2017 m. rugpjūčio 21 d. 17:06 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Žvejybos kontrolė: žmones keičia moderniosios technologijos

(2)

2017-08-10, 16:01

Genovaitė PAULIKAITĖ

Žvejybos kontrolė: žmones keičia moderniosios technologijos nuotrauka, foto

KONTROLĖ. Baltijos jūroje žvejojančius laivus Žuvininkystės tarnyba inspektuoja naudodama du laivus.

© Eimanto Chachlovo nuotr.

Nuo gegužės Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai seka strimelių ir šprotų kelionę nuo jų sugavimo iki lėkštės ant mūsų stalo. Kaip pažymi tarnybos Stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjas Tomas Kazlauskas, pasibaigus dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, taip bus sekama visų sugautų žuvų istorija.

Didysis laimikis Lietuvos nepasiekia

Šiuo metu Lietuva turi 145 žvejybos laivus. Iš jų septyni žvejoja tolimuosiuose vandenyse. Tai didieji 40-140 metrų ilgio laivai. Lietuvos žvejybos laivas "Margiris" - vienas iš didžiausių pasaulyje. Jo ilgis - 136,12 metro. Tokio dydžio laivų pasaulyje dar turi Olandija. "Lietuvos didieji laivai žvejoja prie Mauritanijos, Maroko, Čilės, Kanados. Juos galima sutikti prie Islandijos, Grenlandijos, Norvegijos. Svalbardo teritorijoje laivai su Lietuvos vėliavomis gaudo krevetes, - šalies žvejybą apžvelgia pašnekovas. - Tokiu būdu yra istoriškai susiformavusios bei nuolat formuojamos Lietuvos žvejybos galimybės ir kiekvienais metais tuose vandenyse mūsų šalis gauna žvejybos kvotas. Žvejybos apimtis yra nustatoma vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, kurioms sudaryti viena iš priemonių yra sugautų žuvų apskaita."

Pernai didieji žvejybos laivai sugavo per 83 tūkst. tonų žuvies. Didžiausia kvota suteikiama pelaginėms žuvims. Tai jūrų ešeriai, putasu (šiauriniai žydrieji merlangai), skumbrės, stauridės, sardinės, sardinėles, pelamidės. Šios žuvys gyvena maždaug viduriniame ir viršutiniame vandens sluoksniuose. Jos nemigruoja vertikaliai ir niekada nebūna ant dugno ar apatiniuose vandens sluoksniuose. Paprastai šios žuvys plaukioja tuntais, tad žvejybos laivui lieka tik tuos tuntus aptikti. "Pavyzdžiui, "Margiris" vienu metu gali pagauti ir 100 tonų žuvų. Nenuostabu, kad žvejybai tokiais dideliais laivais nepritaria žalieji. Prieš porą metų ant Olandijos didžiojo laivo inkaro jie buvo įsirengę palapines ir taip neleido laivui išplaukti", - apie žvejybos problemas užsimena T. Kazlauskas.

Lietuvos žvejybos laivai gaudo ir kitas žuvis, turinčias didelę paklausą daugelyje pasaulio šalių. Deja, pastebi Stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjas, didžiųjų laivų žuvys Lietuvos nepasiekia. Jos iškraunamos užsienio valstybių uostuose. Taigi Lietuvai skiriamos žvejybos kvotos šalies gyventojų stalo turtingesnio nepadaro. T. Kazlausko manymu, tai lemia kelios priežastys. Pirmiausia didiesiems laivams, žvejojantiems už tūkstančių kilometrų, ekonomiškai nenaudinga plaukti į Klaipėdą. Kita priežastis - maža ir nemoki Lietuvos rinka.

Tad kitose šalyse iškraunamos ir parduodamos pagal Lietuvos kvotas sužvejotos žuvys papildo šalies biudžetą per mokesčius.

Didžiųjų žvejybos laivų, plaukiojančių Atlanto vandenyne ir Ramiojo vandenyno pietiniuose rajonuose, kontrolė vykdoma naudojant nuotolines sistemas. "Laivo kapitonas yra atsakingas, kad sugautas žuvų kiekis būtų iškart įkeltas į elektroninį žvejybos žurnalą. Taigi, Žuvininkystės tarnyba kiekvienu metu gali matyti, kiek žuvų, kada ir kur sugavo konkretus laivas. Kita patikra - uoste iškraunant žuvis ar net jūroje žvejybos metu. Nepaisant to, kuriame uoste laimikis iškraunamas, jo kiekis yra apskaitomas automatizuotomis sistemomis. Kadangi Lietuva yra bendro Europos Sąjungos (ES)žvejybos stebėsenos ir kontrolės tinklo dalis, kiekvienu momentu galime matyti, ar atitinka sugautų ir iškrautų žuvų kiekiai, ar neviršyta atitinkamų žuvų kvota. Ši kryžminė kontrolės sistema leidžia efektyviau stabdyti "juodųjų" žuvų patekimą į rinką, kartu ir išsaugoti žuvų išteklius, - skyriaus veiklą pristato T. Kazlauskas. - Be to, yra ir tiesioginės patikros, kai inspektoriai vandenyne inspektuoja žvejybos laivus ir patikrina, ar į elektroninių žvejybos žurnalų sistemą suvesti duomenys atitinka realius sugavimus.

Lietuvos politika nėra baudimas už padarytus pažeidimus, o prevencija, kad jų būtų kuo mažiau.

Žuvininkystės tarnyba turi du žvejybos kontrolę užtikrinančius inspekcinius laivus, bet jie inspektuoja tik Baltijos jūroje. Tolimųjų žvejybos rajonų tarptautinėse žvejybos kontrolės misijose dalyvaujantys inspektoriai savo darbą atlieka ES arba trečiųjų šalių žvejybos kontrolę užtikrinančiuose inspekciniuose laivuose. Per šias tarptautines misijas du skirtingų šalių žvejybos kontrolės inspektoriai dirba viename inspekciniame laive, kuriam atitinkamais metais būna paskirta vykdyti žvejybos kontrolę užtikrinančius veiksmus konkrečioje tarptautinių vandenų akvatorijoje. Lietuva kasmet dalyvauja trijose tokiose misijose - viename Kanados inspekciniame laive ir dviejuose ES inspekciniuose laivuose. Misija trunka dvi ar keturias savaites.

"Pagrindinis žvejybos kontrolės, kaip ir žvejybos kontrolės tarptautinių misijų, tikslas - išsiaiškinti, ar neviršijamos žvejybos kvotos, nepažeidžiamos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės, kurios kiekvienos valstybės jurisdikcijai priklausančiose akvatorijose yra specifinės, o tarptautiniuose vandenyse pagal susitarimą taikomos vienodos", - pastebi pašnekovas.

Kiekvienais metais Žuvininkystės tarnybos pareigūnai Atlanto vandenyne bei Baltijos jūroje atlieka per 1 000 žvejybos inspekcijų, patikrindami Lietuvos bei užsienio valstybių laivus. T. Kazlausko teigimu, pernai inspektuota 19 žvejybos laivų. Verslinės žvejybos pažeidimų pasitaiko, tačiau šiurkščių pažeidimų - labai retai.

Lietuvos žvejybos laivus pagal tarptautinius susitarimus inspektuoja užsienio inspektoriai, kaip ir Lietuvos inspektoriai inspektuoja užsienio žvejybos laivus.

Žvejyba Baltijoje ir priekrantėje

Apie 30 laivų žvejoja atviroje Baltijos jūroje. Jie nėra itin dideli, dauguma - apie 25 metrų ilgio. Likusieji mažiausieji laivai žvejoja Baltijos jūros priekrantėje. Priekrantės žvejyba verčiasi daugiau kaip 50 įmonių. Pernai Baltijos jūroje ir priekrantėje žvejojantys laivai sugavo per 19 tūkst. tonų žuvų. Baltijos jūroje pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys yra strimelės, šprotai, menkės. 2016 m. Lietuvai buvo suteikta kvotų: šprotams - 10 125 t; strimelėms (centrinėje Baltijos jūros dalyje) - 5 182 t; menkėms (rytinėje Baltijos jūros dalyje) - 2 315 t; menkėms (vakarinėje Baltijos jūros dalyje) - 298 t. Pagrindiniame Baltijos jūros baseine buvo leidžiama sužvejoti 1 486 lašišas.

Paprastai atviroje Baltijos jūroje ir jos priekrantėje žvejojantys Lietuvos žvejybos laivai iškraunami Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Šių žvejų veiklai kontroliuoti Klaipėdoje yra įkurtas Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius, kuriame dirba septyni specialistai. Jie stebi ir kontroliuoja žvejybą Baltijos jūroje nuo kranto, iš oro, atlieka stebėjimo skrydžius bei nuotolinėmis informacinių sistemų priemonėmis.

Pasak T. Kazlausko, 2016 metais Lietuvos žuvininkystės tarnybos pareigūnai nustatė 21 žvejybos pažeidimą, iš kurių tik vienas buvo sunkus.

"Lietuvos politika nėra baudimas už padarytus pažeidimus, o prevencija, kad pažeidimų būtų kuo mažiau, - sako pašnekovas. - Ne paslaptis, kad žvejybos laivuose dirba daugiausia brandesnio amžiaus žmonių, kuriems nėra paprasta išmokti naudotis moderniomis sistemomis. Todėl didelį dėmesį skiriame mokymams, konsultavimui. Dabar jau matome, kad prevencinis darbas duoda rezultatų - pažeidimų mažėja. Prieš dešimtmetį šiurkštūs pažeidimai būdavo padaromi dažnai, o pastaraisiais metais jų sumažėjo iki vieno ar dviejų per metus."

Modernesnės sistemos - efektyvesnė kontrolė

Siekdama užtikrinti efektyvesnę žvejybos kontrolę, šių metų pavasarį Žuvininkystės tarnyba pradėjo įgyvendinti ambicingą žuvų atsekamumo projektą. "Nesenai buvo įdiegta nauja sistema, užtikrinanti žuvų produktų atsekimą nuo žvejybos tinklo iki lėkštės. Įjungta trečia kryžminio patikrinimo grandis - žuvų perdirbėjai. Jie turi pateikti savo informaciją apie realizuotus žuvų produktų kiekius. Jų pateikti duomenys susiejami su pagautų ir iškrautų žuvų kiekiais, - naujovę pristato T. Kazlauskas. - Dabar yra dvejų metų pereinamasis laikotarpis, kai sistema taikoma tik kelioms žuvų rūšims - strimelėms ir šprotams. Perdirbėjai ir prekybininkai privalės pateikti informaciją, kiek ir iš ko įsigijo žuvų. Inspektoriai turi mobiliuosius prietaisus su programine įranga, nuskaitančius atsekamumo informacijos lipduką ant žuvų produktų pakuotės ir išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje pamato visą parduodamų arba transportuojamų žuvų produktų kelio grandinę: iš kokio ji laivo, kada ir kur sugauta, kam parduota ir kur perdirbta."

Šiuo metu Žuvininkystės tarnybos turimos žvejybos kontrolės sistemos yra tarp labiausiai pažengusių ir lygiuojasi su Vokietijos ir Danijos. Tik šios šalys ir Lietuva turi mobiliąsias programas, kurias naudoja elektroninėms inspektavimo ataskaitoms pildyti. "Diegiamos elektroninės inspektavimo ataskaitos dar labiau didina žvejybos kontrolės pareigūnų darbo efektyvumą. Nebereikia pildyti popierinių patikrinimo aktų, patikrinimų metu sugaištama mažiau laiko, o svarbiausia tai, kad informacija apie patikrinimą su žvejyba susijusio ūkio subjekto galima iš karto apsikeisti su kolegomis ir Lietuvoje, ir užsienyje, - apie moderniųjų technologijų taikymą kontroliuojant ir stebint žvejybą pasakoja Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė. - Elektroninės inspektavimo ataskaitos modulis leidžia mobiliajame įrenginyje pildyti patikrinimo aktus tikrinimo žvejybos laivus atviroje jūroje arba uoste metu, taip pat tikrinant ūkio subjektus žuvų perdirbimo, prekybos vietose arba transportavimo metu.

Žvejybos kontrolės inspektorius keliais mobiliojo telefono ar planšetinio kompiuterio ekrano palietimais gali susisiekti su Žuvininkystės duomenų informacine sistema ir patikrinti, ar deklaruojami tikrinamo subjekto duomenys atitinka patikrinimo vietoje nustatytą faktą. Po to seka elektroninės inspektavimo ataskaitos pildymas ir jos duomenų išsiuntimas atgal į sistemą. Tačiau bene didžiausias šių elektroninių ataskaitų privalumas - galimybė iš karto apsikeisti operatyvine informacija tarp visų ES šalių narių."

Žymos: žvejyba

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2017-08-10   22:02

IP: 89.116.151.25

Nebebus tuoj ką tikrint su tokia žuvininkystės politika Lietuvoje. Karpiams inspektoriai nereikalingi

vanda

2017-08-10   18:54

IP: 188.69.215.138

Tikras briedas,pirma reikėjo sutvarkyti žuvininkystės sektorių ,kad lietuvos žvejai normaliai žvejodami galėtu konkuruoti su kitais europos žvejais,o dabar iduosim planšetes i senas geldas ir giriamės kad gerai dirbam...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Nuo gegužės Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai seka strimelių ir...

Žvejybos kontrolė: žmones keičia moderniosios technologijos nuotrauka, foto

Žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo teigimu, UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas šiuo...

Žuvų aukcionas vėl pradėjo veiklą nuotrauka, foto

Vyriausybės strateginis komitetas maždaug 70 mln. eurų vertinamo Šventosios jūrų uosto statybos...

Vyriausybė imsis Šventosios uosto nuotrauka, foto

Kitų metų trečią ketvirtį jau turėtų paaiškėti, kaip bus rekonstruojami Klaipėdos uosto...

Rengiamasi molų rekonstrukcijos PAV procedūroms nuotrauka, foto

Danui Rapšiui – Universiados bronza nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos studentų plaukimo rinktinės lyderis Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentas Danas Rapšys...

Gargžduose vyks sveikatos festivalis „Tu gali" nuotrauka, foto

Renginiai, Jau trečius metus norime visus pakviesti į sveikatos festivalį „Tu gali“ Gargžduose...

Tarptautinio rankinio turnyro taurę iškovojo „Dragūnas“ nuotrauka, foto

Sportas, Savaitgalį Klaipėdoje jau septynioliktą kartą vykusiame tarptautiniame rankinio turnyre pulkininkui leitenantui Rimantui...

"Karklės" festivalyje sulaikyta 17 asmenų galimai turėjusių narkotikų nuotrauka, foto

Kriminalai, Savaitgalį praūžusiame festivalyje „Karklė Live Music Beach“ dirbo gausios policijos, kinologų ir...

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Renginiai, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...