Žuvų aukciono neketinama "bankrotinti"

Žuvų aukciono neketinama "bankrotinti"

Vakar žemės ūkio viceministras, kuruojantis žuvininkystę, Artūras Bogdanovas Klaipėdoje susitiko su priekrantės žvejų bendruomenės nariais, asocijuotų struktūrų vadovais, išklausė daugybę jų skundų ir paneigė gandus apie neva ketinamą skelbti žuvų aukciono bankrotą.

A. Bogdanovas domėjosi, kodėl žvejai neveža žuvų į aukcioną. Atsakymas - jis nemokus ir jau dabar yra gerokai įsiskolinęs žvejams. Jo vadovai keičiasi gana dažnai.

Susitikime dalyvavo ir tik šiemet nuo sausio 5 d. laikinai UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pareigas pradėjęs eiti ichtiologas Vytautas Mockus. Jo manymu, aukciono "bankrotinimas" būtų neteisingas dalykas.

Pasak V. Mockaus, jeigu aukcionas sulauktų bent 200 tūkst. eurų dotacijos, skolas žvejams padengtų. Direktorius neneigė, kad aukciono skola, kuri buvo perduota iš senų laikų, per pastaruosius vienerius metus padidėjo 100 tūkst. eurų. Žvejų žiniomis, dabar ta skola esanti 350 tūkst. eurų. V. Mockus tikino, jog aukcionas yra pasirengęs pradėti dirbti kad ir šiandien, tik laukiama sprendimo.

V. Mockus kreipėsi į žvejus prašydamas naudotis Europos Sąjungos parama ir pradėti gaudyti grundulus, pristatyti juos į aukcioną, kuris žinosiąs, kur juos padėti. Pavyzdžiui, jau šiandien galėtų parduoti 2 tūkst. tonų grundulų Bulgarijai. Gaudykles grundulams gaudyti galėtų pagaminti kinai.

Beje, pernai Lietuvos žvejai jau gaudė grundulus, nes juos labai pirko latviai. Tačiau pastaruoju metu kaimynai jau užversti grundulais.

Jau ne pirmus metus kalbama apie tai, kad grundulai, į mūsų vandenis atkeliavę su laivais, dabar taip paplito Baltijos jūroje ir jų tiek daug, kad jeigu nieko nebus daroma, jie sunaikins visas kitas žuvis Baltijos jūroje.

Taip pat žvejai piktinosi, kad šiuo metu Žuvų aukcionas turi du ledo generatorius, o jie turi važiuoti ledo pirkti į Latviją.

Be to, priekrantės žvejai prašė išbraukti iš Žuvininkystės įstatymo du straipsnius, dėl kurių jie šiandien nebežino, kaip reikia žvejoti. Tos naujovės, kurioms priešinosi žvejai, supykdė juo tarpusavyje, nes dabar vienas kitą persekioja dėl tinklaičių ilgio.

Keltas klausimas ir dėl žvejų negalėjimo dalyvauti konkursuose ir aprūpinti žuvimis viešąjį sektorių. Paprastai viešųjų pirkimų dokumentuose nurodoma, jog perkamos jūrų lydekos, net ne žuvys, tad Lietuvos žvejai juose neturi jokių šansų. Kitas dalykas, konkursai vyksta pagal vadinamąjį maisto krepšelį. Juos gali laimėti tik tie, kurie prekiauja ir mėsa, ir vaisiais, ir kt.

Dabar rinkoje yra trys stambūs žaidėjai, kurie viską laimi, todėl nei mokyklose, nei ligoninėse, nei vaikų darželiuose šviežių žuvų nėra, vartojamos iš tolimų kraštų atgabentos, ilgą galiojimą terminą turinčios žuvys.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder