Atsižvelgdami į numatomą per artimiausią dešimtmetį reikšmingą Klaipėdos uosto plėtrą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) su uosto naudotojais nusprendė parengti uosto konkurencingumo vertinimo studiją. Pastarąjį kartą tokį tyrimą KVJUD užsakymu atliko Danijos kompanija „Carl Bro“ 2006 metais. Prieš porą metų uosto taryboje teiktas siūlymas vertinimus atnaujinti buvo atidėtas dėl sudėtingos geopolitinės situacijos.
Pasak KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, artimiausiu metu planuojama pradėti studijos viešųjų pirkimų procedūras ir užsakyti nagrinėti Klaipėdos uosto situaciją rytinėje Baltijos pakrantėje.
Krovos srautų prognozės ir rinkliavų tendencijos leistų išsiaiškinti, ar Klaipėdos uostas yra brangus, kaip dabar pasigirsta iš laivybos kompanijų, ir kokiomis priemonėmis padidinti jo patrauklumą. Didelis KVJUD pelningumas, už kurį uostas giriamas ir sulaukia valdžios pagyrų, yra tarsi lazda, kurią persistengus nesunku nulenkti į nuostolių pusę.
Neskatina naujų linijų
Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika atkreipė uosto vadovybės dėmesį, kad linijinės laivybos kompanijos vis garsiau reiškia pastabų dėl rinkliavų taikymo principų ro-ro, ro-pax ir konteineriniams laivams.
„Nors tarifai Klaipėdos uoste nedidėja, tačiau klientai juos nuolat lygina su Rygos ir Talino. Bazinės rinkliavos panašios, bet taikymo metodika skiriasi. Mūsų žiniomis, tie patys konteineriniai laivai už įplaukimą į Klaipėdos uostą moka beveik dvigubai daugiau nei Rygos uoste. Ten nuolaidos linijiniams laivams siejamos ne su konkrečiu laivu, o su tos laivybos linijos laivų įplaukimų skaičiumi. Suteikti nuolaidas konkrečiam laivui, mūsų nuomone, yra neteisinga, nes kintant situacijai rinkoje laivybos kompanijos keičia laivus, atsižvelgdamos į krovinių tendencijas ir laivų frachtų kainas“, – aiškino uosto tarybos posėdyje V. Šileika.
Pasak konteinerių įmonės vadovo, taikomos rinkliavos jūrų keltams neskatina naujų linijų atėjimo į Klaipėdos uostą. Neskatina atplaukti ir ro-ro laivų, turinčių paimti ar pristatyti nedidelį krovinių kiekį. Todėl Klaipėdos uostas, anot V. Šileikos, galima sakyti, nekonkuruoja dėl mažų krovinių siuntų. Jos gabenamos į gretimus uostus, o tai, kad netenkama nors ir menkiausio srauto, ateityje gali sukelti skaudesnių pasekmių.
Laivybos ekspertas profesorius Vytautas Paulauskas pritarė nuomonei, kad nuolaidomis būtina skatinti naujas linijas, tačiau jis akcentavo, kad aukštais tarifais negalima atstumti ir pavienių mažų laivų. „Baltijos jūroje kiekvieną dieną plaukioja apie 900 laivų, trumpesnių nei 100 metrų, o jiems sudarius kuo geresnes mokestines sąlygas galima uždirbti tiek pat, kiek iš didelių laivų, arba daugiau“, – kalbėjo V. Paulauskas. Jo nuomone, rinkliavas riekia peržiūrėti kas kelerius metus.
Nuolaidas taikyti laikinai
V. Šileika taip pat mano, kad mažesnėmis rinkliavomis į Klaipėdą reikėtų vilioti ir ekologiškus laivus. Kituose uostuose, pavyzdžiui, Roterdame, taikoma praktika, kad dujinis laivas gauna 20 proc. nuolaidą ir papildomai 10 proc. nuolaidą, jei uoste pildomas dujomis. „Turint Klaipėdos uoste SGD terminalą, būtina šiuo pranašumu pasinaudoti ir pritraukti kompanijų, turinčių laivų SGD varomais varikliais“, – įsitikinęs V. Šileika.
Jam pritarė ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka. Tačiau, jo pastebėjimu, nuolaidos alternatyvius degalus naudojantiems laivams turėtų būti terminuotos, nes tokių laivų daugės artėjant laikui, kai visose pasaulio jūrose įsigalios nauji ekologiniai reikalavimai.
„Lietuvos žinioms“ jis sakė, kad, pavyzdžiui, kompanijos „Containerships“ vienas laivų, besilankančių Klaipėdos uoste, yra varomas suskystintomis dujomis ir nuolaida jam netaikoma. „Bet jis vis tiek atplaukia. Jei tokia nuolaida ir atsirastų, ji būtų daugiau rinkodaros priemonė. Bet ją reikia taikyti, jeigu norime vadintis SGD hab‘u. Nuo 2020 metų visame pasaulyje įsigalioja sieros junginių jūriniuose degaluose ribojimas. Šiuo metu leidžiama norma yra 3,5 proc. (išskyrus sieros emisijų rajonuose – Baltijos, Šiaurės jūrose, aplink Šiaurės Amerikos žemyną, kur nustatyta maksimali 0,1 proc. norma), o nuo 2020 metų bus leidžiama 0,5 procento. Galima būtų nuolaidą laivams, varomiems alternatyviais degalais, taikyti laikinai, tarkime, 5 metus. Vėliau rinka prisipildys tokių laivų“, – aiškino G. Kutka.
Laivų savininkai jau anksčiau yra teikę siūlymus Susisiekimo ministerijai, kaip pakeisti 2008 metų Vyriausybės nutarimą dėl uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių. Jų manymu, nutarimu tikslinga nustatyti maksimalią 20 proc. nuolaidą, o ministro įsakymu galima būtų konkretizuoti ir nuolaidos dydį, ir kada, kokiais atvejais ji būtų taikoma. Pasak G. Kutkos, nereikėtų apsibrėžti tik SGD sąvoka, nes laivybos rinkoje atsiranda laivų su varikliais, naudojančiais suslėgtas gamtines dujas, vandenilį, biodegalus, metanolį. Turint Klaipėdos uoste laivų pildymo SGD terminalą, laivams, kurie įplaukia tik pripildyti degalų talpyklas savo reikmėms, taikoma nuolaida galėtų siekti iki 80 procentų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą