Vilniuje identifikuotos žvejų problemos

Vilniuje identifikuotos žvejų problemos

"Tikrai netikėjau, kad žuvininkystės srityje gali būti toks susipriešinimas. Vieni ant kitų pyksta, kažkokia keista situacija", - prisipažino žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas po Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) surengtos apskritojo stalo diskusija.

Vilniuje aptartos akvakultūros, vidaus vandenų verslinės žuvininkystės, priekrantės, Baltijos jūros ir okeaninės žvejybos problemos.

Nori kompensacijų

Priekrantės žvejai prašo kurti Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje strategiją. Viena pagrindinių jų keliamų problemų - grundulai, atvežtinės žuvys, sparčiai plinta ir naikina vietines žuvis, suėda moliuskus ir kt.

A. Bogdanovo teigimu, šiemet ŽŪM užsakė atlikti mokslinį tyrimą. Taigi pirmiausia bandoma išsiaiškinti, ar tiesą sako žvejai, o tada bus galvojama, kaip spręsti problemą.

Priekrantės žvejai sutiktų gaudyti grundulus, bet nori už tai gauti kompensacijų. Anot jų, šias žuvis žvejoti yra sunku, reikia pirkti brangią įrangą.

"Šiuo metu, kai vyksta visuotinis taupymas, šios kompensacijos nėra paprastas klausimas. Bet jį užsirašėme ir žiūrėsime, ką galime padaryti. Jeigu tai būtų lokali problema, tik mūsų priekrantėje, būtų galima kažkaip spręsti. Tačiau grundulai yra išplitę visoje Baltijos jūroje ir mes vieni jos niekaip neišspręsime, tik su kolegomis iš kaimyninių šalių. Jeigu mes pradėsime juos gaudyti vieni ir kompensuoti už jų gaudymą, o kitos Europos šalys prie Baltijos jūros to nedarys, nebus efektyvu", - sakė viceministras.

Jo žiniomis, Latvijos žvejai sėkmingai gaudo grundulus, juos parduoda, perdirba ir pan.

"Didelis susipriešinimas"

Be to, Baltijos jūros žvejai nepatenkinti, kad turimą kvotų likutį reikia pirkti aukcione. Jie prašo kvotas išdalinti.

"Tai sudėtingas klausimas. Mes jas galime išdalinti tik aukciono būdu. Žvejai nemano, kad įpirks kvotas, ir prašo visiems padalinti proporcingai. Norint tai daryti, pirmiausia reikia suderinti su Europa", - aiškino viceministras.

Kitas dalykas, pasak jo, yra tai, kad tas pats įstatymas galioja tiek priekrantės, tiek Baltijos jūros, tiek tolimųjų žūklės rajonų žvejams.

"Kai pradedame judinti priekrantės reikalus, kurios žvejai nori savo tvarkos, reikia vos ne visą įstatymą perrašyti, kad jie turėtų kitokią tvarką nei visi kiti. Tie kiti nenori tų pakeitimų, todėl sudėtinga kažką padaryti", - pripažįsta A. Bogdanovas.

Ir okeaninės žvejybos žvejams pagal tas pačias taisykles reikėjo išskirstyti kvotas. Jiems netinka dabar galiojanti tvarka. Anksčiau bent dėl tų žvejais ministerija jokių problemų neturėjo, dabar jau ir jie nepatenkinti.

Viceministras neslepia, kad, prieš sutikdamas eiti tokias pareigas, net neįsivaizdavo, kiek problemų yra žuvininkystėje.

"Vieniems bandai kažką padaryti, kitiems tai netinka, ir vėl automatiškai grįžti į tą pačią padėtį. Manyčiau, tai ir yra didžiausia bėda. Netgi norint perrašyti įstatymą tą daryti reikia labai kruopščiai, kad jis visiems tiktų ir dar kad atitiktų europines reglamento normas. Net neįsivaizduoju, kaip reikėtų suderinti tokį įstatymą. Paprastai pasakius, jūra viena ir padalinti ją visiems gražiai nepavyksta. Dėl to kyla konfliktai, dėl to atsiranda problemų.

Tikrai netikėjau, kad žuvininkystės srityje gali būti toks susipriešinimas tarpusavyje tarp žvejų, tarp jų ir tarnybų, tarp sektorių. Toks jausmas, kad žemėtvarkoje bus galima kažką lengviau pakeisti nei žuvininkystėje", - sakė A. Bogdanovas.

Apie aukcioną

Bandoma spręsti ir UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono problemą. Šiuo metu jau yra paskirtas naujas jo vadovas - Šarūnas Nenartavičius, kuris šiuo metu yra ir UAB "Šilutės veislininkystė" vadovas.

"Ruošiamės atnaujinti aukciono veiklą ir darome viską, kad jis nebankrutuotų. Tai pagrindinė mūsų užduotis. Todėl paskyrėme naują vadovą, kuris pabandys tai padaryti. Yra kelios organizacijos, susidomėjusios aukciono veiklos vykdymu. Šiuo metu teikiami pasiūlymai. Netrukus jau turėtų būti daugiau informacijos, kokios žuvys ir kokiu būdu bus perdirbamos aukcione", - sakė A. Bogdanovas.

Pasak viceministro, kol kas buvo tik identifikuotos problemos. Dabar bus analizuojama, kaip jas reikėtų spręsti, o paskui bus svarstoma, ar reikalinga nauja įstatymo redakcija, ar pakaktų pakoreguoti galiojantį įstatymą, galbūt kiek pataisyti taisykles.

"Esame numatę, kurie klausimai iki kada turi būti apsvarstyti", - sakė ministerijos atstovas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder