2019 m. vasario 22 d. 07:46 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Varšuvos komisijoje bandoma keisti nusistovėjusią tvarką.

Šiuo metu Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos jūros šalių, žvejai laukia Varšuvos komisijos, rugsėjo 9-13 dienomis posėdžiaujančios Berlyne, sprendimų. Aktualiausias, tapęs įdomiausiu ir svarbiausiu klausimu yra Europos Sąjungos (ES) noras keisti nusistovėjusią žuvų kiekio sugavimo skirstymo tvarką. Yra oficialiai įregistruotas toks ES siūlymas. Kaip vakar "Vakarų ekspresą" telefonu iš Berlyno informavo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra, yra šalių, kurios tam aktyviai priešinasi, tad yra vilties, jog šiam mėginimui nebus pritarta. Tačiau tai paaiškės tik rytoj.

Siūloma mažinti 30%

Varšuvos komisijos posėdžiai paprastai vyksta kartą per metus ir vis kitame mieste. Jų metu Baltijos jūros šalių atstovai aptaria kitų metų būsimų darbų kryptis, įvairius galimus apribojimus, išklauso mokslininkų prognozes apie žuvų, vandens būklę, skirsto kvotas ir t. t. Komisija priima sprendimus, kurie privalomi visoms šalims, priklausančioms Varšuvos komisijai, t. y. visoms šalims, žvejojančioms Baltijos jūroje.
Lietuvos interesams šioje komisijoje atstovauja Lietuvos žemės ūkio ministerija. Paprastai ji kviečia dalyvauti ir žvejų, mokslininkų, aplinkosaugininkų atstovus kaip konsultantus. Šiemet aštuonių žmonių delegacijai vadovauja Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas. Visą savaitę vyksta aktyvios derybos, nes visi Varšuvos komisijos sprendimai paprastai priimami bendru susitarimu nebalsuojant. Balsuojama tik labai išimtinais atvejais.
Šiemet Lietuvai buvo skirta sugauti 3382 tonos menkių. Po apsikeitimo kvotomis su ES, realiai jai liko sugauti 1732 tonos menkių. Menkių kvota šiemet bus išgaudyta 100%. Pasak Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininko, menkių bandos padėtis, švelniai tariant, negerėja. Baltijos jūroje menkių mailiaus yra labai daug, tačiau jis turi suaugti, kad galėtų neršti. Kasmet mokslininkai agresyviai puola gamybininkus reikalaudami mažinti arba apskritai uždrausti Baltijos jūroje menkių žvejybą. Gamybininkai priešinasi, tad derybų metu paprastai mažinami menkės limitai apie 15-20%. Šiemet Varšuvos komisijos posėdžiuose kalbama apie tai, kad reikėtų mažinti bendrai 30% menkių sugavimus. Iki trečiadienio ryto buvo kalbama apie bendrą sumažinimą, o ne apie mažinimą rytinės ar vakarinės menkių bandos zonose.

Lietuva, Rusija, Lenkija nesutinka

A. Aušros teigimu, limitų skirstymo tvarkos keitimo klausimas Varšuvos komisijoje labai aktyviai stumiamas, tačiau yra ir tam nepritariančių šalių. Labai stiprios pozicijos laikosi Rusijos ir Lenkijos delegacijos. "Lietuvai toks sprendimas būtų labai blogas todėl, kad jos žvejai ateitų į ES turėdami silpną poziciją, t. y. atsineštų nedidelį sugaunamų žuvų kraitį. O, ko gero, Europos Sąjungoje žuvų sugavimo limitai būtų skirstomi atsižvelgiant į tą kraitį. Galima daiktas, todėl ir daromas šioks toks spaudimas",- sakė A. Aušra.
Pasak jo, prieš dvejus metus ES žuvininkystės sektoriaus vadas kategoriškai pasisakė prieš vadinamojo žuvų dalinimo rakto pakeitimą, teigė, jog tokiu atveju Varšuvos komisija ne itin beturės ką veikti. Tačiau, atrodo, dabar jis nuomonę pakeitė ir bando pakeisti seniai nusistovėjusią tvarką.
Paklaustas, ar yra dar šansų, jog tvarka nebus pakeista, A. Aušra atsakė: "Aš to tikiuosi. Manau, kad dauguma valstybių nesutiks, kadangi toks sprendimas turi laikrodinį mechanizmą. Negatyvios jo pasekmės pradėtų ryškėti po metų ar dviejų trijų. Jog tai yra bandymas ruoštis ateičiai, visi aiškiai supranta, tad, manau, jokios gudrybės nepadės."
Pasiteiravome, kokios pozicijos laikosi Latvijos ir Estijos delegacijos. "Latvijos ir Estijos pozicija neaiški, kas žinoma, skaudu. Estai ar šiaip, ar taip realiai menkių neturi ir jų negaudo. Latvijos pozicija neaiški todėl, kad vienas iš pagrindinių jos reikalavimų ES, Latvijai įstojus į ES Rygos įlanką palikti kaip vidaus jūrą, t. y. joje negalėtų žvejoti ES laivai. Pernai ES kategoriškai nesutiko padaryti Rygos įlanką vidaus vandenimis. Galbūt šiemet ES nuostata šiuo klausimu nebėra tokia kategoriška. Kaip ten bebūtų, estų ir latvių pozicija rakto klausimu nėra tokia kategoriška kaip lenkų, lietuvių ir rusų, kurie tokių atveju tik prarastų ir nieko negautų",- sakė A. Aušra.

Dvi Baltijos menkių bandos

Lietuvos žvejams jau anksčiau nerimą kėlė tai, kad Varšuvos komisijoje gali būti bandoma atkirti Baltijos jūroje rytinę ir vakarinę menkių bandas. Atrodo, tas nerimas buvo ne be pagrindo.
Iki šiol menkių sugavimo limitai buvo mažinami apskritai imant visą Baltijos jūrą. Iš pradžių aptariama bendra kvota, o paskui pagal vadinamąjį raktą limitai dalinami kiekvienai valstybei. Galimas daiktas, kad atskyrus bandas būtų mažinamas kiekis vienoje kurioje nors bandoje arba vienoje didinamas, kitoje mažinamas. Lietuvos žvejai, apie 70 jų laivų, gaudo rytinės bandos menkes. Tokiu atveju būtų sujaukta buvusi sistema, sutrikdyta žvejų ramybė. Jeigu būtų vakarų pusėje limitai didinami, o rytų mažinami, dar būtų priimtinas variantas. Beje, rytinėje zonoje menkių ne mažiau, tačiau jos smulkesnės. Jos čia paauga, o paskui plaukia neršti į gilesnius vandenis vakarų pusėje. Taigi vakarų zonoje ji išauga iki pramoninio dydžio ir papuola į tinklus, o rytinėje zonoje ji yra smulki.

Apie laivų pjaustymą rimtai nekalbama

Šiuo metu Klaipėdos žvejai, galima sakyti, jau baigia remontuoti laivus ir ruoštis aktyvesnei žvejybai. Remontas reikalauja nemažai pinigų. Antras 2001 metų pusmetis jiems nebuvo itin sėkmingas, nes ilgai pūtė stiprūs vėjai, tad šiemet ne vienas jų dėl remonto patiria finansinių sunkumų. Mat, pasak žvejų, verslas yra nafta ir dujos, o žvejyba - darbas.
Nors nuo rusėjo 1 d. jau leidžiama žvejoti menkės, bet jas praeitą savaitę gaudė dar ne visi laivai, kadangi jūroje menkės dar nebuvo susitelkusios. Kai kurie žvejai manė, jog būtų buvęs tik be reikalo deginamas kuras. Nesvarbu, ar pagauna žuvų, ar ne, o toną kuro per parą vis tiek sudegina. Menkės koncentruojasi tada, kai eina neršti, tai vyksta įrudenėjus.
Mūsų žvejai norėtų žinoti, ar Lietuvai stojant į ES kai kuriems jų teks savo laivus supjaustyti kaip metalo laužą. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas teigia, jog kol kas tai tik kalbos, realiai tokių nurodymų negauta, nes nenumatyta ir pinigų žvejų kompensacijoms. Pasak jo, žinoma, kažkada bus reikalaujama mažinti laivyną, tačiau didelės problemos nebūsią. Jeigu už tai būtų kompensuojama pinigais, A. Aušros įsitikinimu, atsirastų ir savanorių, kurie susipjaustytų laivus. Pirmininkas mano, kad kai kurių žvejų padėtis yra tokia, kad jiems toks variantas būtų geriausia išeitis.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Vakar į misiją Baltijos jūroje Europos žuvininkystės kontrolės agentūros laivu "Lundy Sentinel"...

Lietuva - tarptautinėse žvejybos kontrolės misijose nuotrauka, foto

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba iki vasario 22 d. laukia pasiūlymų "Albatroso" apdovanojimams.

Prašoma siūlyti kandidatus "Albatroso" apdovanojimams nuotrauka, foto

Šiemet kovą ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato sienos J. Janonio...

Atminimo lentelė buvusiam "Laivininkystės" vadovui nuotrauka, foto

Tenkindami skaitytojų pageidavimą, retkarčiais pasižvalgome, kas vyksta už uosto tvoros. Šį kartą...

Uoste - krovos terminalas, neturintis geležinkelio nuotrauka, foto

Raganų kalne užsimezgė unikali tradicija nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Ant Raganų kalno Juodkrantėje praėjusį savaitgalį nuvilnijęs šviesų festivalis pranoko visus organizatorių...

Klaipėdoje verda aistros dėl kryžių nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdoje rengiamasi sutvarkyti Ferdinando aikštę, kur stovi be leidimo pastatyti paminkliniai kryžiai...

Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai nuotrauka, foto

Klaipėda, Dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija tęsia konkursą "Automobilių statymo ypatumai".

Klaipėdos gydymo įstaigose reikalingi pokyčiai nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdoje sveikatos apsaugos kokybės lygis Lietuvos mastu yra vienas aukščiausių. Pas uostamiestyje...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 15 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 37 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...