Vanduo Baltijos jūroje vis labiau žydi

Baltijos jūroje stiprėja eutrofikacija - sąlygos vandens žydėjimui. Pagrindinės to priežastys yra klimatas ir jūros tarša maistingomis medžiagomis, kurios į jūrą patenka upėmis.

Mokslininkai pastebi, kad anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per pastarąjį šimtmetį tapo stipriai eutrofinis - perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema ne tik jūros ekosistemai, bet ir Baltijos šalių gyventojams.

Europos Sąjungos iš dalies finansuojamo projekto "Klimato kaita Baltijos jūros regione: eutrofikacija" ("Climate Change in the Baltic Sea Region: Eutrophication"), pristatyto Briuselyje "Žaliosios savaitės" metu, duomenimis, pagrindinės maisto medžiagos, skatinančios vandens žydėjimą, yra fosforas ir azotas. Neteršti Baltijos jūros moko ir projektas "Baltic deal" - septyniose šalyse aplink Baltijos jūrą yra sukurtas demo ūkių (tvaraus ūkininkavimo), esančių šalių upelių, upių, tinklas.

Nuo 1980-ųjų dėl žmonių ūkinės veiklos azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo. Šiuo metu jūroje yra keturis kartus daugiau azoto ir aštuonis kartus daugiau fosforo, palyginus su 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX amžiaus pradžioje.

Minėtosios medžiagos fosfatų ir nitratų pavidalu skatina fotosintezės procesą, kurio metu susidaro biomasė. Dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka organizmų pusiausvyra.

Apie 80 proc. maisto medžiagų į Baltijos jūrą suteka upėmis ir tiesiogiai iš aplinkinių teritorijų. Pagrindiniai maistinių medžiagų šaltiniai yra žemės ūkis ir buitiniai nutekamieji vandenys. Nors šių medžiagų į Baltijos jūrą pastaraisiais metais patenka šiek tiek mažiau, eutrofijos požymių nesumažėjo, konstatuoja mokslininkai.

"Maistinių medžiagų perteklius Baltijos jūrai yra viena iš didžiausių problemų šiandien. Per daug maisto medžiagų skatina masinį dumblių žydėjimą. Tai yra didelė problema savaime, bet kartu prisideda ir prie to, kad deguonies trūkumas dugne daugiau ar mažiau kliudo atsirasti bet kokiai gyvybės formai", - pažymima projekto "Klimato kaita Baltijos jūros regione: eutrofikacija" išvadose.

Baltijos jūros regione gyvena apie 100 mln. žmonių. Ši jūra skalauja devynių valstybių - Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Švedijos - krantus. Dar penkios valstybės - Baltarusija, Čekija, Norvegija, Slovakija bei Ukraina - turi upės baseiną, bet neturi priėjimo prie jūros. Manoma, kad jūrą daugiausiai teršia didesnės šalys. Dėl labiausiai išplėtotų kiaulininkystės ūkių Danija laikoma didžiausia Baltijos jūra teršėja.

Pasaulio mastu Baltijos jūra yra nedidelė, tačiau ekologine prasme - unikali - kaip vienas didžiausių pasaulyje apysūrių vandens telkinių.

Baltijos šalių vyriausybės yra patvirtinusios, kad eutrofija yra viena pagrindinių Baltijos jūros problemų, ir įsipareigojo mažinti taršą maisto medžiagomis. Vienas iš Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros apsaugos veiksmų plano pagrindinių tikslų yra 42 proc. sumažinti fosforo patekimą į Baltijos jūrą ir 18 proc. - azoto. Tačiau priemonės šiam tikslui pasiekti kol kas yra per silpnos arba jų įgyvendinimas stringa, buvo konstatuota Briuselyje vykusios "Žaliosios savaitės" metu.