Uosto metų planuose - rekordinės investicijos

Šių metų pirmasis mėnuo uostininkų nelepino, tačiau mažinti apsukų neketinama: šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laukia iššūkis - rekordinis investicijų kiekis.

Sausį Klaipėdos uoste buvo perkrauta 2,88 mln. tonų krovinių - 9,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Priežastys - objektyvios, tad, nepaisant mažesnių nei norėtųsi rezultatų, situacija nėra dramatizuojama.

KVJUD Rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, labiausiai mažėjo birių trąšų krovos apimtys, mat Baltarusijos kalio trąšų gamintoja "Belaruskalij" kol kas nesudarė sutarčių su Indijos ir Kinijos kompanijomis - derybos dar vyksta. Pernai šiuo metu jau vyko krova, eksportas buvo stabilus. Kada jis bus atnaujintas - prognozuoti sudėtinga. A. Drungilas prisiminė, kad 2009-aisiais analogiškos sutarys buvo sudarytos tik liepą.

Cukraus žaliavos krovos rodiklis sausį buvo nulinis, mat jų nestokojama pernai sulaukus gero derliaus Lietuvoje, Baltarusijoje bei Rusijoje. Krovinių, gabenamų ro-ro tipo laivais, sumažėjo, nes Rusija gavo daugiau leidimų tranzitui per Lenkiją.

Finansinis iššūkis

Sausį Susisiekimo ministerijos kolegijoje patvirtintas KVJUD strateginis planas 2012-2014 metams bei šių metų biudžetas.

Anot KVJUD vadovo Eugenijaus Gentvilo, šie metai finansiniu požiūriu bus vieni sudėtingiausių dėl investavimo apimties. Ji numatyta rekordiškai didelė - 291 mln. litų. Tikimasi, kad faktinė apimtis sieks 250 mln. litų. Mastelį vaizdžiai iliustruoja 2013-ųjų prognozės: tuomet planuojamos 140 mln. litų investicijos.

"Šiemet turime tęsti daug jau pradėtų projektų, pavyzdžiui, įgyvendinti uosto kanalo gilinimo-platinimo sutartyje numatomus darbus, ir imtis naujų, kurie pagal projektų atrankos komisijos vertinimus buvo įtraukti į sąmatą", - komentavo E. Gentvilas.

Kadangi yra numatyta, kad uosto direkcija gauto pelno dalį turės atiduoti į valstybės biudžetą, planuojama ir skolintis. Strateginiame plane šiais metais numatytas 66 mln. litų skolinimosi limitas.

"Tačiau ir skolinamos lėšos neužtikrina visų potencialių atsiperkančių projektų finansavimo - tikimės, kad bus gauta daugiau europinių fondų lėšų Keleivių ir krovinių terminalo statybai. Tai leistų atpalaiduoti keliolika milijonų litų - juos būtų galima skirti programoms, kol kas liekančioms po limito brūkšniu", - reaguodamas į uosto kompanijų nepasitenkinimą, kad ne visi projektai sulaukia finansavimo, sakė vadovas.

Tikimasi, kad vienu iš projektų, šiemet sulauksiančių finansavimo, bus 67 ir 68 krantinių, kurių operatorė yra jūrų krovinių kompanija "Bega", rekonstrukcija. Dabar vyksta konkursas techniniam rekonstrukcijos projektui parengti, o antrojoje metų pusėje tikimasi pradėti rangovo parinkimo konkursą.

"Projektas atrinktas, tačiau kol jis nėra įtrauktas į pajamų-išlaidų sąmatą, dvišalės sutarties su kompanija negalime pasirašyti", - komentavo E. Gentvilas.