Uoste oro tarša nefiksuojama

Uoste oro tarša nefiksuojama

Pastarosiomis dienomis nerimą kelia pranešimai, kad Klaipėdoje padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad uoste leistinos oro taršos normos nėra viršijamos ir pakvietė žurnalistus į uosto dispečerinę pačius tuo įsitikinti.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras kelias dienas iš eilės informavo, kad Klaipėdoje oro kokybės matavimo stotelės fiksuoja kietųjų dalelių paros normos viršijimą. Specialistų išplatintoje informacijoje teigiama, jog kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą mieste šiuo atveju lėmė autotransporto sukelta tarša, statybų ir gatvių tiesimo bei remonto darbai.

VAIZDAS. Taip atrodo stotelių duomenys, kurie dar nėra apdoroti.

Oro kokybę Klaipėdos mieste fiksuoja dvi stotelės - viena jų pastatyta Bangų gatvėje, kita - Šilutės plente, netoli PC "Banginis". Beje, pastarojoje vietoje oro tarša yra pasiekusi kritinę ribą - nors metai dar nesibaigė, tarša kietosiomis dalelėmis fiksuota jau 48 dienas per metus. Pagal galiojančius reikalavimus paros ribinė vertė negali būti viršijama 35 dienas per metus

Uosto specialistai, reaguodami į viešojoje erdvėje platinamą informaciją apie oro taršą mieste, savo ruožtu išanalizavo, kokią situaciją dėl kietųjų dalelių paplitimo rodo Klaipėdoje jūrų uoste esančios stotelės.

Šiuo metu uoste nuolat veikia ir ištisą parą oro kokybę tiria trys oro taršos stotelės. Viena jų yra pastatyta prie jūrų krovos kompanijos "Bega", kita - prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco"), trečia - prie AB "Klaipėdos nafta". Uosto taršos matavimo stoteles Uosto direkcija turi jau ne pirmus metus. Jos buvo naudojamos vidiniam monitoringui vykdyti bei prevenciniais tikslais. Tačiau dabar stotelių fiksuojamus duomenis gauna ir aplinkosaugininkai, ir uosto įmonės.

"Pastaruoju metu mes taršos iš uosto neužfiksuojame. Įmonės ėmėsi atitinkamų prevencijos priemonių. Jeigu stebint "online" režimu matoma, kad aplinkos oro užterštumo dalelėmis riba didėja ir artėja prie normos, tuojau pat reaguojama ir ji iš karto krenta. Priemonės, kurių ėmėmės, šiandien mums padėjo suvaldyti situaciją", - tikino A. Drungilas.

STEBĖSENA. Prie AB "Klaipėdos nafta".

Pasak A. Drungilo, uoste esančių stotelių rodikliai yra dvigubai mažesni už leistinas normas. Pavyzdžiui, kietųjų dalelių norma yra iki 50 mikrogramų kubiniame metre, uoste esančios stotelės parodė, kad spalį uosto teritorijoje nebuvo viršyta 20 mg.

Duomenys prieinami specialistams

Paklaustas, ar neplanuojama leisti visuomenei naudotis tais stotelių duomenimis prisijungiant prie sistemos, A. Drungilas atsakė: "Tokius duomenis visuomenei turėtų teikti aplinkosaugos institucijos, vykdančios kontrolę. Dispečerinės darbuotojai atsakingi už uosto laivybos priežiūrą, incidentų uoste likvidavimo organizavimą ir kt. Yra nemažai institucijų, kurioms skirtos tokios funkcijos. Jos iš mūsų duomenis gauna, mato situaciją "online", tad galbūt jos galėtų dalintis duomenimis su gyventojais."

Sistemoje fiksuojamos ne tik kietosios dalelės, bet ir CO2, lakieji organiniai junginiai, net 6 rūšių dujų junginiai ir kt. Aplink "Klaipėdos naftą" išdėstyti 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių.

DAVIKLIAI. Vyriausiasis uosto dispečeris Aleksandras Kaupas sako, kad davikliai yra įrengti visose rizikingiausiose vietose.

Dispečeriai mato viską

Vyriausiasis uosto dispečeris Aleksandras Kaupas pademonstravo, kaip veikia elektroninė sistema, prie kurios buvo dirbama kelerius metus. Jo teigimu, šiuo metu uosto dispečeriai gali matyti visą situaciją uoste. Įdiegtos oro taršos ir vandens monitoringo sistemos. Vandens tarša kontroliuojama turint 12 naftos taršos daviklių, kurie yra išdėstyti visame uoste.

Jeigu rodoma žalia spalva, vadinasi, taršos nėra, jeigu spalva pasikeičia į rožinę arba raudoną, sistema informuoja dispečerius apie tai, kad yra nuokrypis nuo normos ir yra galima tarša.

RODMENYS. Uosto direkcijos rodmenys.

"Mūsų žmonės dirba ir uostą stebi ištisą parą. Dispečeriai ekrane iš karto mato, kur ir kas yra negerai. Tada dispečerinė dirba tiesiogiai su krovos kompanija, esant reikalui važiuoja į vietą", - pasakojo A. Kaupas.

Įvykus avarijai, dispečeris privalo informuoti visas gelbėjimo tarnybas. Koordinatorius nustato avarijos vietą ir jos vaizdas "online" siunčiamas gelbėjimo tarnybai. Taigi jau važiuodami į avarijos vietą priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai būna pasirengę.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder