2019 m. balandžio 24 d. 14:48 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Uostas turi būti aptvertas nuo žmonių

(29)

"Jeigu prieš kelerius metus, kai buvo diegiami ISPS saugumo kodekso reikalavimai, mes būtume nepadarę techninių organizacinių darbų, Klaipėda būtų buvusi išbraukta iš laivininkams reikalingų uostų sąrašo. Paprasčiau pasakius, uostas turi būti atitvertas nuo neuostininkų", - sako tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.

Kaip ieškoma atsakymo į amžiną klausimą - kas pirmiau atsirado višta ar kiaušinis, taip klaipėdiečius kartais kamuoja klausimas - kas svarbiau: uostas ar miestas? Tiesa, ne visi pripažįsta, kad toks klausimas teisingas.

Po šių metų pavasarį vykusių diskusijų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 20 metų veiklos jubiliejui paminėti skirtame tarptautiniame forume "Miestai ir uostai: bendro kelio beieškant" Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos inicijuotame jos narių susitikime su naujuoju Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku susitarta, kad miestas ir uostas yra viena visuma ir kad kalbėti reikia apie viso uostamiesčio reikalus, neskirstant jo į atskiras dalis. Tačiau, kaip sakoma, liaudžiai neįsakysi.

Minėtame forume du žmonės pasipiktino taip keliamu klausimu. Vienas jų - Valentinas Greičiūnas, kitas - S. Šileris. Abu jie yra vadovavę Klaipėdos uostui: V. Greičiūnas buvo Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi daugiau kaip 7 metus, S. Šileris, save vadinantis sugadintu jūrininku, nes turi ir ekonominį išsilavinimą, metus vadovavo vadinamajam prekybos uostui, vėliau tapusiam AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija.

Užmirštama uosto svarba

Kai per metus į Klaipėdą atplaukdavo vienas laivas, tada niekas nesiskirstė į uostininkus ir į klaipėdiečius. Pasak istoriko Dainiaus Elerto, buvo tokie laikai Klaipėdoje, kai tvorų nebuvo, kai vaikai įkrisdavo ir skęsdavo ir tai buvo laikoma jų pačių kalte - nereikėjo vaikščioti kur nereikia.

Prieš daugybę metų, kai nebuvo nei tokio uosto, kaip mes jį suprantame dabar, nei tvoros, jūros pakrantėje gyveno žmonės ir turėjo mažus luotelius. Jie gaudydavo žuvis, nuplukdydavo ką nors parduoti į Liepoją. Jau tada buvo uostas, ir visi žmonės, kurie gyveno tais laikais, dirbo jame. Jiems jis buvo pragyvenimo šaltinis. Pasak kapitono, tai buvo Dievo dovana, leidusi užsiimti tokiu verslu, kurio dėka buvo galima išgyventi. Visame pasaulyje žmonės kūrė gyvenvietes upių žiotyse, įlankose, kur buvo galima saugiai įsitvirtinti su savo nedideliais laiveliais. Taigi geografinę vietovę ir uostų kontūrus žmogus pradėjo išnaudoti savo pragyvenimui. Tais laikais, ko gero, niekam nė į galvą neatėjo tą vietovę skirstyti į miestą ir uostą.

Tačiau uostas augo, plėtėsi, atsirado mokyklos, ligoninės, prokuratūra, policija ir t. t. Tos institucijos tarsi nesusijusios su uostu, tačiau jas išugdė būtent uostas. Pasak S. Šilerio, noras atskirti miestą ir uostą atsirado šiais laikais, kai uostas apaugo įvairiomis kitomis institucijomis. Kai per uostus pradėjo eiti dideli krovinių srautai, ėmė atplaukti daugybė laivų, pradedama užmiršti uosto svarbą. S. Šilerio manymu, jeigu nebūtų buvę uosto, nebūtų buvę ir prokuratūros. Jis šventai įsitikinęs, kad Klaipėdos miestą išugdė uostas.

Anot kapitono, bediskutuodami galime prieiti prie to, kad ir mėsos kombinatas turi gyventi sau, o miestas irgi sau. Uostas yra lygiai tokia pati gamybos įmonė ir miesto dalis. S. Šilerio manymu, tas dalinimasis į miestą ir uostą iškilo todėl, kad atsirado daug vadinamosios bohemos žmonių, kuriems visada trūksta pinigų, nes jie jų neužsidirba, o gauna iš miesto, iš gamybininkų. Bohemos žmonių, palyginti su uostininkais, atsirado labai daug. Dabar jau net pasigirsta nuomonių, kad uostininkai apskritai nereikalingi, jie tik trukdo gyventi, užstoja grožį.

Pasaulyje nėra neaptvertų uostų

Pasak S. Šilerio, uosto tvoros klausimą galima išpūsti vos ne iki politinio skandalo - esą mes laikomės sovietmečio tradicijų. Jis tikina, kad tuo metu, kai uostas išaugo, kai jame pradėjo dirbti daug žmonių, atsirado poreikis apsitverti nuo žmonių.

Kapitonas S. Šileris, aplankęs daugelį pasaulio uostų, tvirtina, kad visur jie yra aptverti, kad nėra neaptvertų uostų. Švedijos Malmės uoste nėra tvoros, tačiau vis tiek yra buomas, vaizdo stebėjimo kameros. Beje, švedai ir neina šiaip sau į uostą, nes žino, kad to daryti negalima.

Danijos Kopenhagos uoste iš miesto centro plaukia linijinis laivas į Oslą. Žinoma, ten gali vaikščioti daugybė žmonių, ir tas laivas nėra aptvertas. Tačiau tada, kai vyksta krovos darbai, t. y. kai į laivą važiuoja mašinos, tuojau atsiranda apsaugininkai ir ten jau šiaip sau smalsus pilietis nepateks.

"Nemačiau pasaulyje uosto su kroviniais, į kurį būtų galima laisvai patekti žmonėms", - tvirtina kapitonas S. Šileris.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Asta

2013-01-12   01:45

IP: 178.16.33.248

O pvz. Liepojoje, miesto centre, jokių tvorų. Ir barai krantinėje - tiesiog idealios sąlygos savižudžiams. Beje, Doveryje irgi. Ten net bortelio nėra. Aukštis - 5 metrai. Apačioje - betonas.

klp

2011-10-07   23:57

IP: 46.46.253.122

Gerbiamas kapitonas ne visai tiesa sako ar zurnalistai ? Yra daugybe uostu Europoj, kur gali ne tik ateiti prie laivo, bet ir su automobiliu privaziuoti, tiesa stovi didziuliai stendai, primenantys, kad cia veikia ISPS kodas.Kas buvo Kanaru salose-mate koks ten bazuojasi didziulis laivynas, taciau nera jokiu kliuciu prieiti prie laivu, jei tuo metu nevyksta krovimo darbai.Pavyzdziu begales.Klaipedoj viskas prichvatizuota, tad bandoma pateisinti tai ISPS kodu ir uzdrausti prieiti prie vandens , prie mariu.Skaitau kad cia jau nusikaltimas ir jokie gerbiamu jurininku pasisakymai, mano nuomones nepakeis.

Algis

2011-10-03   18:18

IP: 86.100.117.115

Kapitonas S.Sileris nupeizejo - Olandijoje, Prancuzijoje, Japonijoje nera buves

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Žiniasklaidoje pasklidus, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo postą rengiamasi atiduoti ,,Maxima...

Neigia gandus apie galimą uosto vadovą nuotrauka, foto

Antradienį skelbiama navigacijos pradžia eksploatuojamuose Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. ...

Vidaus vandenų keliuose - navigacijos sezono pradžia nuotrauka, foto

Maskvoje prasidėjo tarptautinė transporto ir logistikos paroda „TansRussia 2019“. Jau dvidešimt ketvirtą...

Klaipėdos uostas pristatomas parodoje Maskvoje nuotrauka, foto

Daugiau nei 6 intensyvaus darbo valandos ant vandens pučiant stipriam vėjui –...

„Ambersail 2“ ruošiasi trečiajam sezono iššūkiui nuotrauka, foto

Sėkmės inkilėlis 2019 nuotrauka, foto

Klaipėda, Pavasariui budinant gamtą, norisi puošti ne tik savo namus, bet taip pat...

Išteisintas nužudymu kaltintas ukrainietis nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien Klaipėdos apygardos teismas išteisino 38 metų vilkiko vairuotoją, neįrodžius, kad jis,...

Moterys už autobuso vairo nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdoje jos - išskirtinės moterys. Nors kitose pasaulio šalyse tai jokia retenybė,...

Latviai siekia įvesti užstato grąžinimo sistemą nuotrauka, foto

Ūkis, Šiandien, balandžio 24 dieną, Latvijoje buvo pasirašytas susitarimo memorandumas, kuriuo visi gėrimų...

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 49 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...