Teks perstatinėti jūros vartų molus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija neatsisakytų statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo krantinės, tačiau tam esą jau užkirstas kelias. Mat birželio mėnesį Seime priimtas specialusis SGD terminalo įstatymas, pagal kurį būtiną infrastruktūrą įrengti savo lėšomis turėtų AB "Klaipėdos nafta". Tačiau jau dabar aišku, kad gali tekti perstatyti molus.

"Todėl KVJU direkcija ir negali skirti lėšų šiam objektui. Nors KVJU įstatyme įtvirtinta nuostata, kad uoste hidrotechninius įrenginius turėtume statyti mes, tačiau naujasis SGD terminalo įstatymas tam užkerta kelią", - kalbėjo KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

SGD terminalo įstatymo viename pirmųjų straipsnių nurodoma, kad terminalo infrastruktūros įrengimą finansuoja "Klaipėdos nafta" savo ar skolintomis lėšomis.

Nenori kalėjiman

Tradicinėje, kiekvieno mėnesio pradžioje vykstančioje, spaudos konferencijoje E. Gentvilas teigė negalintis pažeisti įstatymo, tačiau nesikrato darbų, jei tai kaip nors būtų reglamentuota kituose teisės aktuose.

"Uosto direkcija galėtų išgilinti farvaterį, sutvirtinti Kiaulės Nugaros salos povandeninį šlaitą sienele, sumontuoti navigacinę įrangą bei atlikti uosto įplaukos rekonstrukcijos darbus. Tačiau aš nenoriu ištaškyti valstybinės įmonės pinigų ir atsidurti Lukiškėse ar kitoje įkalinimo įstaigoje, kur bausmes atlieka pareigūnai", - svarstė E Gentvilas.

Jis stebėjosi, kad pagal vieną įstatymą SGD terminale laivui švartuotis palus pastatyti turėtų uosto direkcija, o pagal kitą - nieko nedaryti.

Tiek KVJU direkcija, tiek "Klaipėdos nafta" yra parengusios skirtingus veiksmų planus dėl šių dviejų valstybės kontroliuojamų įmonių prievolių ir atsakomybės, kuriuos reikia suderinti. Tai turėtų būti Vyriausybės užduotis.

Perstatys molus

Uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius savo ruožtu pranešė, kad Danijos jūrų instituto mokslininkai pateikė išvadą, kad dėl dujovežio saugumo teks paplatinti ir išoriniame reide esantį įplaukos kanalą bei keisti uosto vartus žyminčių molų konfigūraciją. "Šiuo metu kanalo plotis yra 150 metrų. Danų manymu, suskystintas dujas plukdančiam laivui jis yra per siauras. Tarp šiaurinio ir pietinio molų atstumas yra 230 metrų, o įplaukos kanalą tarp jų teks paplatinti iki 200 metrų. Tam pritaria ir mūsų uosto locmanai", - sakė V. Lukoševičius.

Jam pritarė ir KVJU direkcijos infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė. Jis tik pridūrė, kad gilinant įplauką iki pat molų priartėti negalima, nes molai gali paprasčiausiai sugriūti. "Todėl reikės arba kokių nors kompensacinių priemonių, arba išvis perstatyti molus. O tai vėl papildomos lėšos", - sakė V. Paukštė.

Tačiau nei V. Paukštė, nei E. Gentvilas neprognozuoja, kiek galėtų kainuoti visi, terminalo infrastruktūrai įrengti reikalingi, darbai.

SGD terminalo įstatymas numato, kad iki 2014 m. gruodžio Lietuvoje turi būti įrengtas suskystintų gamtinių dujų terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra.