Taisoma Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, padaryta klaida.

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Saugios laivybos administracijos skyrybų procesas jau, galima sakyti, eina į pabaigą. Tikimasi, kad iki liepos 1 d. pastaroji, būdama pavaldžia Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentui, taps ir finansiškai savarankiška institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto. Administracijos direktorius Sigitas Šileris neneigia, kad tai bus biurokratinė priežiūros institucija, tačiau, jo teigimu, be jos, nei Lietuvos jūrininkai, nei Lietuvos vėliava laivuose pasaulyje nebus pripažįstama.
Šveicarija neturi jūros, tačiau ji turi 26 didelius modernius laivus ir visas jūrines institucijas. Šveicarijos vėliava, jos jūrininkų diplomai, inspektoriai yra pripažįstami visame pasaulyje. Iš šio verslo šalis gauna labai daug pinigų, nors šiuo metu Šveicarijos laivuose dirba tik 2% šveicarų. Beje, tuose laivuose dirba ir Lietuvos jūrininkų, kurie uždirba pinigų šiai šaliai.
Liuksemburgo valstybė, gerokai mažesnė už Lietuvą, neturi uosto, tačiau turi 200 laivų ir visas jūrines institucijas. Šios šalies vėliava, jos jūrininkų diplomai taip pat pripažįstami visame pasaulyje.
Lietuvai Dievas davė ir jūrą, ir pajūrį, kuri valstybė turi išnaudoti pagal pasaulyje galiojančias taisykles. Tačiau Lietuva turėdama jūrą, pajūrį, uostą, jūrininkų rengimo centrus iki šiol neturėjo valstybinės institucijos, kurios dėka ji, kaip jūrinė valstybė, būtų pripažįstama visame pasaulyje. Tai yra valstybė nevykdė savo funkcijos pristatydama šalį, kaip jūrinę valstybę, pasaulyje, nevykdė jūrinės valstybės, turinčios įregistruotą laivyną ir jūrininkus, įsipareigojimų pasaulio visuomenei.
Lietuvos jūrininkai daugelyje pasaulio šalių vertinami kaip geri specialistai, tačiau jiems pateikus dokumentus iškildavo problemų, nes nebuvo institucijos, galinčios išduoti tuos dokumentus.
Iki Saugios laivybos administracijos įsteigimo jūrinius dokumentus išduodavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono tarnyba, kuri, vertinant tarptautiniu mastu, neturėjo tokios teisės. Ši funkcija tarnybai buvo palikta iš sovietmečio laikų, kai buvo vadovaujamasi Sovietų sąjungos reikalavimais. Dalykas tas, kad Uosto kapitono tarnyba Klaipėdos uoste yra ne valstybinė, o komercinė institucija. Pasaulyje yra uostų, kuriuose uosto kapitono tarnyba yra valstybinė institucija. Pavyzdžiui, Ispanija turi 300 uostų ir visuose juose uosto kapitono tarnyba atlieka saugios laivybos administracijos funkcijas. Tačiau Ispanijoje uosto kapitonas nėra pavaldus uosto direkcijos direktoriui kaip Klaipėdoje, jis pavaldus laivybos administracijai. Taigi pasaulio visuomenėje priimta, jog bet kuriuo atveju jūrinių dokumentų išdavimo funkcijas atlieka valstybė, o ne komercinė struktūra, nors ji būtų ir valstybės nuosavybė. Atsakomybę už jūrinių diplomų tikrumą, už pakankamą jūrininkų ir jūros specialistų parengimo kvalifikaciją turi prisiimti valstybė. Tai jos funkcija, kurios ji negali niekam kitam patikėti.
Vykdant pasaulio visuomenės reikalavimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pernai birželio mėnesį kaip jos padalinys buvo įkurta Saugios laivybos administracija, privalėjusi užpildyti tą spragą ir ateityje turėjusi tapti visiškai finansiškai nepriklausoma nuo komercinių struktūrų. Sigitas Šileris tikina, kad nors Saugios laivybos administracija dar tebėra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos padalinys, t. y. priklauso finansiškai nuo jos, tačiau savo veiksmais ji yra nepriklausoma.
Pasak S. Šilerio, kad Lietuvos jūrininkai neliktų už borto, Saugios laivybos administracija turi būti pakankamai biurokratinė ir pakankamai valstybinė organizacija. Tai yra ją turi visiškai išlaikyti valstybė. Beje, estai, ir latviai jau seniai išsprendė savo šalies, kaip jūrinės valstybės, pristatymo pasaulyje klausimą. O Lietuvoje, švelniai tariant, šis procesas šiek tiek per ilgai užtruko.
Paklaustas, kodėl taip atsitiko, S. Šileris atsakė, jog todėl, kad Lietuvoje visas dėmesys buvo kreipiamas ne į jūrininkystę kaip į tokį verslą, o į krovinių krovimą. Pasak jo, tai ir buvo Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, klaida. "Valstybė, perkraudama labai daug krovinių, turėdama daugybę uostų, pasaulyje nebus pripažinta jūrine valstybe, jeigu ji neturės valstybinės jūros verslo priežiūros",- sakė S. Šileris.
Pakistanas, kaip jūrinė valstybė, neturi pasaulyje itin didelio autoriteto, nors ši šalis turi kur kas daugiau uostų nei Lietuva ir krovinių perkrauna žymiai daugiau. Nors Filipinų jūrininkai pripažįstami pasaulyje, tačiau Filipinai, kaip jūrinė valstybė, nėra itin pripažįstama. Šioje šalyje tokia valstybine institucija kaip laivybos administracija tik dabar pradėta rūpintis, nes Norvegijos jūrinė administracija ten įkūrė jūrininkų rengimo mokyklas, kuriose rengiami jūrininkai pasaulio laivynui. Beje, Filipinai dabar pradėjo aktyviai dalyvauti Tarptautinės jūrinės organizacijos (angliška santrumpa - IMO) veikloje, ši šalis norėtų registruoti laivus, dalyvauti kuriant tarptautinius jūrinius dokumentus, ne tik tiekti jūrininkus pasauliui.
Jūros verslas - nėra tik uostas. Tuo, kad mūsų šalyje, be uosto ir krovos, daugiau niekam reikiamo dėmesio neskiriama, S. Šilerio manymu, pasireiškia jūrinio mentaliteto trūkumas Lietuvoje. Beje, Estijoje jūriniam kompleksui skiriamas itin didelis dėmesys. Estams nereikėjo 10 metų įrodinėti, kad reikia keleivinio ar kruizinių laivų terminalo. Užtat į Taliną jau dabar per metus atvažiuoja 6 mln. turistų. O Lietuvoje tebesvarstoma, ar palikti dalį laivų remonto įmonės šalia kruizinio terminalo, ar palikti čia laivų remontininkų kraną, ar ne.
Direktoriaus teigimu, Saugios laivybos administracijos atsiskyrimo procesas nėra itin lengvas. Sunkiausiai sprendžiamas patalpų klausimas. Tokia organizacija pagal Lietuvos įstatymus turi gauti patalpas. Jeigu ji jų neturės, negalės būti įregistruota.
Būtų labai gerai, kad administracija nuo direkcijos atsiskirtų ne tik mechaniškai. Saugios laivybos administracija turi atitikti tuos reikalavimus, kuriuos pasaulio visuomenė kelia šioms organizacijoms. Ji turi turėti ir tarptautinius ryšių, ir specialistų, sugebančių rengti jūrinius dokumentus, joje turėtų dirbti pakankamai kvalifikuoti specialistai, galintys atstovauti Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, tarptautiniuose forumuose.
S. Šileris patikino, kad Lietuvos saugios laivybos administracija turės tai, ko reikalauja Saugios laivybos įstatymas, t. y. jai priklausys laivų kontrolės tarnyba, laivų registravimas, jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis gelbėjimo centras, švyturių ir hidrografijos tarnyba, tarptautinių ryšių ir informatikos tarnyba. Saugios laivybos administracijoje turėtų dirbti apie 118 žmonių.