Nemažai Lietuvos ir aplinkinių šalių žvejybos įmonių priverstos nutraukti veiklą dėl sumažintų menkių žvejybos kvotų rytinėje Baltijos jūros dalyje. Sutarta, kad ES valstybės galės jas paremti iš 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. Parama bus susieta su žvejybos laivyno mažinimu. Derybų metu sutarta tokią pagalbą teikti ir žvejams, nukentėjusiems nuo menkių ir silkių kvotų sumažinimo vakarinėje Baltijos jūros dalyje.
Daugiau kaip 300 laivų, visų pirma Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje (nuo 20 iki 50 proc. viso šalies žvejybos laivyno), vykdė ar tebevykdo menkių žvejybą rytinėje Baltijos jūros dalyje. Menkių ištekliai rytinėje Baltijos jūros dalyje pastaraisiais metais labai sumenko, todėl 2020 m. žvejybos kvotos buvo sumažintos 92 proc., o leistiną kiekį sužvejoti galima tik priegaudos būdu. Derybose sutarta, kad menkių laimikį privaloma iškrauti uoste, jeigu jų priegauda viršija 250 kilogramų.
ES valstybės turės pranešti Europos Komisijai visų minėtas žuvis žvejojančių laivų pajėgumų vidurkį 2015–2019 m. ir šių laivų sugautą žuvies kiekį. Valstybės galės perskirstyti kvotas kitiems laivams tik praėjus penkeriems metams po laivo pašalinimo iš rinkos arba tada, kai žuvų ištekliai trejus metus iš eilės viršys tvarų lygį. Menkių išteklių Baltijos jūroje nesitikima atkurti anksčiau nei 2024 m.
„Europos Parlamentui pavyko iš esmės pagerinti Komisijos pasiūlymą. Žuvų ištekliai gerokai sumažėjo ne dėl per didelių žvejybos apimčių, o dėl keleto ekologinių veiksnių, sukėlusių krizę. Todėl ES turi kuo greičiau padėti socialiai nukentėjusiems žvejams“, – pažymėjo EP pranešėjas Niclas Herbst (Europos liaudies partija, Vokietija).
Pasiektą susitarimą dar turės patvirtinti visas Europos Parlamentas ir ES Taryba. Reglamentas įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą