2018 m. rugsėjo 24 d. 04:25 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Statant išorinį Havro uostą įrengta sala paukščiams

(2)

Statant išorinį Havro uostą įrengta sala paukščiams nuotrauka, foto

KONTEINERIAI. Konteinerizuotų krovinių vis daugėja, tad uostai plečiasi.

© Dalios Bikauskaitės nuotr.

Statant išorinį uostą Prancūzijos Havro uoste, kuris kainuos beveik 1 milijardą eurų, gamtosaugai išleista apie 50 milijonų eurų. Net varlės buvo perkeltos į kitą vietą.

Projektą "Uostas 2000" įgyvendino, t. y. išorinį uostą statė susivienijusių trijų Prancūzijos uostų - Havro, Ruano ir Paryžiaus bendra įmonė "Harpora". Pirmasis specializuojasi jūrinių konteinerių pervežimo, trečiasis - logistikos srityje, o antrasis upinis uostas - grūdų pervežimo srityje.

"Harpora" yra penktas pagal krovinių apyvartą uostas Europoje. Jis susisiekia su 700 pasaulio uostų. Pagrindiniai kroviniai žalia nafta, grūdai, konteineriai. Nemažą dalį užima vyno ir spiritinių gėrimų transportavimas, automobilių importas ir eksportas. Per metus gabenama 370 tūkst. automobilių. Paprastai jie plukdomi laivais, kurie ima 3-4 tūkst. automobilių, bet atvyksta ir tokių laivų, kurie gali plukdyti 8 tūkst. automobilių. Naujos mašinos plukdomos į Europą, senos į - Afriką.

80 proc. krovinių į uostą pristatoma automobilių keliais, didelė dalis konteinerių - Senos upe.

Pernai valstybinis Harvo uostas, kurio ilgis 27 km, esantis už 200 km nuo Paryžiaus, šventė 500 metų jubiliejų. Jame dirba 500 kompanijų. Jis didžiausias Prancūzijos konteinerių uostas. Po kelių mėnesių tikimasi priimti 22 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) galinčius gabenti laivus konteinervežius.

Žalios naftos terminalas yra už 25 km nuo Havro uosto. Potvynių ir atoslūgių amplitudė 8 metrai. 25 proc. uosto teritorijos dalis yra skirta natūraliai gamtai išsaugoti.

Planavimo procedūros truko 7 metus

Išorinio uosto statybos planavimo procedūros truko 7 metus. Sprendimas jį statyti priimtas todėl, kad sparčiai augo konteinerizuotų krovinių srautai. Senajame istoriniame uoste esančio konteinerių terminalo nepakako. Taigi prancūzai nusprendė pastatyti tokį uostą, kuriame galėtų priimti didžiausius pasaulyje konteinervežius.

Operatorius, kitaip sakant, koncesininkas, buvo parinktas jau uosto statybos metu. Pirmas laivas į Havro išorinį uostą atplaukė 2006 m.

Buvo pastatytas 5 km ilgio molas ir supilta teritorija jūroje. Molo šerdis suformuota iš žvyro ir apdėta akmenimis.

Atliekant gilinimo darbus buvo iškasta 45 mln. kubinių metrų grunto. Naujai teritorijai suformuoti panaudota 7 mln. kub. m.

1,5 km krantinių statybos darbai truko trejus metus. Šiuo metu pastatytų krantinių ilgis - 3,5 km, planuojama, kad ateityje jų ilgis gali būti daugiau kaip 5 km. Taigi kol kas krantinių statyba nėra baigta, o kada tai bus padaryta, priklausys nuo krovinių srautų augimo.

MOLAS. Statant išorinį uostą buvo pastatytas 5 km ilgio apsauginis molas. Dalios Bikauskaitės nuotr.

Išorinio uosto statyba kainuos beveik milijardą eurų. Pirmo etapo darbams išleista 750 mln. eurų neskaičiuojant suprastruktūros įrengimo darbų, kuriuos turi pasidaryti pačios krovos kompanijos. Europos Sąjunga šiam projektui skyrė 5-10 proc. paramos.

Havro uostas išgyvena iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčių. Išorinio uosto statybai buvo gauta lėšų iš valstybės ir regiono - apie 200-300 mln., 50 proc. - uosto direkcijos lėšos, trūkstamos lėšos pasiskolintos iš bankų.

Kasmet Havro uoste atliekant valdymo darbus iškasama apie 2,2 mln. grunto, kurį daugiausia sudaro dumblas, smėlio būna tik 2 proc. Tuos darbus daro samdoma kompanija, kuriai moka keli uostai.

Užterštas gruntas gramzdinamas už 10 km jūroje esančioje sąvartoje. Daugiausia užteršto grunto atgabenama iš upės, tam įtaką daro miesto valymo įrenginiai. Prie uosto vartų užteršto grunto mažiau.

Dvi gamtosaugos problemos

Statant išorinį Havro uostą daug dėmesio skirta tam, kad kuo mažesnis poveikis būtų daromas gamtai tiek statybų, tiek eksploatacijos metu. Pavyzdžiui, statyboms naudotos tik vietinės medžiagos.

Įgyvendinant projektą susidurta su dviem gamtosaugos problemomis. Išorinio uosto statyba turėjo įtakos Senos upės žiotims. Negalėjo būti sumažintas potvynių ir atoslūgių metu dumblu užliejamos teritorijos, nes dumble esantys gyvi organizmai yra mitybos grandinės dalis. Bendruomenė, pritarusi išorinio uosto statybai, reikalavo, kad dumblas išliktų. Teritorija, kur jis kaupiasi, kasmet mažėjo. Prieš keliolika metų buvo iškastas kanalas, minėta teritorija padidėjo apie 100 ha, tačiau nebuvo tokio dydžio, kokio tikėtasi. Taigi problemos iki galo išspręsti nepavyko.

GAMTA. 25 proc. uosto teritorijos skirta natūraliai gamtai išsaugoti. Dalios Bikauskaitės nuotr.

Iškasus kanalą užnešimas sąnašomis padidėjo ir jis neleidžia išsilieti tiek daug dumblo kaip anksčiau. 10 metų buvo atliekami moksliniai monitoringai. Jiems per metus išleidžiama apie 300-400 tūkst. eurų. Paaiškėjo, kad jų nepakanka, jie turi trukti 30 metų. Be abejo, jie labai brangiai kainuoja, ypač atliekami jūroje, stebint žuvų migraciją, nes reikia laivo ir t. t.

Žinoma, uosto direkcijai tai didelė našta, tačiau jos vadovai mano, kad tai daryti būtina ir uostas privalo būti gamtosauginiu požiūriu pažangus.

Kita problema - paukščiai. Statant uostą reikėjo sunaikinti vieną paukščių poilsio vietą. Tačiau dar prieš pradedant statybas buvo įrengta kita kartu su ornitologais suprojektuota vieta paukščiams, taigi kurį laiką buvo net dvi vietos paukščiams.

Senos upės žiotyse už 4-5 km nuo uosto buvo suformuota 6 ha 300 m ilgio ir 200 metrų pločio sala, specialiai skirta paukščiams, kurių priskaičiuojama 74 rūšys. Sala buvo formuojama 7 mėnesius. Ji patinka ir žmonėms, ir ornitologams, tačiau žmonėms lankytis šioje saloje draudžiama idant netrikdytų paikščių ramybės. Atlikus monitoringą paaiškėjo, kad jau po 10 dienų naujoje vietoje atsirado tūkstančiai paukščių.

Dar vienas dalykas, - prancūzams reikėjo saugoti, kad į statybvietę nepatektų tam tikra varlių rūšis. Mokslininkai turėjo perkelti jas į kitą vietą.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Arunas

2018-06-21   21:10

IP: 90.131.43.26

Pasipylė užsakomieji straipsniai. Uostas didina savo vertę būsimai akcinei bendrovei, naikindamas miesto ir gyventojų turto vertė. Čia nėra ko ieškoti kompromiso, čia vieni bando atimti iš kitų.

M

2018-06-21   16:35

IP: 86.100.138.73

Liaukitės žmonėms pudrinti smegenis. Suprantama, išorinis uostas nėra savaime blogis, dėl jo ekonominės naudos niekam nekyla abejonių. Problema ta, kad Klaipėdoje, šalia Melnragės šiam uostui nėra tinkama vieta. Autorei palyginimui, Jūs gyvenate ramiame kvartale, aplink žaluma, ramu gera. Ir vieną dieną greta pastatomas didelis logistikos centras. Pakraunama 500 vilkikų kasdien. Ir jie visi važiuoja Jums po langais. Ekonominė nauda didelė. O Jums geriau bus, jei už kelių šimtų metrų iškas tvenkinį ir jame perės antys?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Danų kompanijos "DFDS Seaways" keleivinis laivas "Princess Seaways", plaukiojantis su Danijos vėliava,...

„Princess Seaways" - kruizinis keltas nuotrauka, foto

Iš Olandijos Roterdamo uosto Vlaardingeno terminalo į Imingemą (Anglija) su Lietuvos vėliava...

Danų terminalas Roterdame ruošiasi "Brexitui" nuotrauka, foto

Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, koks gražus yra povandeninis pasaulis Baltijos jūroje dideliame...

Narai nori atkreipti dėmesį į problemas po vandeniu nuotrauka, foto

Gilinimo darbai Malkų įlankoje vis buvo atidedami. Jų negalima buvo pradėti tol,...

Gilinimo darbai Malkų įlankoje - jau lapkritį nuotrauka, foto

Popiežiaus vizitas Lietuvoje baigėsi maldomis už kankinius ir palinkėjimu Lietuvai nuotrauka, foto

Lietuva, „Šiurpas nukrečia vien tik ištarus žodį Sibiras arba getai Vilniuje, Kaune ir...

„Neptūnas“ sezono starte pranoko „Nevėžį“ nuotrauka, foto

Sportas, Penki naujokai pelnė dviženklį taškų skaičių ir atvedė Klaipėdos „Neptūną“ į pergalę...

Klaipėdiečių jachtos „Defiance“ tragedija: du dingę, viena žuvusi nuotrauka, foto

Klaipėda, Sekmadienį po pietų sporto klubas „Ostmarine“, organizavęs Kapitono Stepono Kudzevičiaus regatą,...

"Kapitonai patys priėmė sprendimą, plaukti ar ne" nuotrauka, foto

Klaipėda, Organizatoriai sunkiai dėlioja žodžius ir gedi nelaimės ištiktų kolegų. Kas ir...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...