2018 m. rugsėjo 25 d. 01:14 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Sotūs ruoniai ir sveikas žvejų laimikis - misija įmanoma?

(1)

Sotūs ruoniai ir sveikas žvejų laimikis - misija įmanoma? nuotrauka, foto

© LGF nuotr.

Vos prieš 50 metų pilkiesiems ruoniams (Halichoerus grypus macrorhynchus iš lot. kalb.) Baltijos jūroje grėsė išnykimas – dėl besaikėsmedžioklės ir intensyvaus cheminių medžiagų (dusto – DDT), PCB) naudojimo. Šiuo metu pilkųjų ruonių Baltijoje sparčiai daugėja – 2012 metais suskaičiuotaapie 28 tūkst. individų. Šis spartus populiacijos atsigavimas kelia ne tik mokslininkų, gamtosaugininkų bei visuomenės susižavėjimą, bet ir daug problemų vietiniams priekrantės žvejams.

Pilkieji ruoniai yra didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, čia gyvenantys ir jauniklius vedantys daugiau nei dešimt tūkstančių metų.Šiemet Lietuvos priekrantėje užfiksuotas itin didelis negyvų ruonių skaičius (22) sukėlė išskirtinį visuomenės susidomėjimą pilkaisiais ruoniais, jų sugyvenimu su žvejais bei pabėrė kaltinimų lavinąžvejų atžvilgiu. Didžiausi Baltijos jūros žinduoliai priekrantės žvejams sukelia daug ekonominių nuostolių: sudrasko tinklus, sugadina, ištraukia ar išbaido žuvis. Žvejai dažnai teigia, kad jų skundai nėra išgirsti ir dažnai ignoruojami valdžios institucijų. Nesusikalbėjimas su valdžios institucijomisdažnai iššaukia priešišką žvejų nusiteikimą pilkųjų ruonių atžvilgiu ir kelia grėsmę vietinei pilkųjų ruonių populiacijai.

Kompromiso tarp ruonių ir Lietuvos priekrantės žvejų ieškoti ėmėsi Lietuvos gamtos fondas. Įgyvendindamas Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą projektą „Lietuvos žvejų ir pilkųjų ruonių konfliktas: problemos įvertinimas, supratimas ir bendradarbiavimo galimybės“, Lietuvos gamtos fondas bendradarbiauja su priekrantės žvejais, jų atstovais, siekia įvertinti dėl ruonių žvejų patiriamą žalą. Labai svarbu, kad visuomenė žinotų objektyvią informaciją apie įvairius ruonių ir žvejų konflikto aspektus, o ne įtikėjusi sensacingomis publikacijomis imtų vienareikšmiškai kaltinti žvejus.

„Didžiausia problema – nesusikalbėjimas tarp vietinių žvejų ir valdžios institucijų, organizacijų, kurios galėtų padėti išspręsti šį konfliktą“, – įsitikinusi Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė.

„Būtina rasti kompromisą: visų pirma reikia išsiaiškinti žvejų patiriamo nuostolio mastą, svarbu ieškoti alternatyvių žvejybos metodų bei ruonių nubaidymo priemonių, kurios būtų nepavojingos ruoniams ir apsaugotų žvejų laimikį. Siekiame išsiaiškinti, kokios paramos ir paskatinimo žvejams reikėtų, kad jie imtųsi investuoti į tokią žvejybos įrangą“, –sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė.

Projekto metu, remiantis mokslininkų iš Estijos ir Suomijos patirtimi, Lietuvos valdžios institucijų, mokslinių bei aplinkosaugos institucijų atstovai bus supažindinti su pilkųjų ruonių būkle Baltijos jūroje, konflikto sprendimo būdais, jų vadyba, o žvejams bus pristatoma tokia žvejybos įranga ir metodai, kurie ruoniams yra neįveikiami, taip pat ruonių nubaidymo priemonės, kurios sumažintų žvejų patiriamą žalą ir padėtų užkirsti kelią beįsisiūbuojančiam žvejų ir pilkųjų ruonių konfliktui. Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, šiemet prie Lietuvos pakrantės pastebėta 14 gyvų ir 22 žuvę ruoniai. Praėjusiais metais užfiksuota 13 gyvų ir 10 žuvusių ruonių.

Pilkasis ruonis. G.Malmiga nuotr.

Estijoje šiuo metu suskaičiuojama apie 3500-3800 pilkųjų ruonių. Estijos gamtos fondo ruonių apsaugos specialistas Ivar Jüssi pasakoja, kad Estijoje visos ruonių gulyklosgriežtai saugomos – žmonių lankymasis jose yra ribojamas. Pasak jo, ruonių medžioklė Estijoje teoriškai yra galima pagal Medžioklės įstatymą, tačiau nėra nustatyta kvotų ir neišduodamos licencijos, todėl medžioklė nevykdoma. Jis pasakoja, kad Estijoje kai kuriose vietovėse žvejams suteikiama parama specialiai žvejybos įrangai, kuri apsaugo laimikį nuo ruonių, įsigyti. Tačiau per paskutinius porą dešimtmečių drastiškai pasikeitė aktyviausios žvejybos vietos prie Estijos krantų, todėl reikia iš naujo spręsti, kuriuose regionuose žvejams reikia pagalbos saugantis nuo ruonių. Mokslininkas teigia, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kodėl ruoniai migruoja į pietines Baltijos jūros teritorijas. Į Lietuvos pakrantę ir kitas pietines Baltijos teritorijas pilkieji ruoniai gali atkeliauti irdėl bendrai išaugusios populiacijos, ir dėl maisto išteklių stokos šiauriniuose vandenyse, tačiau populiacijos migraciją gali veikti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, klimato kaita. Estijos pakrantėse gyvenančius ruonius galima stebėti šia Estijos gamtos fondo įrengta tiesioginės transliacijos kamera

Lietuvoje siekiant nustatyti žvejų susidūrimo su ruoniais dažnumą ir pobūdį bei įvertinti patiriamą žalą, žvejai yra apklausiami anketomis. Planuojamatokiu būdu apklausti apie 80 proc. Lietuvos priekrantėje žvejojančių žvejų. Taip pat žvejai skatinami nuolat fiksuoti savo stebėjimus, kad pagal surinktą informaciją būtų galimageriau pažintiruonių apsilankymo Lietuvos pakrantėje priežastis bei efektyviai ir nekeliant grėsmės ruoniams apsaugoti žvejų laimikį

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

idomu

2013-08-19   13:38

IP: 78.61.242.60

ar tiek jau daug tu zveju,kad galima apklausti tik 80 procentu

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Danų kompanijos "DFDS Seaways" keleivinis laivas "Princess Seaways", plaukiojantis su Danijos vėliava,...

„Princess Seaways" - kruizinis keltas nuotrauka, foto

Iš Olandijos Roterdamo uosto Vlaardingeno terminalo į Imingemą (Anglija) su Lietuvos vėliava...

Danų terminalas Roterdame ruošiasi "Brexitui" nuotrauka, foto

Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, koks gražus yra povandeninis pasaulis Baltijos jūroje dideliame...

Narai nori atkreipti dėmesį į problemas po vandeniu nuotrauka, foto

Gilinimo darbai Malkų įlankoje vis buvo atidedami. Jų negalima buvo pradėti tol,...

Gilinimo darbai Malkų įlankoje - jau lapkritį nuotrauka, foto

Krūties vėžys nebėra nuosprendis nuotrauka, foto

Sveikata, Moterų sergamumas krūties vėžiu didėja - statistika teigia, kad šia liga suserga...

"Atiduodi inkstą ir gauni sveiką normaliai gyvenantį žmogų" nuotrauka, foto

Sveikata, Tai sako Vida Svetlikauskienė, padovanojusi inkstą savo vyrui. Žmonėms labai sunku apsispręsti...

Bus atidengta atminimo lenta Konstantinui Sarsanijai nuotrauka, foto

Sportas, Spalio septintąją sukaks lygiai metai, kai anapilin iškeliavo buvęs Klaipėdos "Atlanto" futbolo...

Vytauto Kernagio butas pajūryje kvepėdavo grybais nuotrauka, foto

Žmonės, Kai vilnietė televizijos laidų vedėja Eglė Kernagytė (34 m.) važiuoja į Palangą,...

Sveikata, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Žmonės, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...