Šilta Klaipėdos švyturio šviesa vilioja namolio

Artėjant Kalėdoms žmonės tampa geresni ir atidesni vieni kitiems. Neretai prisimenami tie, kurie per šventes būna toli nuo namų, neturi galimybės ramiai pasėdėti prie Kūčių stalo - nes dirba. Be kitų profesijų atstovų, tarp jų patenka ir Lietuvos jūrininkai, kuriems savojo uosto švyturio šviesa šilčiausia visame pasaulyje, primenanti namų artumą.

Klaipėdos uostas ir miestas be savo švyturio, 1996 metais atšventusio 200 metų jubiliejų, neįsivaizduojamas. "Per šventes dažniausiai būna lėtas laivų judėjimas, nes paprastai užsienio laivybos kompanijos nedirba", - sako vyr. technikas Vaclovas Algirdas Piera. Net jeigu nė vienas laivas nepageidautų įplaukti į Lietuvos uostą per šventes, švyturys vis tiek turi šviesti ir jo šviesa turi būti matoma už 15 jūrmylių (apie 30 km).

Šiandien Klaipėdos švyturyje budi V. A. Piera, tarnybą miesto simbolyje einantis jau 17 metų. Ne vieną kartą gyvenime jam teko budėti švyturyje naujametę naktį. Šiemet darbo grafikas buvo lėmęs dirbti pirmą Kalėdų dieną, tačiau susirgus bendradarbei situacija pasikeitė. Ramų Kūčių vakarą vienišas švyturyje praleis vyresnysis technikas Borisas Aleksandrovas, dar seniau sergstintis švyturį nei V. A. Piera. Išaušus Kalėdų rytui, kai daugelis klaipėdiečių dar vartysis šiltose lovose, į Klaipėdos švyturį skubės elektrotechnikas Darius Gečas, šiaip jau nebudintis švyturyje, bet šį kartą gelbėjantis susidariusią situaciją.

Be kitų darbų, kartą per dieną švyturio prižiūrėtojas būtinai lipa suktais jo laipteliais į 40 m aukštyje esančią lempinę. Nors lempos keičiamos automatiškai, jis privalo savo akimis įsitikinti, kad viskas tikrai gerai, kad niekas neužstrigo.

Šviečia kas tris sekundes

Klaipėdos švyturys - vienintelis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, šviečiantis dieną naktį. Kitose šalyse švyturiai dirba tam tikru režimu, pavyzdžiui, dienomis nešviečia, tik naktimis. Nuo to laiko, kai 1979 metais prie Klaipėdos uosto nuskendo vokiečių jachta, kai teismas nustatė, kad nelaimės priežastis ta, jog nešvietė uosto švyturys, dabar jis nebesiilsi ir dieną naktį šviečia 3 sekundes darydamas 3 sekundžių tamsos pauzę.

Naktį bet kurio laivo kapitonas, jeigu nesiorientuotų į kokį uostą atplaukė, radęs locijoje švyturio aprašymą žinotų, kad tai Klaipėda. Dieną švyturys "klaipėdietis" atpažįstamas iš juodų juostų, primenančių jūreivio marškinėlius, ir dar vienos vertikalios. Viso pasaulio švyturiai šiuo atžvilgiu yra skirtingi.

Pamatęs švyturį, kapitonas žino, kad arti krantas. Plaukiant į uostą švyturys rodo kelią. Laivui būnant prie vadinamojo locmanų plūduro jūroje, esančio už 3 jūrmylių nuo uosto vartų, jo kursas nustatomas pagal vedlinę, kurią sudaro švyturys ir navigacinis ženklas, esantis AB "Klaipėdos nafta" nuomojamoje teritorijoje. Tada drąsiai galima plaukti - laivas tikrai pataikys į uosto vartus.

Švyturio širdis - žibintas. Šio optinio prietaiso viduje yra įrengtas keitiklis su 6 lempomis. Paduodant nuolatinę 110 voltų įtampą dega viena 1000 vatų kvarcinė lempa, galinti šviesti apie 2000 valandų. Perdegusi automatiškai paguldoma ant šono, o į jos vietą pastatoma kita. Lempos apgaubtos krištoliniais žiedais, sustiprinančiais šviesos srautą.

Pakeisti susirgusią kolegę ir budėti per Kūčias lemta B. Aleksandrovui. Apie švyturio žibintą jis pasakoja Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursėms.