Saugios laivybos sąsajos su geodezija

Kodėl Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai, kuriems, atrodo, svarbiausia turėtų būti tai, kad laivai plaukiotų saugiai, matuoja jūros kranto liniją ir žino viską apie Lietuvos krantų "pasivaikščiojimus"?

Apie tai kalbėjomės su Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėju Viktoru Liuliu. Skyriaus specialistai kasmet matuoja Lietuvos jūros kranto liniją, šiuo metu jos ilgis - 91,584 km. Bazinė linija nuo vieno taško iki kito - beveik 90 km, tačiau tikroji yra vingiuota.

Jūros kranto linija matuojama toje pačioje vietovėje kas dvejus metus. Šiemet ji pamatuota nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos uosto, o kitąmet planuojama tai daryti nuo Klaipėdos uosto iki Rusijos sienos. Šiemet ji buvo matuojama birželį. Paprastai matavimai daromi esant nuliniam Baltijos jūros vandens lygiui. Nemaža dalimi tai, kaip sekasi dirbti, kokį atstumą reikia nueiti, priklauso nuo horizonto skliauto, palydovų išsidėstymo, oro sąlygų - kai pučia stiprus vėjas ar lyja, darbai nevykdomi. Per dieną specialistams tekdavo pamatuoti vidutiniškai iki 10 km. Šiemet fiksuotas vidutinis kranto linijos pakitimas iki 30 m - vienose vietose ji pasislinko toliau į jūros pusę, kitose - į kranto, taigi paplūdimiai vienur susiaurėjo, kitur paplatėjo. Paklaustas, kodėl žemė taip juda, minėto skyriaus vedėjas atsakė: "Poveikį daro kylantis jūros vandens lygis, audros, kiti gamtiniai procesai, žmogaus veikla."

Jo teigimu, Lietuvos pajūryje yra du taškai, kuriuose krantų erozija labai didelė. Pavyzdžiui, maždaug kilometro ilgio kranto ruožas ties Olando kepure yra "paėjęs" apie 50 metrų į krantą, kitaip sakant, ten jūra jau įlindo į mišką. Palangos paplūdimiai tėra "paėję" 30 metrų. "Žmogus gamtos norų pakeisti beveik negali, kol nebus sumažintas teršalų išmetimas į atmosferą, kuris sudaro didžiąją globalinio klimato atšilimo dalį. Kad ir kokių priemonių būtų imamasi, jeigu vandens lygis kils, krantai bus plaunami", - sako V. Liulys.