2020 m. balandžio 9 d. 13:39 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Sankryžos bus pradėtos rekonstruoti iš antro galo

2009-11-26, 12:00

Vidmantas MAŽIOKAS

Sankryžos bus pradėtos rekonstruoti iš antro galo nuotrauka, foto

Nors logika reikalauja pirmiausia pradėti rekonstruoti Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžą, nes Jakų žiedo rekonstrukcija po metų jau turėtų būti baigta, tačiau to padaryti nebus galima. Mat Klaipėdos miesto savivaldybė pareikalavo detaliojo plano, tad procesas užtruks. Beje, lėšos šioms sankryžoms rekonstruoti kol kas teorinės.

Rengiantis Klaipėdos uoste statyti naują keleivių ir krovinių terminalą šalia antrosios perkėlos, siekiama kartu išspręsti ir miesto transporto problemas - pagerinti jo srautų judėjimą. Todėl kartu su šiuo projektu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsiima ir trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos projektavimo darbais.

Šiuo metu jau detalizuojami sankryžų projektiniai sprendiniai, pradedami konkretūs techninių projektų rengimo darbai. Visų trijų sankryžų projektuotoja - Vilniaus UAB "Tiltų ekspertų centras", dirbanti pagal jungtinės veiklos sutartį dar su keliomis įmonėmis.

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, pagal projektavimo darbų eigą realiai bus galima pradėti statyti pirma Baltijos pr. ir Minijos g., po to Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžas. Jo manymu, po gerų metų ar pusantrų bus galima skelbti konkursą sankryžų statybos darbams atlikti.

Projektavimas

Iš Europos Sąjungos (ES) TEN-T fondo Uosto direkcija gavo lėšų šešių projektų projektavimo darbams: keleivių ir krovinių terminalo krantinių (techninis projektas kainavo - apie 2 mln. Lt, jau paskelbtas konkursas dėl statybos, sausio 12 d. bus atplėšiami vokai su pasiūlymais); privažiuojamojo kelio prie terminalo krantinių (jau kreiptasi į miesto savivaldybę dėl projektavimo sąlygų sąvado išėmimo); geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę (projektą, kuris kainavo apie 700 tūkst. Lt, parengė Uosto direkcija ir perdavė jį bei statybos leidimą AB "Lietuvos geležinkeliai", objekte jau vyksta statybos darbai) ir trijų Baltijos pr. sankryžų. Pastarųjų projektavimo darbai kainuos 4,5 mln. Lt.

Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžoje bus įrengtas požeminis pravažiavimo tunelis, o žiedas išliks.

Visiems šiems projektams parengti buvo skirta apie 9 mln. Lt. Pasak V. Paukštės, šiek tiek pinigų liks, nes paskelbus konkursus projektų kainos sumažėjo. ES lėšos sudaro 85 proc., o 15 proc. ir pridėtinės vertės mokesčiui, kurį vėliau direkcija susigrąžina, teks pridėti Uosto direkcijai.

Tunelis - geresniems laikams

Jau patvirtintas teritorijos, kurioje yra Baltijos pr. ir Minijos g. sankryža, detalusis planas, tad iš esmės ši sankryža projektuojama taip, kaip nurodyta jame. Projektas turi būti parengtas per 5 mėnesius nuo projektavimo sąlygų sąvado pateikimo.

Siūlymui kol kas įrengti tik vieno lygio sankryžą ir iškelti tik minimalų kiekį komunikacijos tinklų ir pirmo etapo metu atsisakyti tunelio iš pradžių nenorėjo pritarti Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji pageidavo, jog statant net ir vieno lygio sankryžą būtų iškelti visi komunikacijos tinklai.

Ginčytini klausimai šiomis dienomis aptarti su Klaipėdos miesto meru Rimantu Taraškevičiumi. Nuspręsta, kad ši sankryža bus rekonstruojama dviem etapais, bus rengiami du projektai. Pirmas etapas - vieno lygio sankryža, antras - tunelis.

Šioje sankryžoje planuoto tunelio kol kas atsisakyta todėl, kad rekonstrukcijos projektas kainuoja brangiai, o pagal dabar turimus ir prognozuojamus transporto srautus pakaktų vieno lygio sankryžos. Prognozuojama, kad uosto transporto srautai Baltijos prospekte pastačius naują keleivių ir krovinių terminalą sudarys tik apie 5-7 proc., tad kol kas tunelio tikrai nereikia. Jo statyba galėtų kainuoti apie 40-50 mln. Lt, o vieno lygio sankryža - iki 10 mln. Lt.

Pasak V. Paukštės, su meru sutarta, jog įgyvendinant pirmą etapą, t. y. įrengiant vieno lygio sankryžą, komunikacijos tinklų bus iškelta tiek, kiek įmanoma pagal detalųjį planą, ir tiek, kad ateityje jie netrukdytų tunelio statybai. Priešingu atveju nauji tinklai atsirastų labai arti statomo tunelio ir didelė tikimybė, kad kalant metalinę spraustasienę jie būtų pažeisti statybų metu. Tad dabar visi tinklai nebus keliami.

Antras etapas - tunelio statyba. Pasak V. Paukštės, į klausimą, kada atsirastų tokie transporto srautai, kad reikėtų tunelio, niekas negali atsakyti - galbūt po 10-20 metų. "Projektas bus parengtas, kai tik atsiras poreikis, bus galima statyti tunelį", - sakė infrastruktūros direktorius.

Po žeme

Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžoje bus požeminis pravažiavimo kelias. Toje vietoje, kur dabar yra vadinamoji "gaudyklė", Baltijos pr. nusileis po žeme ir bus išvažiuojama pro atviro tipo tunelį. Šios sankryžos žiedas išliks. Tai jau galutinis sprendimas, toks bus ir techninis projektas. Ši sankryža pagal nedetalizuotus projektinius pasiūlymus kainuotų apie 30 mln. Lt. V. Paukštės manymu, vis dėlto ji kainuos brangiau, nes esant projektiniams pasiūlymams kainos būna apytikrės.

Kadangi po metų bus baigta Jakų žiedo rekonstrukcija, kad nesusidarytų transporto kamščiai, pirmiausia reikėtų rekonstruoti Baltijos pr. ir Šilutės plento sankryžą. Tačiau tai padaryti nepavyks, nes reikia rengti detalųjį planą.

Projektas turi būti parengtas per metus nuo projektavimo sąlygų sąvado pateikimo. Jis pateiktas prieš kelis mėnesius, tad projektavimo darbai jau vyksta.

Projektas užstrigo

Baltijos pr. ir Šilutės plento sankryžoje bus estakada. Šilutės pl. kils į viršų ir eis viršum per Baltijos pr. Šios sankryžos projektavimas gerokai įklimpo todėl, kad Klaipėdos miesto savivaldybė pareikalavo detaliojo plano.

"Mes su miestu sėdime viename laive. Jakų žiedo sankryža jau rekonstruojama ir po metų bus baigta, todėl dabar svarbiausia būtų rekonstruoti Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžą, kad atvažiavus transportui nuo Jakų sankryžos nesusidarytų kamščių. Logika reikalauja šią sankryžą pirmiausia rekonstruoti, tačiau dėl detaliojo plano ji bus rekonstruojama paskutinė", - sakė infrastruktūros direktorius.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad pati savivaldybė pareikalaudama to plano padarė sau meškos paslaugą, V. Paukštė atsakė: "Ji remiasi teisės aktais. Teritorijų planavimo įstatymas reikalauja, kad tokiais atvejais būtų rengiamas detalusis planas, ji ir prašo. Šiuo klausimu buvo daug diskusijų, konsultuotasi Aplinkos ministerijoje, tačiau minėto reikalavimo neatsisakyta. Todėl mes rengsime detalųjį planą, dabar laukiame planavimo sąlygų."

Projektavimo sąlygų sąvadas bus gautas tada, kai bus parengtas detalusis planas, o tai gali užtrukti 8 mėnesius. Akivaizdu, jog darbai bus užtęsti. Tačiau Uosto direkcija jau tariasi su projektuotojais, kad jie pradėtų darbus ir be sąvado, nes aišku, kas bus detaliajame plane. Tad kai jis bus gautas, metų projektavimui neprireiks. Procesą bandoma skubinti, kiek įmanoma.

Kas statys?

Kol kas neišspręstas klausimas, kas statys minėtas tris Baltijos pr. sankryžas. Pasak V. Paukštės, Uosto direkcija užsiimdama sankryžų projektavimo darbais tik padeda miestui - gavo ES paramą projektavimo darbams, pridės reikiamą dalį savo lėšų, parengs techninius projektus. Tačiau sankryžos priklauso savivaldybei, yra ne Uosto direkcijos žemėje ir nėra jos turtas.

Tad, ko gero, Susisiekimo ministerija spręs, kam patikėti sankryžų statybą. Logiška būtų, kad ja užsiimtų turto savininkė, tačiau savivaldybė neturi tam pinigų. Todėl svarstoma, ar nereikėtų įtraukti į šio projekto įgyvendinimą ir Kelių direkciją.

"Jeigu statytų Uosto direkcija, ji turėtų perimti sankryžas į savo balansą, idant galėtų investuoti - ES pinigus galima investuoti tik į savo turtą", - sakė V. Paukštė.

Finansavimas

Kitas klausimas - jau reikia ieškoti pinigų sankryžų rekonstrukcijai. Visoms trims jų pagal Aplinkos ministerijos samdomos UAB "Sistela" skaičiuojamąsias kainas reikėtų apie 100 mln. Lt. Kiekvienas techninis projektas turi sąmatą pagal jos rekomenduojamus įkainius. Po konkursų kainos paprastai ženkliai nukrenta, pavyzdžiui, gatvių tiesimo - net perpus. V. Paukštė juokauja, kad kai sankryžos bus pradedamos statyti, krizė galbūt jau artės prie pabaigos, tad kainos gali būti ir pakilusios. "Prognozuoti, kokios jos bus po metų dvejų, sunku. Manau, gali siekti apie 120 mln. Lt", - sakė infrastruktūros direktorius.

Kol kas pinigų sankryžoms nėra. "Nemanau, kad kai projektai bus parengti, mes jau turėsime joms pinigų. Vyks tam tikras procesas, kol jų gausime. Be ES paramos neišsiversime, be to, bet kuriuo atveju liks kofinansavimo dalis, t. y. reikės pridėti dalį savų pinigų. ES pinigai jau paskirstyti. Tačiau turime vilties, kad kam nors nepavyks jų panaudoti, o mes būsime pasiruošę. Man atrodo, kad tai realus variantas, ir pinigų, procesui einant į pabaigą, atsiras labai daug", - sakė V. Paukštė.

Vidmantas MAŽIOKAS

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Pastaruoju metu matome nemažai gražių pilietinių akcijų, prisidedančių prie šalies pastangų...

Sunkmetis išryškino uostų svarbą nuotrauka, foto

Kaip visas pasaulis, visa Lietuva, taip ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas imasi...

Uostas: gautas pritarimas neleisti išlipti įgulų nariams iš laivų nuotrauka, foto

Tęsiame publikacijų ciklą, kuriame pristatome išskirtines Klaipėdos jūrų uosto profesijas ir asmenybes....

"Begos" kranų strėles sukiojantis tėvo ir sūnaus tandemas saugo uosto tradicijas nuotrauka, foto

Atsižvelgiant į nepalankią epideminę situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) ir siekiant sumažinti ligos...

Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo – specialios priemonės jūrų uoste nuotrauka, foto

Dar viena koronaviruso auka: mirė iškili Lietuvos mokslininkė nuotrauka, foto

In Memoriam, Eidama 98–uosius metus Anapilin iškeliavo Elena Stankūnienė – visa Lietuva, ypatingai...

Uosto direkcijos dėmesys tiems, kuriems jo labiausiai reikia nuotrauka, foto

Klaipėda, Šiuo metu norinčiųjų padėti Klaipėdos medikams, kovojantiems priešakinėse kovos su koronavirusu linijose,...

Su koronavirusu kovojantiems medikams – vasaros metu nemokamas įvažiavimas į Neringą nuotrauka, foto

Neringa, Siekdama padėkoti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kovojusiems su koronaviruso infekcija,...

Specialistai įspėja: „Zoom“ programa šnipinėja vartotojų kompiuterius ir siunčia duomenis į „Facebook“ nuotrauka, foto

IT, Lietuvoje pratęsus karantino laikotarpį, gyventojai ir toliau aktyviai naudojasi programomis, kurios suteikia...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...