Braukdamas srūvantį prakaitą nuo kaktos AB "Vakarų laivų remontas" (VLR) krantine skuba Romas Medinskas. Staiga subirbia jo kombinezono kišenėje paslėptas telefonas. Nelėtindamas žingsnio Romas padeda išspręsti problemą ir rankos mostu pakvietęs į savo "kabinetą" (taip vadinamas pirso gale pastatytas konteineris, kurio viduje stovi stalas ir keli suolai) pradeda pokalbį.
Praėjusią savaitę visą Lietuvą alinę karščiai laivų remontininkams buvo sunkus išbandymas. Viena vertus, dažyti laivo korpusą tokiu oru yra daug paprasčiau nei pliaupiant lietui. Kita vertus, suvirinimo aparatais siūles suvirinantys darbininkai leipsta nuo kaitros. Tačiau toks laivų remontininkų darbas - jie nepratę skųstis.
Kiekvienas projektas - unikalus
Paskutinysis R. Medinsko projektas - praėjusią savaitę į vandenį nuleistas gyvoms žuvims gabenti pritaikyto laivo korpusas "Seigrunn". Iš viso nuo 1998 metų ši laivų remonto bendrovė pastatė trylika laivų korpusų. Net aštuonių jų projektų vadovu buvo tas pats Romas Medinskas. Jis vadovavo ir pirmojo, 1998 m. "Vakaruose" pradėto statyti žvejybinio laivo "Vendla", korpuso statyboms.
Nuo pirmųjų VLR metų įmonėje dirbantis R. Medinskas "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad kiekvienas įmonėje statomo laivo projektas yra unikalus. Kol kas neteko statyti dviejų vienodų laivų.
"Seigrunn" laivas ypatingas tuo, kad tai yra 13-asis VLR statomas laivo korpusas, o šį projektą įgyvendinti pradėta šių metų sausio 13-ąją.
Gabens gyvas žuvis
Kita laivo ypatybė - triumuose, kad neužtrokštų juose gabenamos gyvos žuvys, turi nuolat cirkuliuoti jūros vanduo. Todėl laivo korpuse yra įtaisyti keli vožtuvai, pro kuriuos vanduo patenka į triumus, ir iš jų išteka. "Seigrunn" yra tik transportavimui skirtas laivas. Norvegijos laivyne yra ir dvi funkcijas atliekančių - žuvis gaudančių, ir jas gabenančių žvejybinių laivų. Šios šalies vartotojai nepripažįsta šaldytų žuvų, todėl laivų savininkai stengiasi į krantą jas atgabenti gyvas.
Paskutiniojo VLR pastatyto laivo antstatas pagamintas iš aliuminio (svoris - apie 10 tonų). Iš viso "Seigrunn" statybose panaudota 12 tonų aliuminio. Laivo triumuose yra įrengti du specialūs baseinai, kurių bendroji talpa - 1200 kub. metrų.
Viršvandeninė laivo dalis, denis, vidinės patalpos, pertvaros yra cinkuotos - iš viso cinku padengta apie 1790 kv. m ploto. Pasak R. Medinsko, naudotas aliuminis ir cinkas liudija tai, kad "Seigrunn" tarnaus ilgiau nei tik iš plieno blokų pastatyti ir nudažyti laivai.
Laivą įrengs norvegai
Šią savaitę laivas bus perduotas užsakovui - Norvegijos "Karmsund Maritime Service". Po to "Seigrunn" korpusą vilkikas nutemps į Norvegiją, kur bus iki galo įrengtas. R. Medinsko teigimu, norvegai atliks "švaresnį" ir geriau apmokamą darbą - sumontuos variklį, navigacinę įrangą, įrengs kajutes. Šiems darbams atlikti prireiks dar trijų mėnesių.
Kitas R. Medinsko projektas - naftos gavybos platformų aprūpinimo laivas. Pasak VLR projektų valdymo direktoriaus Alfonso Valainio, šio laivo korpusas įmonės dokuose bus pradėtas statyti rugsėjo mėnesį, o planuojamas baigti - kitų metų vasario. Šio projekto vertė - beveik 3 mln. eurų (10,3 mln. Lt). Tai bus 73,4 m ilgio, 16,6 m pločio laivo korpusas, kuriam pastatyti prireiks 1150 tonų metalo.
Įsimintiniausias projektas
Įsimintiniausias R. Medinsko projektas, kuriam jis vadovavo, laivo pailginimo operacija. Laivas pertvarkytas norint padidinti jo tonažą. Suomijoje 1991 m. pastatytas konteinervežis "Finnoak" VLR doke buvo perpjautas, dokas nugramzdintas, iš jo išvesta nosinė dalis, su vilkikais buvo atplukdytas įmonėje pagamintas korpusų blokas, paskui vėl nosinė dalis ir tik tada atlikti sujungimo darbai. Taip buvo surinktas visas laivas. Prieš operaciją "Finnoak" ilgis buvo 122 m, o prailginus - 139,5 m. Pertvarkytas laivas galėjo papildomai gabenti vieną 12 treilerių eilę.
Pasak R. Medinsko, tai ne vienintelė laivo pailginimo operacija. Yra tekę pailginti beveik jau baigto statyti laivo korpusą. Mat laivo savininkas apskaičiavo, kad vienu metru pailginus laivą jis galės gabenti daugiau krovinių.
Lietuvoje statyti - pigiau
Lietuvius norvegai laivų korpusams statyti renkasi dėl pigesnių kaštų bei aukštos darbų kokybės. Pagrindinė mažesnių darbo sąnaudų priežastis - mažesnis nei Norvegijoje darbo užmokestis.
Dėl šios priežasties Rytinės Baltijos pakrantės šalyse veikiančios laivų remonto įmonės varžosi tarpusavyje dėl Vakarų Europos laivų savininkų užsakymų. Tačiau VLR administracija neketina mažinti laivų remonto kainų. Jų teigimu, iki dempingo lygio numušus darbų atlikimo kaštus gali būti sunku vėl pakilti iki ekonomiškai naudingo lygio. Todėl visai natūralu, kai žiemą, stokojant užsakymų, įmonės dokai stovi tušti.
Plėtos laivų statybą
VLR generalinis direktorius Arnoldas Šileika "Vakarų ekspresui" yra sakęs, jeigu būtų tik remontuojami laivai ir nesiimama tokių sudėtingesnių darbų kaip laivų korpusų, antstatų statyba, laivų pertvarkymas, įmonės specialistai netobulėtų. Taigi "Vakaruose" ketinama vystyti laivų korpusų statybos barą labiau jį priartinant prie laivų statybos. Investiciniuose bendrovės planuose šiam barui plėtoti numatyta įsigyti naują metalo pjovimo mašiną, papildomos suvirinimo įrangos. Perspektyviniuose planuose numatoma gaminti visiškai įrengtus laivų korpusus. O ateityje ketinama netgi statyti visiškai gatavus laivus.
VLR šiemet per pirmąjį pusmetį uždirbo 5,18 mln. litų pelno - dukart daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Per pirmuosius šešis mėnesius VLR suremontuoti 62 laivai. Daugiausia užsakymų gauta iš Norvegijos, Danijos, Švedijos. Per pusmetį atlikta 56 mln. Lt vertės užsakymų. Pajamos iš laivų statybos per pirmąjį pusmetį išaugo nuo 13,1 mln. litų pernai iki 21,5 mln. litų šiemet.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą