2018 m. balandžio 23 d. 10:50 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Profesorių baugina tyla dėl krantotvarkos

(2)

Profesorių baugina tyla dėl krantotvarkos nuotrauka, foto

KRANTAI. Profesoriaus Rimo Žaromskio manymu, skersai Klaipėdos uosto įplaukos reikėtų įgilinti vamzdį ir juo pumpuoti smėlį Melnragės link.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Netrukus prasidės viešas IV alternatyvos (maksimali plėtra) uosto bendrojo plano konkretizuotų sprendinių svarstymas. Tai, kad juose nenumatomos krantų apsaugos priemonės, nerimą kelia ne tik Klaipėdos miesto savivaldybei, bet ir mokslininkams. Į profesoriaus Rimo Žaromskio siūlymą nutiesti vamzdį, per kurį smėliu būtų pildomas Melnragės paplūdimys, niekas nereaguoja.

Rimas Žaromskis - geografas, okeanologas, 20 metų dėstęs okeanologiją ir Baltijos jūros hidrologiją, krantotyrą, segmentologiją, kitaip sakant, mokslus, susijusius su jūromis ir vandenynais. Jis - profesorius, habilituotas mokslų daktaras, pedagoginį ir mokslinį darbą dirbęs Pedagoginiame ir Vilniaus universitetuose, Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Profesorius yra parašęs monografiją apie Baltijos jūros uostus, daug kitų mokslinių darbų. Viena jo kartu su amžinatilsį profesoriumi Sauliumi Gulbinsku parašyta knyga šiuo metu jau yra KU leidykloje.

Šiuo metu R. Žaromskis rašo, pasak jo paties, populiarią knygą apie Baltijos krantus, apie audrų, laivų ir kitokių dalykų poveikį jiems. Pradeda nuo Nidos, prisimena Neringos savivaldybės administracijos pasipriešinimą tam, kad smėlis būtų imamas iš jūros dugno prieš Neringą. Dabar autorius yra įstrigęs ties Palanga, ties smėlio pylimo peripetijomis. Taigi didelis knygos skyrius bus skirtas būtent Palangos krantui.

Knygoje bus rašoma ir apie Šventosios krantus, apie uosto statybą įvairiausiais laikais. Profesorius ketina prisiminti gausybę projektų, kurie taip ir nebuvo įgyvendinti, pavyzdžiui, uostelių statyba ties Karkle, net trys variantai, ties Nemirseta, Palanga, Šventąja. Nemažai vietos bus skiriama ir Būtingės naftos terminalo istorijai, ir uosto Būtingėje projektui. Beje, knygoje bus kalbama ir apie titano turinčio smėlio eksploataciją ties Klaipėda.

"Neturime begalinio kiekio smėlio"

"Manau, kad Klaipėdos uosto plėtra būtina. Lietuva šioje srityje turi būti konkurencinga. Tačiau mane labai baugina uosto atviroje jūroje plėtros variantas. Jis iššauks dar didesnę krantų degradaciją ruože šiauriau Klaipėdos. Jau dabar labai mažai praeina pro ją nešmenų, o tada jų visai nepraeis. Krantai bus pradėti ardyti žymiai dažniau. Palangą, jeigu norėsime išlaikyti kaip kurortą, pildyti smėliu reikės ne kas kelerius metus, o kur kas dažniau. O smėlio jūros dugne neturime begalinio kiekio, yra tik keli milijonai kubinių metrų. Jeigu reikės kasmet išpilti po pusę milijono kub. m, tas dalykas brangs. Man truputį neramu, kad šitas klausimas visiškai neliečiamas. Manau, čia ir visuomenė turi tarti savo žodį, nes krantai yra reikalinga Lietuvos dalis", - savo nuomonę išsakė profesorius.

R. Žaromskis teigia, kad dabartinis Šventosios molas visą laiką yra ir trumpėja. Nuo Ošupio upės Šventosios link, pasak profesoriaus, dabar yra pats gražiausias krantas Lietuvoje - natūralūs, platūs paplūdimiai. Jo teigimu, jeigu nebus atstatomas Šventosios uostas, irstant molui šitas krantas irgi pradės degraduoti, bus pradėtas plauti ir visas smėlis keliaus į šiaurę. Šiaurės vakarų vėjas į Palangą dar atneša smėlio ir iš tos pusės, o tada ir čia nebus ko paimti.

Reikia vamzdžio

"Reikia iš karto statant naujus molus įgilinti skersai visą uosto įplauką vamzdį ir juo kartkartėmis perpumpuoti smėlį iš Smiltynės Kopgalyje į šiaurę Melnragės link. Žinoma, tas vamzdis kainuotų kelis milijonus eurų, tačiau, palyginti su visa sąmata, numatyta uosto plėtrai, tai būtų tiktai juokas. Vamzdis turėtų būti įgilintas taip, kad netrukdytų laivams. Maksimalus protingas uosto gilinimas - iki 17,5 m. Daugiau ir nereikia gilinti, nes turintys didesnę grimzlę laivai vis tiek negalėtų įplaukti į Klaipėdą. Vamzdis turėtų būti įgilintas žemiau to lygio, iki kurio ruošiamasi gilinti. Aišku, to niekas nenorės daryti, nors tokios technologijos pasaulyje yra žinomos. Suprantu, kad Uosto direkcija nenori skaidyti investicijų tokiems projektams", - sako profesorius R. Žaromskis.

Jį jaudina tai, kad dabar apie tai niekas negalvoja. Sakoma, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), jeigu bus siūlomos apsaugos priemonės, tada ir bus galvojama. "Realus gyvenimas rodo, kad pirmiausia daromas projektas, siejamas su sąmata, viskas numatoma, o kai jis jau būna parengtas, PAV leidžia pataisyti tik kokias nors labai mažas detales. Reikėtų gal kokių 2 km ilgio vamzdžio. Jis galėtų būti klojamas jau dabar, nes turi atsidurti po molais ir po įplaukos kanalu", - sako R. Žaromskis.

Pasak jo, šiais laikais projektavimo kompanijos, gavusios projektavimo teisę, į tokių žmonių kaip jis mintis ir pasiūlymus tiesiog nekreipia dėmesio. "Sakote jos turi savo tiesą? Kokią tiesą? Tai yra biznis. Jos esą remiasi visa Lietuvos mokslininkų surinkta medžiaga, tačiau daro taip, kaip joms atrodo geriausiai. Kada nors nuvažiuosiu pas Uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų. Jis protingas žmogus, tačiau turbūt dabar vis dėlto svarbiausias dalykas yra pinigai, noras greičiau padaryti, tad vargu ar jis norės manęs klausytis", - kalbėjo profesorius.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Vienu aišku

2018-03-17   08:05

IP: 188.69.212.82

Jau dabartiniai uosto molai daro neigiamą poveikį jūros krantui iki Palangos, o planuojamas Melnragės uostas poveikį padarys ypatingai didelį iki pat Latvijos sienos, tada "krokodilų" ašarų nepakaks

2018-03-16   10:06

IP: 78.61.189.227

Vamzdis (ir turetu butu ne vienas toks koridorius) turetu buti atviras visada, kad sroves nesamas smelis keliautu pakrante i siaure, nesuprantu apie koki perpumpavima kalba profesorius, perpumpavimas reikalautu energetiniu islaidu kaip ir smelio pumpavimas su laivu.
Arba ne vamzdzius kloti, o molus statyti ne iki juros dugno, bet cia jau iskyla laivu saugumo klausymas.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Dėl išorinio Klaipėdos jūrų uosto projekto su Klaipėdos miesto savivaldybe susisiekimo...

Dėl išorinio uosto tikisi susitarti dar šiemet nuotrauka, foto

Šiuo metu galiojanti jūrininkų apmokestinimo sistema netenkina nei Lietuvos jūrininkų sąjungos, nei...

Kritikuoja jūrininkų apmokestinimo analizę nuotrauka, foto

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės nariai išvažiuojamojo posėdžio metu...

Jūrinio paveldo akcentai KLR teritorijoje nuotrauka, foto

Vakar, 23:03 Lietuvos laiku, krovinius gabenančio kelto „Finlandia Seaways“, plaukiančio iš Belgijos...

„Finlandia Seaways“ per gaisrą nukentėjo įgulos narys nuotrauka, foto

Pajūryje – kariuomenės batalionas nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Aušra Jakaitė su dukra ir dar 21 šeima buvo iškeltos iš bendrabučio...

Orai: laukia vėsi ir lietinga savaitė nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Pirmadienį pirmoji dienos pusė bus mažai debesuota, tačiau popiet debesuotumas sparčiai didės,...

Bet kuriam dantų netekusiam pacientui - inovatyvūs dantų atkūrimo būdai nuotrauka, foto

Sveikata, Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį pastebime vos pažvelgę į žmogų - jo...

Balandžio 23-iąją gimę nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 29 min.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 37 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...