2018 m. lapkričio 13 d. 06:30 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Prancūzai stato dar vieną išorinį uostą

(8)

Prancūzai stato dar vieną išorinį uostą nuotrauka, foto

BLOKAI. Tokie blokai, reikalingi molo statybai, gaminami vietoje.

© Dalios Bikauskaitės nuotr.

Klaipėdos uostas dar tik planuoja statyti išorinį uostą, o Prancūzijos Kalė ir Bulonės uostai išorinį uostą, kainuosiantį apie 863 mln. eurų, pradėjo statyti 2015-aisiais, pirmą etapą ketina baigti ir uostą atidaryti 2021 metais.

Du Prancūzijos uostai Kalė (Calais) ir Bulonė (Baulogne-sur-Mer Port) susivienijo ir stato išorinį uostą, kurio žemyninė dalis užims 65 ha, akvatorija - 100 ha. Įgyvendinamas projektas "Calais 2015". Naujame uoste planuojama pastatyti 3 terminalus, kurių vienas bus skirtas keleiviams. Projekto trukmė - 66 mėnesiai. Šiuo metu jau išnaudota 60 proc. statyboms skirto laiko, įgyvendinta 35 proc. projekto. Įgyvendinant projektą dirba 250 žmonių - 100 vadybininkų ir 120 darbininkų. Daugiausia dirba vietiniai žmonės, nes to reikalavo regionas. Pasak projekto įgyvendintojų, didelio bendruomenės pasipriešinimo dėl išorinio uosto statybos nebuvo, nes regione gana didelis nedarbas. Planuojama, kad ateityje atsiras 1 000 naujų darbo vietų.

Išorinis uostas pradėtas statyti todėl, kad trūko teritorijos sunkvežimiams. Be to, keleivių srautai, kurie per metus sudaro apie 10 mln., nuolatos auga. Kalė didžiausias Prancūzijos uostas, iš kurio susisiekiama su Anglija, turima linija į Doverį. Šiuo metu 80-89 proc. turistų sudaro anglai. Prancūzai apgailestauja, kad dėl breksito uoste reikės dvigubai didesnės kontrolės. Projekto sumanytojai mano, kad keleivių ir krovinių srautai tarp Prancūzijos ir Anglijos iš esmės nesumažės ir ateityje, nes prekybos sutartys išliks.

Tikimasi, kad ateityje keltai iš Kalė plauks ir į Airiją, ir į Jungtinę Karalystę. Manoma, kad keleivių padaugės iki 12 mln., t. y. 2 mln. daugiau, sunkvežimių - nuo 1 mln. iki 2,7 mln.

Kitas dalykas, šiame uoste iki šiol galėjo švartuotis tik keleiviniai laivai, kurių ilgis - iki 210 m, o ateityje galės įplaukti ir 240 metrų ilgio, ir platesni keltai. Prancūzai planuoja savo ateitį 15-30 ir net 50 metų, tad numato galimybes priimti daugiau keleivių ir krovinių.

"Pagrindinės uosto pajamos gaunamos ne iš keleivių. Pagrindinis verslas - sunkvežimiai ir ro-ro krovinių srautai. Planuojame, kad jų per 15 metų padidės apie 50 proc. Išorinis uostas pagerins sąlygas ir laivybos, ir sunkvežimių kompanijoms, uostas galės toliau didinti pridėtinę vertę", - sakė projekto vystymo kompanijos "La Societe des Ports du Detroit" (SPD) generalinis direktorius Laurent Devulder.

Projekto "Calais 2015" kaina - 863 mln. eurų kartu. Iš jų 675 mln. eurų skirta statyboms. Projektą įgyvendina 4 kompanijos. Gilinimo darbus atlieka Belgijos kompanija, kuri yra dirbusi ir Klaipėdos uoste. Iškastas smėlis naudojamas naujai teritorijai formuoti. 2017 metų pavasarį atvykus belgų žemkasėms per du mėnesius buvo užpilta 44 ha teritorijos.

Išorinio uosto savininkas - Kalė ir Bulonės uostai, t. y. regionas. Jau 2012 metais buvo parinktas uosto koncesininkas, atsakingas už krovinių srautus. Norėta padalinti riziką. To pageidavo ir 500 mln. eurų paskolą suteikęs bankų alijansas.

L. Devulder sako, kad koncesija pasirinkta todėl, kad tai labiausiai finansinių požiūriu pagrįstas būdas projekto savininkui, t. y. regionui, nes tai leidžia pasidalinti didžiulius kaštus. Taigi kelios privačios kompanijos dalijasi kaštus, kurie gali būti susigrąžinti per 50 metų.

170 mln. eurų išoriniam uostui skyrė regionas, 98 mln. Europos Sąjunga, 90 mln. investuoja SPD. Nuo pradinės projekto kainos prancūzams pavyko sutaupyti 100 eurų.

Blokai molui gaminami vietoje

3,26 km ilgio apsauginis molas, ant kurio ateityje bus suformuotas kelias automobiliams, statomas iš uolienų ir betoninių blokų. Dabar jo aukštis yra 9 m, o turės būti 10,5 m. Jis bus pakeltas virš jūros lygio 1,5 m. Molo šerdyje nevienodi susprogdintų uolienų gabalėliai. Iš jūros pusės dedama uoliena ir 10-30 tonų sveriantys blokai. Beje, vietoje juos gamina juos suprojektavusi olandų kompanija. Mažoje gamyklėlėje dirba tik 5 vietiniai žmonės, nes aukštos kvalifikacijos jiems nereikia. Kai betonas supilamas į formas, turi praeiti 48 valandos, kad būtų galima išimti. Prieš išvežant juos dėti ant molo dar turi praeiti 28 dienos. Dėl savo formos jie gerai susikabina vienas su kitų ir jų negali išjudinti bangos, be to, jie greitai laužo bangas. Klaipėdos molai yra tetrapodiniai. Prancūzų molai modernesni.

MAŠINOS. Blokai ant molo atvežami mašinomis. Dalios Bikauskaitės nuotr.

Atliekant molo statybos darbus daug dėmesio skiriama darbų saugumui. Sunkvežimių vairuotojai dirba su specialiomis liemenėmis ir diržais ir yra apmokyti, ką daryti, jeigu sunkvežimis atsidurtų po vandeniu. Sunkvežimiais akmenys ar betoniniai blokai vežami tik tada, kai nebūna potvynio, kai vandens lygis yra žemas. Betoninius blokus dėti nėra lengva. Plaukiojančio krano kranininkas žiūrėdamas į kamerą turi labai tiksliai padėti bloką, kad jis liestųsi su kitais trimis ir kad jie susikabintų. Dar sunkiau bloką padėti po vandeniu, tada reikia žiūrėti ne tik į kamerą, bet ir į ekoskopą. Kuo toliau einama į jūrą, tuo didesni blokai dedami.

Išorinio uosto teritorijoje ketinama pastatyti 31 pastatą, 8 tiltus, nutiesti 350 km įvairių požeminių komunikacijų, 15 km vandens surinkimo sistemų. Išorinis uostas turės 3 krantines, kiekvienoje jų bus dviejų aukštų rampos ant plaukiojančių pontonų. Potvynių atoslūgių amplitudė 7,5 metro.

Tikisi išspręsti pabėgelių problemą

Anksčiau į uostą atvykę sunkvežimiai laukdavo, kol galės įplaukti į keltą, prie autostradų, uosto prieigose. Prieš 2-3 metus buvo iškilusi emigrantų problema. Palapinių miestelyje, esančiame prie Kalė, gyveno apie 10 tūkstančių nelegalių imigrantų. Jie slėpdavosi sunkvežimiuose, taip patekdavo į uostą ir bandydavo pakliūti į kitą šalį. Nutikdavo ir nelaimingų nutikimų, buvo randama uoste ir negyvų imigrantų. Pastatytas naujas uostas turės daugiau teritorijos, tad sunkvežimiai galės saugiai laukti kelto jame.

Dėl šios problemos, esą uostas nesaugus, buvo prarasti turistų srautai. Dabar ši problema jau baigiama išspręsti. Prancūzijos vyriausybė priėmė sprendimą migrantus perkelti į skirtingas vietas ir stengėsi juos integruoti. Dalis jų buvo deportuoti į savo šalis.

Iššūkiai

Buvo atlikti net du poveikio aplinkai vertinimai. Antrasis tada, kai buvo įgyvendinta beveik 50 proc. projekto. Esminės žalos gamtai nėra padaryta. Regionas skyrė 20 ha teritoriją, kurioje yra pasodinti nauji augalai ir stebimi paukščiai.

Pasak išorinio Kalė uosto statytojų, didžiausia problema ta, kad iškasto grunto kokybė nebuvo tokia kaip planuota. Kitas iššūkis - oro sąlygos. 2016-aisiais buvo daug štormų, tai trukdė laiku atlikti tyrimus. Pagrindinė problema - nešmenys susidaro ne ten kur reikia. Dabar vykdomas monitoringas.

"Uostai "eina" į jūrą"

Vidmantas PAUKŠTĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius

Klaipėdos uostas turi tik 540 ha sausumos ploto. Viename hektare jis krauna tris kartus daugiau krovinių nei kaimyniniai uostai. Mums trūksta ploto, kuriame galėtume vykdyti veiklą. Reikia kurti kuo daugiau pridėtinės vertės, ne tik kuo daugiau perkrauti krovinių. Pridėtinei vertei kurti reikalinga teritorija. Todėl mes planuojame suformuoti papildomą sausumos plotą jūroje norėdami užtikrinti ilgalaikius Klaipėdos uosto poreikius. Mūsų išorinis uostas galėtų pridėti papildomai 30-40 mln. tonų krovinių. Finansinė nauda šaliai būtų didžiulė. Vien Uosto direkcija iš vienos perkrautos tonos uždirba beveik 1,5 euro.

Mūsų išorinio uosto projektas su Kalė uostu turi ir panašumų, ir skirtumų, bet iššūkiai tie patys - jūroje suformuoti sausumą. Kaip ir prancūzai, mes irgi žiūrime dešimtmečiais į priekį. Jie taip pat įgyvendina projektą etapais. Antras ir trečias etapai bus įgyvendinami tada, kai atsiras poreikis. Pasaulio pavyzdžiai rodo, kad uostai "eina" į jūrą. Taip pasielgė ir Roterdamas, didžiausias Europos uostas. Jo teritorija dar nėra iki galo įsisavinta, bet tai planuojama padaryti iki 2030 metų.

"Koncesija - patrauklus būdas"

Linas RUDYS, Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius

Manau, koncesija yra vienas iš variantų, kokiu būdu galėtų būti įgyvendinamas Klaipėdoje išorinio uosto projektas. Ši forma patraukli ir svarstytina. Turiu galvoje ne vien tik pinigus, bet ir krovinių savininkų pritraukimą. Tokiu atveju operatorius būtų suinteresuotas pritraukti kuo daugiau krovinių.

Galimas ir paskolų, ir savo lėšų naudojimas. Klaipėdos išorinis uostas, planuojama, kainuos apie 700-800 mln. eurų. Uosto direkcija bet kuriuo atveju ketina skolintis pinigų.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

aišku

2018-06-22   13:21

IP: 195.14.179.146

Laikas pradėti štampuoti blokus

super

2018-06-22   08:09

IP: 88.119.134.20

Super Piaras..

Diskusija

2018-06-22   05:10

IP: 109.42.2.171

gerai, matosi ir tendencingi straipsniai. Ar gausime SGD terminalą II ? vienam darbininkui tenka bemaž 1 vadybininkas? Ir sutaupė iki šiol 100 Eurų. Tai bent. Tokie blokai gaminami vietoje, nes juos transportuoti keliais problematiška, čia vien tik praktinė pusė. Blokų forma patobulinta, naudojant kompiuterinę moduliacija, jokio stebuklo čia nėra, tik statybinė mechanika. O betonas paprastai per 28 dienas pasiekia savo projektinį stiprumą. Jei uostas nori eiti į jūrą, tam tinkamesne vieta Šventoji, tai faktas. Kur mokslininkų ir uostų statybų specialistų (KU) nuomonė?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Trečiadienį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste į vandenį išsiliejo alyva, informavo Aplinkos apsaugos...

Uoste į vandenį išsiliejo alyva nuotrauka, foto

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) finansininkas Aleksandras Nagys vakar eidamas į darbą užsuko...

Aleksandrui Nagiui - 80 metų nuotrauka, foto

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiantiems konteineriniams laivams,...

Ministerija siūlo sumažinti uosto rinkliavas nuotrauka, foto

BNS agentūra pranešė, kad spalio 30 d. Registrų centre įregistruota įmonė...

Kapitonai nori padėti Palangos savivaldybei nuotrauka, foto

LSKL: abi Klaipėdos ekipos suklupo Kaune nuotrauka, foto

Sportas, Baigėsi pirmasis Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionato ratas, po kurio ryškėja...

Liberalų sąjūdį palieka dar penki nariai nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos liberalų sąjūdyje toliau pučia permainų vėjai. Praėjusios savaitės pradžioje oficialiai apie...

Kai išsiskirsto poilsiautojai, pajūryje užverda darbai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Lietuvos pajūris – vos 90 km ilgio. Kaimynų latvių Baltijos kranto...

Slengiškai patvirtino norą prisijungti prie Klaipėdos nuotrauka, foto

Klaipėda, Slengiškiai visuotinės apklausos metu dar kartą patvirtino, jog nori atsiskirti nuo Klaipėdos...

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 10 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 10 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...