Plečiant Krovinių terminalo veiklą tarša nedidės

Plečiant Krovinių terminalo veiklą tarša nedidės

Krovinių terminalas, priklausantis koncernui "Achemos grupė", ketina plėsti savo ūkinę veiklą. Šiemet spalį Aplinkos apsaugos agentūra, esanti Vilniuje, nusprendė, kad poveikio aplinkai vertinimas tokiai veiklai nėra būtinas.

UAB Krovinių terminalo (KT) gamybos ir technikos direktorius Eduardas Plauška teigia, kad tarša ir ateityje įgyvendinus plėtros planus nedidės, nes dėl sudėtingos politinės ekonominės situacijos tiesiog kol kas nėra iš kur paimti daugiau krovinių. Šiuo metu terminalas kol kas išnaudoja mažiau nei trečdalį savo pajėgumo. "Dėl mūsų papildomos ūkinės veiklos skaičiuotinė tarša padidėtų 0,9 proc., todėl ir nereikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Galiu patikinti, kad jokių grėsmių nėra", - teigė E. Plauška.

Plėtrą stabdo bylinėjimasis

Šiuo metu Krovinių terminalas (KT) turi tik dvi estakadas po 13 vagonų. Tai labai mažai, nes, pavyzdžiui, AB "Klaipėdos nafta" turi vieną estakadą, kurioje telpa 64 vagonai. KT nori dirbti su naftos perdirbimo įmone "Orlen Lietuva". Jai 26 vienkartinės krovos vagonų yra per mažai. "Jau šią vasarą buvome įstrigę - keli sąstatai stovėjo Lietuvoje, mokėjome baudas, nes negalėjome iškrauti krovinio ir stovėjo eilė", - sakė E. Plauška.

Pasak jo, leidimą statyti dar vieną estakadą KT jau turėjo daugiau kaip prieš dvejus metus. Tačiau "Klaipėdos nafta" nebuvo sužavėta tokiu terminalo sprendimu ir jau daugiau kaip dvejus metus vyksta teisminiai procesai. Todėl trečios estakados statyba nebuvo pradėta. "Ir dabar dar negalime to daryti, nežinome, kada tai darysime, gali būti ir taip, kad visai nestatysime", - sakė gamybos ir technikos direktorius.

Tai viena norimo įgyvendinti plėtros projekto dalis. Kita dalis - statyti automašinų pakrovos terminalą.

Mažo masto statyba

"Paprastai žmonės terminalą supranta kaip kažką baisaus. Tai būtų dvi mažos benzino kolonėlės, ir tai dar būtų per skambiai pavadinta, turėtume du mašinų pakrovimo taškus. Juose būtų keičiama produkto kokybė. Pavyzdžiui, atsivežamas 85 benzinas, į jį pridedama priedų, kad taptų 95 ar 98 benzinu. Paprastai kiekviena įmonė, norinti su mumis bendrauti arba vežtis tą krovinį pas save, deda savo specialų priedą, kurio mes net nežinome. Bet ne tai esmė. Tiesiog mes iš to paprasto pigesnio benzino padarytume normalų, normaliai kainuojantį benziną. Tačiau mes jo nepardavinėtume, tik jį perkrautume. Galėtume atsigabenti paprastą benziną laivais jūra arba traukiniais, arba autotransportu, iš jo pagaminti gerą, atvažiuotų mašinos ir jį iš mūsų išsivežtų. "Klaipėdos nafta" dabar turi 8 tokius taškus, pas mus būtų du.

Mūsų kompleksui reikėtų 5 labai mažų saugyklų - po 542 kubinius metrus. Šiuo metu KT turi 6 saugyklas po 20 tūkst. kub. m, 3 - po 14 tūkst. ir 4 - po 5 tūkst. kub. m.

Tose mažose saugyklėlėse būtų laikomi priedai - spiritas, rapsas arba startinis krovinys, kurio gali reikėti nedaug. Masto prasme tai labai maža statyba, palyginti juokas. Nepatogumas tik toks, kad mes turime įsirangyti į labai mažą rūbą. Viskas pas mus jau pastatyta, turime įsisprausti į tarpus. Be to, yra artima kaimynystė, tad sąlyginai yra pažeidžiami atstumai pagal reikalavimus. Tačiau pagal amerikiečių metodiką yra parengtos specialios priešgaisrinės rizikos analizės ir yra gauti leidimai", - pasakojo KT gamybos ir technikos direktorius.

Nėra krovinių

KT projektinis pajėgumas - 3,5 mln. tonų. Tačiau pernai KT perkrovė 957 tūkst. t. Taigi nekraunamas net trečdalis planuojamo kiekio. Tad, pasak E. Plauškos, ir tarša negali būti didesnė.

"Mes tikrai nekrausime tų trijų milijonų tonų, netgi 2,5 milijono. Rusai yra pasirengę nurengti ir latvius, ir estus naftos produktų atžvilgiu ir juos krauti savo Ust-Lugos uoste. Mus gelbsti tai, kad mūsų partnerė - pasaulinė kompanija "Vitol", mums pristatanti "įtemptą" krovinio kiekį. Mūsų saugyklų pliusas, kad galime krauti nedidelius kiekius, t. y. švarų krovinį nedideliais kiekiais, ir jai tai patogu. Tačiau ir ji mums daugiau to krovinio neduos, nes jo realiai nėra. Jo norėtų ir estai, ir latviai. Taigi tos ribinės taršos nuo 3,5 mln. t tikrai nepasieksime", - aiškino E. Plauška.

KT vedė derybas metus ir keturis mėnesius su didžiausia Rusijos naftos kompanija "Rosneft" dėl naftos produktų tiekimo sutarties pasirašymo. Tačiau gavo atsakymą, kad dėl sudėtingos politinės ekonominės situacijos krovinys į KT pusę nejudės.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder