Pinigai iš jūrininkų už įdarbinimą neturi būti imami.

Neseniai Vankuveryje vykusiame Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) kongrese jūriniais klausimais priimta labai daug rezoliucijų. Vienoje jų 25-joje rezoliucijoje dėl "kruingo" (laivų įgulų formavimo įmonių) agentūrų laivyboje teigiama, kad nacionalinės profsąjungos turi organizuoti kampanijas, siekiančias kad tokią darbo žmonių engimo rūšį, kaip pinigų ėmimą už įdarbinimą, nacionalinės teisinės sistemos vertintų kaip kriminalinį nusikaltimą. Negana to, kad už šią paslaugą pinigai iš jūrininkų apskritai neturi būti imami, nes to reikalauja tarptautinė konvencija, atsiranda tokių įmonių, kurios paėmusios pinigus nesuranda darbo ir pinigų negrąžina. Tokių dalykų yra ir Lietuvoje ir užsienyje.

ITF įspėja

Šių metų pavasarį ITF išsiuntinėjo pranešimus apie Kenijoje vykdomą avantiūrą, apie kompaniją, siūlančią laisvas darbo vietas kruiziniuose laivuose. Jungtiniuose Arabų Emyratuose esanti kompanija "Al Najat Marine Shipping LLC" iš daugiau kaip 10 tūkstančių Kenijos piliečių surinko daugiau kaip pusę milijono JAV dolerių. Ši kompanija įpareigojo 5 Nairobijos agentūras surinkti 50 tūkstančių žmonių dirbti kruiziniuose laivuose. Kiekvienas iš norinčiųjų turėjo sumokėti po 58 dolerius neva už medicininį aptarnavimą. Net iki kruizinių laivų verslo nuosmukio, susijusio su teroristiniais išpuoliais Niujorke, šiuose laivuose negalėjo būti tiek laisvų darbo vietų. ITF kreipėsi į Kenijos Vyriausybę. Kenijos Vyriausybė patvirtino, kad tai yra gerai apgalvota avantiūra. Maroko spauda pranešė, kad "Al Najat Marine Shipping" taip pat bandė į kruizinius laivus pasamdyti 20 tūkstančių žmonių Maroke, reikalaudama už tai mokėti ne mažiau kaip 100 dolerių. Galimas daiktas ši kompanija ketins panašius planus įgyvendinti ir kitose šalyse.

Pirma įmonė, kuriai bus stabdoma licencija

Š. m. pradžioje Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) gavo Rusijos Kaliningrado regiono jūrininkų profsąjungos kreipimąsi imtis priemonių prieš Aivaro Čiupo individualios įmonės, veikiančios Klaipėdoje, darbuotojus Antoniną Asovskają ir Nikolajų Kononenką. Jie paėmė pinigus už jūrininkų įdarbinimą, darbas jiems nebuvo suteiktas, pinigai negrąžinti. Ir Lietuvos jūrininkai susiduria su panašiais dalykais, tačiau jie bijo apie tai pranešti. Pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, A. Čiupas panevėžietis, Klaipėdoje pasamdęs darbuotojus. LJS pirmininkui teko kalbėtis su juo. Jis teigė, jog jo samdyti darbuotojai neturi iš pinigų grąžinti jūrininkams. Beje, jau anksčiau A. Čiupas buvo įspėtas, ir, kaip pats prisipažino, pernai turėjo grąžinti jūrininkams pinigus iš savo kišenės.
Iš pradžių LJS aiškinosi situacija ir konsultavosi su Saugios laivybos administracijos specialistais. Licencijos "kruingo" kompanijoms išduodamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tačiau pirmiausia laivų įgulų formavimo bendrovės turi būti atestuojamos Saugios laivybos administracijoje. LJS rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į Saugios laivybos administraciją prašydama sustabdyti A. Čiupo individualios įmonės licencijos, leidžiančios įdarbinti jūrininkus, galiojimą.
Rugpjūčio 14 d. gautas l. e. Saugios laivybos direktoriaus pareigas Robertino Tarasevičiaus atsakymas, kuriuo pranešama, jog administracija kreipėsi į Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentą dėl 2001 metų lapkričio 16 d. išduoto šiai įmonei atestavimo pažymėjimo panaikinimo.

Pinigus moka laivų savininkas

Pasak LJS pirmininko, žodžiu jūrininkai pasako, kad Klaipėdoje beveik visos įdarbinimo firmos ima pinigus, tačiau raštu kreiptis bijo. Pirmininkas tikina, jog visais atvejais, surinkę medžiagą, jūrininkai gali kreiptis į LJS, jų vardai ir pavardės, be jų sutikimo, niekur nebus skelbiami. A. Čiupo įmonė yra pirma, kuriai turėtų būti stabdomas licencijos galiojimas. P. Bekėžos teigimu, jeigu "kruingo" kompanijos ir toliau ims pinigus iš jūrininkų, bus kreipiamasi ir dėl jų licencijų sustabdymo ir atėmimo.
Paklaustas, tai iš kokių kokių lėšų gyvena "kruingo" kompanijos, P. Bekėža atsakė: "Daugelis jų gauna pinigus iš laivų savininkų. Ir dar už tai ima iš jūrininkų. Paklauskit AB "LISCO Baltic Service" generalinį direktorių Artūrą Gedgaudą, kiek jis moka firmai už vieną jūrininką. Visos normalios laivybos kompanijos moka už darbo jėgos pateikimą, nes jos tuo yra suinteresuotos. Ir tie pinigai nėra maži. Tarptautiniai Norvegijos, Danijos, Vokietijos registrai prašo pateikti darbo jėgą iš mūsų šalių, nes ji yra pigesnė. Vokietijos ar Norvegijos profsąjungos yra iškovojusios, kad šių šalių jūrininkams atlyginimai būtų mokami daug didesni".

Procesą turi kontroliuoti valstybė

Nors Lietuva nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 179 apie jūrininkų samdą ir įdarbinimą, kurios 4a straipsnis teigia, jog jūrininkas neturi mokėti pinigų už įdarbinimą, tačiau Lietuva yra Tarptautinės darbo organizacijos narė. Lietuvos Seimo teisės departamentas išaiškino, jog Lietuva būdama tos organizacijos narė, privalo laikytis jos konvencijų. Yra Lietuvos susisiekimo ministro įsakymas dėl tų įmonių atestavimo. Jame yra punktas, reikalaujantis, kad jų darbuotojai būtų susipažinę su tarptautiniais dokumentais, laikytųsi tarptautinių knvencijų reikalavimų.
P. Bekėžos teigimu, Tarptautinė konvencija reikalauja, kad Saugios laivybos administracija, kuri yra valstybės, Susisiekimo ministerijos, įgaliota, atestuoti "kruingo" įmones. Konvencijoje teigiama, jog valstybė turi žiūrėti, kad tokių įmonių neatsirastų per daug. Saugios laivybos administracija turi kontroliuoti tą dalyką. Valstybė turi kontroliuoti, kad jūrininkui nebūtų uždedama mokesčių už įdarbinimą našta.