Penktasis triumas

Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio skyrelio žinučių skaityti nerekomenduojame.

Kodėl B. Lubys nepirko jachtos?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys buvo nusprendęs pirkti kažkada Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausiusią jachtą "Le Grand Blue", plaukiojančią su Bermudų vėliava ir kainuojančią sunkmečiu tik 100 mln. eurų. Užtat liepos 14 d. slaptuose šaltiniuose pasirodė žinutė, kad šita neregėto prabangumo jachta, turinti net aikštelę nusileisti sraigtasparniui, užsuks į Klaipėdos uostą. Nuostabą kėlė tai, kad ji švartuosis ne Kruizinių laivų terminale, o prie 4 krantinės, kuria naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Būta ko stebėtis, juk B. Lubys yra ir KLASCO valdybos pirmininkas.

Tačiau visa tą reikalą suuodė žiniasklaida, paparacai jau tupėjo ant šiaurinio molo, norėdami įamžinti garsiąją jachtą. "Na, ne, manęs plikomis rankomis nepaimsite", - patenkintas mąstė vienas turtingiausių Lietuvoje žmonių ir atšaukė savo sandėrį. Prabangioji jachta taip ir neužplaukė į Klaipėdos uostą ir nepapuošė jo istorijos.

Nors sandoris neįvyko, tačiau tarp klaipėdiečių kilo baisūs ginčai, vos nesibaigę skyrybomis šeimose. Vieni smerkė pramonininkų prezidentą, kam jis taip išlaidaująs - esą geriau nupirktų laivą dujovežį, kurio taip reikia Lietuvai. Kitiems atrodė, kad dujovežis ne toks įspūdingas laivas kaip ta garsioji jachta, kurią R. Abramovičius neva pardavė, neva dovanojo ar kortomis pralošė savo draugui.

Tarsi akmuo farvateryje

Kol uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius sirgo, jį pavadavusiam Adomui Aleknai sunku buvo vienam atlaikyti uostininkų spaudimą dėl per didelio klirenso. Vienoje techninėje taryboje jį tiek puolė uosto krovos kompanijų atstovai, kad šis net paklausė: "Ar aš tas akmuo farvaterio vidury?" Paskui pridūrė: "Jeigu manote, kad mechaninis tralavimo būdas yra pasenęs, vilkite dugnu žemsiurbes, o paskui skaičiuokite skyles jų bortuose."

Kad ir kaip uosto krovos kompanijų lyderiai ir jų samdyti ekspertai bandė suminkštinti A. Aleknos širdį klirenso atžvilgiu, jis atsilaikė, bent jau tol, kol grįžo uosto kapitonas.

Pagaliau sugrįžo V. Lukoševičius ir kaip kirviu nukirto: "Klirensas bus Kardžuvės ūgio dydžio, ir jokių diskusijų. Uostas - ne bandymų poligonas." Ir kol kas tyla.