Pasigesta gerų artistų ir drausmės.

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie balandžio 24 d. Baltijos jūroje vykusias didžiules žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybas, kurias organizavo Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras ir kuriose dalyvavo apie 120 žmonių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laive "Šakiai", kuris gražiai bendradarbiavo su kariškių sraigtasparniais, buvo stebėtojas - Švedijos jūrų administracijos konsultantas Dorje Hellgrenas. Jo manymu, pratybų dalyviai nors su gana paprasta įranga dirbo labai gerai. Lietuvių pratybos jam padarė gerą bendrą įspūdį.

Trūkumai švedo akimis

D. Hellgreno manymu, pasiruošimas pratyboms šiek tiek susimaišė su pratybų pradžios signalu. Pasiruošimas turėtų vykti kur kas slapčiau, ryšį tada reikėtų palaikyti kitu kanalu. Tačiau tai pastaba ne įgulai, o organizatoriams.
Švedo nuomone, trūko veiksmų koordinatoriaus vietoje, t. y. Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivo "Vėtra", ar koordinacinio centro kapitono koordinatoriaus, pratybų vadovo, susistemintos apžvalgos, kuri turėjo būti kartkartėmis skelbiama. Turėjo būti pranešama, kas įvyko, kiek žmonių išgelbėta, kiek liko nesurasta ir t. t.
Laive "Šakiai" kartais trūkdavo darbų pasidalinimo tarp įgulos narių. Kiekvienas jų turėtų dirbti tik savo konkretų darbą. D. Hellgreno manymu, galbūt trukdė didelis noras dalyvauti pratybose.
Laivo "Šakiai" laivagalyje, aikštelėje, virš kurios dirbo sraigtasparniai, buvo per daug su konkrečia užduotimi nesusijusių žmonių. Jiems turėjo būti uždrausta ten būti. Švedijoje ir per pratybas tokiose vietose būti žmonėms griežtai draudžiama. Vairinėje taip pat zujo per daug žmonių. Stebėtojams turėtų būti nurodyta, kur galima būti, kur ne. Konsultanto manymu, taip buvo tikriausiai todėl, kad "Šakių" įgula yra labai draugiška.

Švedijoje

Švedijoje gelbėjimo operacijose dalyvauja daugiau organizacijų, nei Lietuvoje. Koordinacinis centras neturi gelbėjimo priemonių, jis vadovauja, o jam talkina kitos institucijos. Uoste gelbėjimo priemonės ir gaisrininkų komandos priklauso savivaldybei. Prireikus naudojama kitų institucijų įranga. Yra savanorių gelbėtojų, kurie labai greitai iškviečiami į įvykio vietą. Jų laivai ir yra daugiausia naudojami paieškai ir gebėjimui. Švedijoje visi gelbėtojai turi kitą konkretų darbą, o gelbėjimas, galima sakyti, yra jų antras darbas.
Švedijos pakrantė visiškai kitokia nei Lietuvoje. Keltui pasiekt jūros vartus iš archipelago reikia 4 valandų. Tarp salų būna šimtai visokių atsitikimų. Šioje šalyje per metus nutinka vidutiniškai apie 2 tūkstančiai nutikimų, kai kviečiami gelbėtojai. D. Hellgreno teigimu, šis skaičius pastaruoju metu mažėja. Pasak jo, prieš dešimt metų Švedijos ekonominė būklė buvo geresnė, tad vos ne kiekvienas švedas galėjo turėti savo laivelį. Dabar jau taip nėra - tiek daug individualių laivų nebeplaukioja.

Trukdė ir necenzūriniai žodžiai

Praėjusį pirmadienį vyko pratybų aptarimas. Iš esmės jos buvo vertintos gerai. KJP laivo "Vėtra" vadas komandoras leitenantas V. Mogenis, vadovavęs pratyboms vietoje, atkreipė dėmesį į tai, jog trukdė necenzūriniai žvejų pokalbiai 72-uoju kanalu. Beje, ir pakrančių kontrolė, šiek tiek trukdė, vis kviesdama laivus atsiliepti pratybų pradžioje. Pasak V. Mogenio pasieniečių laivas "Kihu" atsirado ne toje vietoje, prie plausto, todėl surado daugiausia manekenų.
Abejota ar ne per didelis buvęs paieškos rajonas. Siūlyta manekenus numeruoti. Atkreiptas dėmesys, jog jų būklė nėra pakankamai gera, ypač turint omenyje, kai jie į jūrą mėtomi iš sraigtasparnių. Problema - žmonių pakėlimas iš vandens krepšiuose. Per pratybas buvo naudojami du sraigtasparniai, tad tikro įvykio metu galėjo nebūti kam gelbėti. Jūrininkų ligoninė, laukusi ligonių, taip jų ir nesulaukė. Savo vaidmenis geriau vaidinti galėjo gyvi žmonės, imitavę išgelbėtuosius ir sužeistuosius.
Įvertintas geras sraigtasparnių lakūnų darbas. Labai gerai, kad buvo panaudotos tarptautinės žmonių identifikavimo kortelės.
Ateityje planuojamos pratybos, per kurias sraigtasparniai dirbtų su daugiau laivų ir su gyvais žmonėmis. Beje, numatoma instruktuoti ir treniruoti žmones, kurie turės atlikti sužeistųjų vaidmenis.