2018 m. lapkričio 13 d. 00:06 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Pasigendama jūrinės politikos tęstinumo

(5)

Pasigendama jūrinės politikos tęstinumo nuotrauka, foto

NERIMAS. Jūrų kapitonų asociacija su pirmininku Juozu Liepuoniumi (centre) priešakyje aštriai kelia jūrininkų sektoriuje iškilusias problemas ir siekia, kad jas išgirstų dabartinė valdžia.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Jūrų kapitonai sako, kad jūriniame sektoriuje iškylančios problemos nesprendžiamos, o dar labiau sunkinamos dėl kompetencijos stokos. Lietuvos įstatymai neatitinka Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, o Jūrų departamente neliko nė vieno jūrų teisės specialisto. Jūrininkai baiminasi, kad jų diplomai, jeigu bus išduodami "Regitroje", atsidurs juodajame Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) sąraše.

Jūrinio sektoriaus atstovai klausia, ar normalu, kad Lietuva iki šiol neturi galimybės platinti savo jūrlapių, kad laivas Lietuvoje iki šiol tebelaikomas nekilnojamuoju turtu?

Pasigirsta net raginimų dėl jūrinio sektoriaus niokojimo imtis radikalesnių priemonių - eiti į gatves, piketuoti, rengti kitas akcijas. Tačiau praėjusį penktadienį Jūrų kapitonų asociacijos susirinkime, kuriame dalyvavo ir kviestiniai jūrinės bendruomenės atstovai, prieita prie išvados, kad dėl iškilusių problemų po jūrinio sektoriaus reorganizavimo, kai buvo panaikinta Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA), būtina dar susitikti su susisiekimo ministru Roku Masiuliu ir asmeniškai jį informuoti apie susidariusią padėtį.

NEŽINIA. Labiausiai jūrininkus vargina tai, kad kiekviena nauja valdžia imasi tam tikrų pertvarkų, kurių kiekviena gali pakenkti jų tarptautiniam prestižui. Apie permainas iš anksto su jais nėra diskutuojama. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Šiemet liepos 25 d. Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius ir Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža buvo susitikę su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vadovybe, bandė paaiškinti jai visas problemas. "Sėdi susirinkę jaunuoliai, kurie neturi jokio supratimo. Kalbėti su jais tas pats, kas į sieną žirnius berti. Didžiausia blogybė ta, kad mūsų valstybėje nėra elementaraus jūrinės politikos tęstinumo", - atviravo J. Liepuonius.

Laivas tebėra nekilnojamasis turtas

J. Liepuoniaus teigimu, visame pasaulyje laivas traktuojamas kaip transporto priemonė, judanti vandeniu. Lietuvoje jis - nekilnojamasis turtas. Lėktuvai mūsų šalyje nekilnojamuoju turtu kažkodėl nelaikomi, nors laivai, ko gero, dar rečiau būna prie kranto nei lėktuvai ore.

Kodėl taip nutiko Lietuvoje, iki šiol spėliojama. Ko gero, vienu metu tai buvo reikalinga norint pridengti tam tikrus veiksmus. Galimas daiktas, imant iš banko kreditą, norėta užstatyti laivus. "Netikiu, kad tokį nurodymą davė mažaraščiai, manau, tie, kurie turėjo asmeninių interesų. Bet nuo anų laikų jau tiek daug laiko praėjo, reikia pagaliau Lietuvoje sutvarkyti tokius dalykus", - savo nuomonę dėstė kapitonas J. Liepuonius.

Ratifikavo ir pamiršo

Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl darbo jūrų laivyboje (MLC) pradėjo galioti 2013 metų rugpjūtį, Lietuva ją ratifikavo po metų - 2014 metų rugpjūčio 19 d. LJS pirmininko P. Bekėžos teigimu, Lietuvoje įgyvendintos tik kai kurios MLC konvencijos dalys. Ji ratifikuota ir užmiršta.

2007 m. gruodžio 14 d. Briuselyje vyko Europos vadovų susitikimas, kuriame buvo priimtos integruotos jūrų politikos gairės. Viename jos punktų sakoma, kad iki 2018 metų turi būti parengtos nacionalinės jūrų transporto strategijos. Lietuvoje pastaraisiais metais kalbama tik apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto strategiją, o jūrų transportas visai pamirštas.

P. Bekėža informavo, jog Seime atsidūrė Saugios laivybos įstatymo pataisos. Jeigu jos bus priimtos, nebebus atestuojamos tokios veiklos kaip laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų tikrinimas ir remontas, jūrlapių, įskaitant ir elektroninius, koregavimas, laivų buksyravimas, gylio matavimas jūrų uostuose, laivų švartavimas ir kt. "Ponai kapitonai, jau reikia skambinti varpais", - mano LJS pirmininkas.

Diplomų "Regitra" neišduos

Kapitonams, dirbantiems laivuose, turint omenyje dabartines permainas jūriniame sektoriuje, kyla labai daug klausimų. "Esu jūroje. Ar galima būtų sužinoti, kokios dabar diplomavimo ir hidrografijos perspektyvos Lietuvoje? Girdėjau gandus, esą diplomai bus išduodami "Regitroje", o Hidrografijos skyrius bus naikinamas kaip nereikalingas. Ar nenutiks taip, kad vieną dieną mūsų diplomai atsidurs IMO juodajame sąraše, o apie hidrografijos reikalingumą suprasime tik tada, kai kažkas "sės" ant seklumos? Jūrininkas jokiu būdu negali būti gretinamas su automobilio vairuotoju ar geležinkelininku, jų diplomai negali būti išduodami vienoje vietoje. Jei tai įvyktų, būtų visiškas jūrinės profesijos fiasko", - rašo kapitonas Saulius Lučka.

Į susirinkimą pakviestas laikinai LTSA, kurios padaliniu, pavadintu Jūrų departamentu, po reorganizacijos tapo LSLA, direktoriaus pareigas einantis kapitonas Saulius Šiaučiūnas paaiškino, kad tokia idėja dar LSLA laikais buvo kilusi pramoginių laivų, vidaus vandenų specialistų atžvilgiu. Norėta patį egzaminavimą perduoti "Regitrai", kad egzaminai vyktų ir Vilniuje, ir Kaune, kad žmonėms nereikėtų važinėti. Vėliau imta svarstyti, gal ir jūrininkai galėtų laikyti egzaminus Vilniuje, t. y. naudotis kompiuterine programa. "Neįsivaizduoju, kaip šiandien tai galėtų būti įgyvendinta. Jūrininkų diplomus prižiūri IMO, jiems keliami specialūs reikalavimai. Neturiu supratimo, kaip reikėtų iš visos grandinės ištraukti vieną dalį. Kol kas tikrai nevystau tokios idėjos ir kol eisiu šias pareigas, neketinu to daryti, nes ir teisiniu požiūriu tai neįmanoma. O pramoginių laivų atžvilgiu tokia idėja lyg ir reali", - sakė S. Šiaučiūnas.

"Idėja gera"

LSLA Klaipėdoje nebeliko dar praeitų metų pabaigoje. Jūrininkai išsikovojo, kad uostamiestyje liktų bent jau Jūrų departamentas. Pasak asociacijos "Jūros veteranai" pirmininko Vytauto Petrulio, vienintelis geras permainų dalykas, kad departamentui vadovauja jūrininkų rekomenduotas kapitonas S. Šiaučiūnas. Tačiau jam vienam labai sunku, tad rezultatai nedžiugina.

Anksčiau LSLA dirbo 110 žmonių, Jūrų departamente jų liko 40. Jame tik trys skyriai - laivybos paslaugų, laivybos priežiūros ir hidrografijos bei laivų eismo stebėsenos.

"Idėja gera. Visi norėjome, kad būtų mažinamas valdininkų, institucijų skaičius. Mano galva, kam laikyti tris žmones, jeigu gali būti vienas atsakingas, kompetentingas ir gerai uždirbantis specialistas. Reorganizacijos reikėjo, nes LSLA buvo negerų dalykų. Aš patikėjau permainas darančiais žmonėmis ir manau, kad galima tai padaryti", - kolegoms kalbėjo S. Šiaučiūnas, departamento direktoriaus pareigas einantis nuo šių metų sausio 10 d. Jis džiaugėsi savo darbuotojais, kad pakelia visą krūvį, kad kol kas negaunama skundų nei iš socialinių partnerių, nei iš jūrininkų, nei iš laivų savininkų.

Jūrų departamento Laivybos priežiūros skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius paaiškino kapitonams, kad ir kitose srityse vyksta panašios permainos. Šiemet prie LTSA planuojama prijungti ir civilinės aviacijos administraciją. Prieš priimant tokį sprendimą remtasi kitų šalių pavyzdžiais. Panašus modelis yra Švedijoje, Suomijoje, Maltoje.

Vilnius dar labiau nutolo

"Lietuvos transporto saugos administracijoje yra direktorius ir trys pavaduotojai. Būdamas departamento direktorius aš neturiu jokios sprendimo teisės. Mes tik vykdome valdybos nurodymus. Man, kaip kapitonui, sunku, nes reikia prašyti, kad duotų to ar ano. Vilnius buvo toli, o dabar dar toliau atsidūrė - atsirado papildomi laipteliai iki mūsų vadovų. Nemeluosiu, tikrai sunku, dirbu po 12-14 valandų. Kad ir skaudu, bet įvykis jau įvykęs. Mes turime palaikyti permainas ir dirbti, kad būtų geriau. Bandome po truputį įrodyti savo valdžiai, ko mums reikia. Atrodo, susišnekame. Taip, kartais jai tiesiog trūksta jūrinio supratimo. Kai paklausia, kodėl mes inspektuojame laivus, neturiu ką atsakyti", - kalbėjo Jūrų departamento vadovas.

Apie Jūrų departamento planus S. Šiaučiūnas kalbėjo nenoriai. Pasak jo, kol kas dar neaišku, ar tai tikros idėjos, ar šiaip pamąstymai. "Apie tai, kad hidrografija būtų naikinama, nėra jokios kalbos. Tačiau pas mus ji niekaip "neįsipaišo", nes su viešuoju administravimu neturi nieko bendro. Ji su hidrografijos laivu "Varūna" turėtų būti perduota kitai institucijai. Mes negalime platinti jūrlapių, negalime užsidirbti net įstoję į tarptautinę hidrografijos agentūrą. Bet šiandien niekas taip paprastai hidrografijos niekam neperduos, nes reikėtų keisti įstatymus ar pan. Kol kas mums tai pavesta daryti ir bus daroma", - aiškino S. Šiaučiūnas.

Kadrų problema

Dirbti į Jūrų departamentą nauji specialistai neatėjo. Jame daug pensininkų, kurie yra baigę Makarovo akademiją, Odesos aukštąją mokyklą. Pasirodo, baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą asmuo negali dirbti Jūrų departamente, nes jis turi tik aukštąjį, bet ne universitetinį išsilavinimą. Vienas iš reikalavimų - turėti universitetinį išsilavinimą. Be to, už 650 eurų atlyginimą į departamentą neis nei kapitonas, nei vyr. mechanikas. Tačiau šioje srityje jau dirbama ir tikimasi, kad situacija pagerės, jeigu tokio reikalavimo neliks.

S. Šiaučiūnas neneigė, kad Jūrų departamentui trūksta jūrų teisės specialistų. Paklaustas, kiek jų dabar turi departamentas, vadovas atsakė, kad šiuo metu nė vieno. Jis paaiškino, kad dvi jūrų teisės specialistės buvo perkeltos į kitus skyrius, viena - į Tarptautinį, kita - į Teisės. Departamentas nuolat prašo Teisės skyriaus pagalbos.

Pasak J. Liepuoniaus, jūrininkai pastebėjo, jog departamente apskritai trūksta kompetentingų specialistų. Latvių jūrininkai reiškia užuojautą, nes jiems atrodo, kad pertvarkos Lietuvoje nėra protu suvokiamos.

Buvusi LSLA kontroliavo tik dalį jūrinio sektoriaus. Dabar, kai vietoj jos atsirado Jūrų departamentas, LJS pirmininko manymu,jis turi užsiimti visais jūriniais klausimais. Jo veikla išsiplėtė, o žmonių departamente sumažėjo. "Manau, reikia uždaryti Vandens ir geležinkelio departamentą prie Susisiekimo ministerijos, jo žmones perkelti į Klaipėdą, o Jūrų departamentas turi būti tiesiogiai pavaldus susisiekimo ministrui. Kadangi Jūrų departamentas yra tik padalinys, atlyginimai jame mažesni, bus sunku privilioti jūrų teisės specialistą ar laivų inspektorių. Kyla klausimas, ar departamentas pajėgus įvykdyti uždavinius, kurie jam užkrauti. Jeigu mes taip ir toliau važiuosime, Lietuvos kaip jūrų valstybės nebeliks", - kalbėjo P. Bekėža.

Diplomavimą nori keisti iš esmės

"Tikrai yra daug problemų dėl diplomavimo, noriu viską keisti iš esmės", - prisipažino S. Šiaučiūnas ir pridūrė turįs idėjų, kaip palengvinti gyvenimą jūrininkams, kad nereikėtų tiek pinigų mokėti įvairių kursų rengėjams, kad įsivaizduoja, kokių kursų būtų galima atsisakyti.

Departamento vadovas žadėjo prašyti, kad būtų remontuojamos patalpos pirmame aukšte, idant pagerėtų sąlygos diplomavimo patalpose, kuriose dabar labai maža vietos, priimami keli žmonės, kurie girdi kitų duomenis.

Visame pasaulyje, jeigu jūrininkas dirba, jam, jeigu nereikalauja tarptautinė SOLAS konvencija, nereikia iš naujo kas 5 metus patvirtinti savo žinių, būti atestuojamam. Lietuva iki šiol tebėra priskiriama toms valstybėms, kurios reikalauja, kad jūrininkai kas 5 metus būtų atestuojami. Pasak J. Liepuoniaus, jau ir taip jūrininkai mokosi visą gyvenimą, lanko įvairius kvalifikacijos kėlimo kursai ir kt. S. Šiaučiūnas tikino darąs viską, kad Lietuvos jūrininkams nereikėtų tokių atestacijų.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2018-10-28   15:38

IP: 78.63.111.32

Kada tai labai seniai, aštuoniasdešimt devintais - devyniasdešimtaisiais, mes - jūrininkai Jūrininkų Sąjungoje, Sąjūdyje kiek galėjome mėginome kovoti, bet ką tu ten padarysi su tautos išrinktaisiais, kurie vis lipa ir lipa ant žirgo, norėdami arti ar joti link juodosios jūros. Jiems suprantamas rapsas, bei runkeliai, o gal retkarčiais dar ir pažvejoti su meškerėle prie Lėvens upelio. O kad jūrinio transportas verslas visame pasaulyje vystomas, globojamas ir neša pelną šaliai turinčiai prieiga prie jūros, mūsiškiems nesuvokiamas. Mūsų jūrininkai, net kapitonai, kada tai išrinkti į valdžią, mums atsakydavo, mus rinko ne tik jūrininkai, bet ir mūrininkai. Nėra jūreivystės dvasios, burės kvapo, neskaitė apie kapitoną NEMO, Žiulio Verno. Laivininkystės laikais Vilniaus valdžia ant laivo užsukdavo pabaliavoti, tuo ir baigdavosi pažintis su laivynu. Pasižiūrėkite į Lietuvos partijas, premjerus, prezidentus ir ar nors vienas iš jų turėjo profesionalų jūrininką savo komandoje patarėją jūrinėje srityje - ne!!! O kam??

M.

2018-10-18   23:28

IP: 176.198.119.28

Ko gero Lietuvoj iš viso nėra jūrinės politikos. :-)

kimp

2018-10-18   18:28

IP: 86.100.77.116

Ko jus cia pergyvenate, matet Karabasas buvo Klaipedoje, juk jis ismano is juriniu reikalus, ne tik kulturos, jai dabar jurininku atestatus isduos keliu direkcija, o jurininkus priskirs prie zemes ukio srities ir pan.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Trečiadienį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste į vandenį išsiliejo alyva, informavo Aplinkos apsaugos...

Uoste į vandenį išsiliejo alyva nuotrauka, foto

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) finansininkas Aleksandras Nagys vakar eidamas į darbą užsuko...

Aleksandrui Nagiui - 80 metų nuotrauka, foto

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiantiems konteineriniams laivams,...

Ministerija siūlo sumažinti uosto rinkliavas nuotrauka, foto

BNS agentūra pranešė, kad spalio 30 d. Registrų centre įregistruota įmonė...

Kapitonai nori padėti Palangos savivaldybei nuotrauka, foto

Liberalų sąjūdį palieka dar penki nariai nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos liberalų sąjūdyje toliau pučia permainų vėjai. Praėjusios savaitės pradžioje oficialiai apie...

Kai išsiskirsto poilsiautojai, pajūryje užverda darbai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Lietuvos pajūris – vos 90 km ilgio. Kaimynų latvių Baltijos kranto...

Slengiškai patvirtino norą prisijungti prie Klaipėdos nuotrauka, foto

Klaipėda, Slengiškiai visuotinės apklausos metu dar kartą patvirtino, jog nori atsiskirti nuo Klaipėdos...

Piketuotojai prie savivaldybės žarstė perspėjimus nuotrauka, foto

Klaipėda, „Kada įstatymas projektuotojus įpareigos išsaugoti sveikus medžius?“, - pirmadienio vakarą klausė prie...

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...