Meteorologinių sąlygų atžvilgiu šiemet pirmą pusmetį Klaipėdos uoste nepalankios buvo 36 paros: vėjo greitis viršijo 14 m/s, tvyrojo rūkas ir tai trukdė įplaukti didiesiems laivams.
Pasak kapitono A. Aleknos, iki šiol vis dar kiekvienas laivas, plaukdamas į Klaipėdos uostą, privalo tiek Laivų eismo tarnybai, tiek Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) teikti informaciją apie įtarimus, kad laive gali būti sergančių žmonių. Tokiu atveju laivui atplaukus NVSC atstovai patikrina visą įgulą. Locmanas, einantis į tokį laivą, privalo turėti visą apsaugos priemonių komplektą. Tai, ar įgulos nariai gali būti išleidžiami į miestą, sprendžia kiekviena krovos kompanija atskirai tardamasi su NVSC.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, visa Uosto direkcija, ne tik Uosto kapitono tarnyba, turi pasirengusi darbo nuotoliniu būdu planą tam atvejui, jeigu vėl būtų skelbiamas karantinas, yra įsigijusi būtinų apsaugos priemonių.
Uosto kapitono tarnyboje šiuo metu dirba 121 žmogus. Vienas locmanas išlydėtas į pensiją, priimta jaunų darbuotojų.
Suintensyvėjo dujovežių atvykimas
Per karantino dėl koronaviruso pandemijos laikotarpį laivų įvedimas į Klaipėdos uostą nebuvo sustojęs. Šiemet per pusę metų į Lietuvos uostą įplaukė 3 100 laivų, t. y. 8,6 proc., arba 292 laivais, mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Šiemet juntamas didžiųjų laivų dujovežių, gabenančių po 140 tūkst. kub. m dujų, atplaukimo intensyvumas. Pernai per pirmą pusmetį jų buvo atplaukę tik 6, o šiemet - 10 ir dar 23 mažieji dujovežiai, imantys po 10 tūkst. kub. m dujų. Beje, ir liepą jau buvo atplaukę net trys dideli dujovežiai.
Per pirmą pusmetį atlikti 4 182 locavimo darbai, t. y. šiek tiek mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tam įtakos turėjo tai, kad į Klaipėdos uostą atvyko didesnių parametrų laivai, ir tai, kad nebuvo kruizinių laivų.
A. Latako teigimu, pagal šiandieninę informaciją kruiziniai laivai 2020-ųjų sezoną neatplauks, bet situacija galbūt dar gali pasikeisti.
Plaukia ir didieji balkeriai
Kalbant apie įdomesnius 2020 m. pirmo pusmečio laivybos niuansus Klaipėdos uoste, pažymėtinas 300 metrų ilgio ir 50 m pločio balkerio atplaukimas. Į jį buvo pakrautas rekordinis birių krovinių kiekis - 135 tūkst. tonų. Pakrauto laivo grimzlė - 13,8 metro. Taigi Klaipėdos uostas jau gali priimti ir tokių parametrų balkerius, ne tik didelius laivus konteinervežius.
Uosto kapitonas džiaugiasi, kad Centriniame Klaipėdos terminale buvo pailgintas pirsas. Dabar vienoje jo pusėje galima švartuoti 200 metrų ilgio keltą, o kitoje - 230 m ilgio laivą.
Vienu iš svarbesnių pastarųjų dienų įvykių A. Alekna laiko 235 m ilgio ir 45 m pločio doko pastatymą liepos pradžioje prie įrengto palo AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) naudojamoje teritorijoje. "Tai buvo gana juvelyrinis darbas, kurį atliko mūsų vyr. locmanas Rimvydas Eitutis. Tai padaryti buvo svarbu, nes VLG jau buvo suplanavusi didelio laivo "Minerva" dokavimą. Šiuo metu jis jau suremontuotas ir yra išplaukęs. Rugpjūtį planuojama didįjį doką, kuriame galima remontuoti "Panamax" tipo laivus, pastatyti į jau baigiamą jam įrengti vietą", - kalbėjo uosto kapitonas.
Dabartinis VLG dokų išdėstymas leidžia mums taupyti vietą Malkų įlankoje ir dabar turime du laivų apsisukimo ratus - ir šiaurinėje, ir pietinėje dalyje. Dabar laivai gali intensyviau įplaukti ir išplaukti iš įlankos.
Adomas ALEKNA, Klaipėdos uosto kapitonas
PRAVERTĖ. Per karantiną dėl koronaviruso pasitvirtino nuotolinis laivų vedimo į uostą būdas. Tikimasi jį taikyti ateityje esant prastoms oro sąlygoms, kad locmanams nereikėtų taip rizikuoti.
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą