"Futbolo terminais kalbant, pradėjus totalinį statybos darbų rangovų spaudimą po visą aikštę, jie pasišiaušė - esą griaunama tvarka. Bet mes nieko negriauname, tik norime dirbti taip, kaip reglamentuoja Statybos įstatymas ir su rangovais pasirašytos sutartys. Kitų reikalavimų nekeliame", - tikina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas.
Pradedama suprasti
Uosto vadovo teigimu, tiek projektuotojai, tiek statybininkai, t. y. rangovų organizacijos buvo nusiteikusios prieš Uosto direkcijos bandymą įvesti naują tvarką. Tačiau jis pastebi, kad šioje srityje reikalai pamažu keičiasi į gerąją pusę. Pradedamas vykdyti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymas - techninis projektas koreguojamas tik esant keturšaliam susitarimui - projektuotojo, rangovo, krovos kompanijos arba operatoriaus ir Uosto direkcijos. Anot E. Gentvilo, projektuotojai pradėjo pripažinti savo klaidas, ėmė sutikti patys rengti techninio projekto korektūrą ir patys mokėti už darbų pabrangimą. "Iki šiol tokių dalykų nebūdavo. Visada už viską reikia nereikia mokėdavo Uosto direkcija. Rangovų organizacijos irgi pradėjo suprasti, kad nebus galima dažnai kaitalioti techninių projektų ir uždelsti objektų statybą", - pastebi Uosto direkcijos generalinis direktorius.
Užsakovo interesų gynyba
Birželį buvo sukviesti Uosto direkcijoje dirbantys projektų vadovai. Jiems aiškinta, kaip turi būti ginami Uosto direkcijos interesai. Pasak E. Gentvilo, iki šiol buvo paradoksali situacija. Į daugelio statomų objektų gamybinius pasitarimus kas savaitę važinėdavo pats generalinis direktorius, infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė ir direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė. Projekto vadovai tik stebėdavo, kaip direktoriai kovojo su rangovais, "pageidavimų koncertais" ir t. t. "Projektų vadovai turi tapti užsakovės, Uosto direkcijos, vienintelės mokančios pinigus institucijos atstovais. Pasitarime jie turi būti svarbiausi asmenys ir ginti direkcijos interesus", - sakė uosto vadovas.
Dabar triukšmauja kiti
Dabar, anot E. Gentvilo, triukšmą kelia kiti - ne statybininkai ir ne projektuotojai. Uosto vadovas sakė žinąs, kas organizuoja šmeižtų kampaniją, tačiau pavardžių spaudos konferencijoje neįvardino.
Šmeižtų banga nukreipta prieš kitaip pradėjusius dirbti Uosto direkcijos vadovus, pasipylė kaltinimai, jog atliekami veiksmai, priešiški valstybės interesams. Pavyzdžiui, skleidžiami gandai apie suskystintų dujų terminalo statybos žlugdymą. Mat Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama komisija pareikalavo iki šių metų liepos 15 d. Kiaulės Nugaros teritoriją perduoti Uosto direkcijai, tačiau to padaryti iki nurodytos datos neįmanoma dėl galiojančių įstatymų.
"Valstybė nori kažką operatyviai padaryti, tačiau įstatyminė bazė tiek viešųjų pirkimų, tiek teritorijų planavimo srityje nėra sutvarkyta. Iš tiesų apmaudu, kai pats inicijuoji įstatymų pataisas, o paskui užkulisiuose išgirsti esą E. Gentvilas žlugdo suskystintų dujų terminalo statybą", - kalbėjo uosto vadovas.
Pasak jo, deja, valstybė neapgina savęs daugeliu požiūrių. E. Gentvilas inicijavo ir vežė į Vyriausybę bei Prezidentūrą Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Jomis numatoma suteikti teisę valstybės įmonėms, rengiančioms viešųjų pirkimų konkursus, arba įmonėms, įgyvendinančioms valstybinės reikšmės projektus, pirkimo sąlygose įrašyti - valstybės įmonės veiksmų apskundimo atveju privalu sumokėti vadinamąjį žyminį mokestį.
Pasak Klaipėdos uosto vadovo, apskundimų turėtų daugėti, nes stiprėja konkurencija tarp rangovų. Anot jo, kai konkursuose dalyvaudavo tik Pranciškaus Jurgučio valdomos UAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir UAB "Lokys", skundų nebuvo, nes jos viena kitos neskųsdavo. "Matydami kartais visai beviltiškus skundus prašome įstatymų leidėjų patobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą", - sako E. Gentvilas.
A. Čėsnienės teigimu, investicinių planų vykdymas itin priklauso nuo to, kaip vyksta viešųjų pirkimų konkursai. Jų rezultatų apskundimas daro didelį poveikį investicijų panaudojimui. Šiemet Uosto direkcija planavo investuoti į uosto infrastruktūrą 199 mln. Lt.
Šmeižia netekusieji spenio?
"Dabar kvaila situacija: turime važinėti pas ministrą, gaišti laiką ir įrodinėti, kad esame teisūs. Susisiekimo ministerija pripažįsta, jog esame šmeižiami. Esu kaltinamas, kad kapoju rangovams galvas, kad mano politika veda prie to, jog statybinės organizacijos pradės boikotuoti konkursus, sumažės konkurencija, vėl išaugs statybos darbų kainos ir tai sąlygos uosto plėtros perspektyvos žlugimą. Nieko kito nebelieka, kaip pateikti faktus. Iki tol, kol pradėjau vadovauti Uosto direkcijai, rangovų darbų, kurių vertė - per 5 mln. Lt, konkursuose dalyvaudavo vidutiniškai dvi kompanijos, man išdirbus dvejus metus - 5,9 kompanijos. Visais atvejais kainos, palyginti su skaičiuojamosiomis, yra numuštos. Nemanau, kad gali būti boikotai. Visi nori dirbti ir užsidirbti. Mano politika tokia - negalima daryti papildomų darbų, jeigu jų nereikia arba jeigu jie nesuderinti su užsakovais. Už tariamai reikalingus papildomus darbus niekas dabar negauna pinigų. Rangovas neturi iš ko dalintis, kažkas neteko spenio, todėl ir šmeižia?", - spaudos konferencijoje klausė E. Gentvilas.
Anot jo, jau baigėsi laikotarpis, kai gąsdino, kad nušaus, kai pradūrinėjo automobilio padangas, šantažavo siūlydami kyšius ir t. t. Medžiaga dėl buvusių Uosto direkcijos darbuotojų veiksmų įvertinimo jau perduota prokuratūrai ir prieš kelias savaites pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai.
Nenori pripažinti broko
Buvęs Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis nuolatos akcentuodavo, jog atliekama daug projektavimo darbų. Dabar projektų Uosto direkcijoje jau prikepta beveik už vieną milijardą litų. Kyla klausimas, ar visi jie tinkamai parengti. E. Gentvilo teigimu, projekto darbų kokybė paaiškėja tada, kai jis pradedamas įgyvendinti, todėl ar tie projektai yra geri, ar blogi, dabar pasakyti negalima.
R. Mušeckienės teigimu, visiems tiems projektams atlikta ekspertizė ir gauti statybos leidimai. Pasak A. Čėsnienės, techninį projektą rengdavo projektuotojas, paprastai rangovo samdomas rengti ir darbo projektą. Tada jis rasdavo begalę paties parengto techninio projekto broko.
Anksčiau rangovas susitardavo su projektuotoju, kad rengiant darbo projektą bus keičiamas techninis projektas, nes už tai vis tiek mokėdavo Uosto direkcija. Įvedus naują tvarką, techninio projekto keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu iniciatorius prisiima visas atsiradusias papildomas išlaidas, todėl projektuotojas nori nusišalinti nuo savo broko, o rangovas negali dirbti pagal brokuotą projektą ir reikalauja keisti techninį projektą.
Pasak E. Gentvilo, konkurse dalyvaudamas rangovas turi matyti tą broką, bet nemato norėdamas laimėti ir mano galėsiąs po to koreguoti techninį projektą.
Užsakovo rezervu nepiktnaudžiaujama
Anksčiau kiekvienas naujas papildomas darbas būdavo daromas pasirašius naują sutartį ir jokio užsakovo rezervo nebūdavo. Jis ir nebuvo reikalingas, nes per papildomus darbus buvo galima pasiimti iki 50 proc. projekto vertės papildomų pinigų. Paklaustas, ar 10 proc. užsakovo rezervo įvedimas nėra klaida, E. Gentvilas atsakė: "Jeigu anksčiau būtų buvęs užsakovo rezervas, jis būtų buvęs suvalgytas. Mano birželio 8 d. pasirašytas įsakymas faktiškai sumažina galimybę panaudoti užsakovo rezervą. Mūsų vidaus audito išanalizuota užsakovo rezervo naudojimo statistika rodo, kad per pusantrų metų jo panaudota tik apie 25 proc. Buvo nemažai atvejų, kai norėta jį panaudoti, pavyzdžiui, kad ir 66-67 krantinių šaknies nuplovimui, bet mes nesutikome."
Paabejojus, ar ne todėl konkursų metu rangovai siūlo mažas kainas, kad nežino apie naują tvarką, o paskui dėl to neįstengia atlikti darbų laiku, uosto vadovas pridūrė: "Eidami į konkursus rangovai turi vadovautis techniniu projektu ir Viešųjų pirkimų įstatymu. Uosto generalinio direktoriaus įsakymas nė per žingsnį nenukrypęs nuo Statybos įstatymo."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą