2019 m. kovo 24 d. 20:15 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Mažieji laiveliai: prašoma STT ir Europos Komisijos pagalbos

(8)

Mažieji laiveliai: prašoma STT ir Europos Komisijos pagalbos nuotrauka, foto

PIKTINA. Reikalavimas ir valtyse turėti radijo stotį ir uosto jūrlapį piktina žmones, norinčius laisvalaikį praleisti plaukiojant laiveliu. Jie mato, kad tie dalykai yra pertekliniai, nes jie laivybos kanalą kerta stačiu kampu ir užtrunka tik dvi minutes.

© Redakcijos archyvo nuotr.

"Laivybą uoste administruojantys valdininkai nebejaučia realybės arba nesupranta, kad savo veiksmais kompromituoja Lietuvą kaip teisinę valstybę", - rašoma kreipimesi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Lietuvos jachtingo asociacija nusprendė skųsti Lietuvą Europos Komisijai (EK) dėl nepalankių sąlygų nekomercinei laivybai, nes nebemato kitos išeities. Gauti atsakymai iš valstybės institucijų esą yra tik atsirašinėjimas ir neišmanėliams sukurtos pasakėlės.

Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė", turinčios per 900 laivelių, valdybos pirmininko, Lietuvos jachtingo asociacijos, šiuo metu vienijančios 973 narius, vadovo Kęstučio Gelumbausko teigimu, asociacija ir bendrija dar 2016 metais kovo 15 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apygardos prokuratūrą dėl Lietuvos saugios laivybos administracijos ir jos padalinių veiklos teisėtumo ir prašė ginti viešąjį interesą. Pasak jo, prokuratūra kreipimąsi persiuntė Susisiekimo ministerijai, ši į tai tiesiog nereagavo.

Didelį nepasitenkinimą pastaruoju metu iššaukė tai, kad nuo praėjusių metų sezono pabaigos pradėta reikalauti, kad kiekvienas laivelis, t. y. kiekviena motorinė jachta, turėtų radijo stotį ir uosto jūrlapį. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitonas Adomas Alekna patvirtino, kad pastaruoju metu už panašius pažeidimus buvo nubausti 5 laivavedžiai.

Bandymas užgrobti prieplauką?

K. Gelumbausko teigimu, asociacija ir bendrija ketina kreiptis raštu į STT.

Pasak jo, jachtingas pasaulyje įvardijamas kaip laisvas nepriklausomas plaukiojimas. Uosto akvatoriją "pasisavinę" valdininkai 2008 metais sukūrė, o 2014 metais patobulino uosto taisykles, kuriomis bando įteisinti draudimus ir laivybos apribojimą.

Net sovietų KGB esą neišdrįso draudimais riboti plaukiojimo uosto akvatorija, nors laivų tuomet Klaipėdos uoste buvo dešimteriopai daugiau.

Kontroliuojamas ir ribojamas buvo tik išplaukimas į jūrą, ir tai daroma iki šiol.

Anot K. Gelumbausko, žmonės nesupranta perteklinių ir nepagrįstų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir uosto kapitono reikalavimų, kurie riboja laivelių išplaukimą į Kuršių marias ir jūrą. Jie trukdo žmonių laisvalaikiui, miesto gyventojai jaučiasi tarsi būtų grąžinami į sovietmečio geležinės uždangos laikus.

"Uosto taisyklės yra normatyvinis dokumentas, reglamentuojantis plaukiojimą laivų, kurie naudojasi arba aptarnauja uosto infrastruktūrą. Mūsų laivai šių funkcijų neatlieka, jie tik kerta laivybos kanalą taip, kaip numatyta Uosto įstatymo. Smiltelės prieplaukoje savo laivus, kurie nėra komerciniai ir kuriems nereikia valstybinio registravimo, laikantys ir prieplauka besinaudojantys laivų savininkai reikalavimą turėti radijo stotį ir uosto jūrlapį vertina kaip susitarimą tarp verslo ir korumpuotų uosto valdininkų. Radijo stotys ir jūrlapis reikalingas tiems, kurie naudojasi laivybos kanalu. Draudimą plaukti palei krantinę galima vertinti kaip bandymą nuslėpti, kokiais mastais krovos kompanijos teršia orą ir vandenį. Niekas negali paneigti, kad tai nėra eilinis bandymas užvaldyti bendrijai "Smiltelė" priklausančią prieplauką, blokuojant išplaukimą į Kuršių marias", - rašoma STT adresuotame rašte.

 BENDRIJA. Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija "Smiltelė", turinti per 900 laivelių, ketina skųsti Lietuvą Europos Komisijai dėl nepalankių sąlygų nekomercinei laivybai.

Redakcijos archyvo nuotr.

Pasiūlyta kreiptis į ministeriją

Jachtingo asociacijos taryba bandė aiškintis, kam reikia tokių reikalavimų. Šiemet sausio 29 d. raštu užklausė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ir Uosto direkcijos.

LTSA "sausai" informavo, kad plaukiojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje reikalavimai nustatyti taisyklėse ir uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių reikalavimai taikomi Lietuvos vandenyse plaukiojantiems laivams, taip pat ir uosto akvatorijoje tiek, kiek neprieštarauja 1972 metų tarptautinėms taisyklėms susidūrimams jūroje išvengti.

Taisykles Uosto direkcijos teikimu pavesta tvirtinti susisiekimo ministrui ir jos yra privalomos visiems uoste esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems asmenims.

Dėl tų taisyklių nuostatų išaiškinimo LTSA pasiūlė kreiptis į teisės aktų leidėją, t. y. į Susisiekimo ministeriją.

Ko nežino valdžios institucijos

Pasak K. Gelumbausko, Lietuvos valstybinės institucijos, kuruojančios laivybą, privalo žinoti tarptautinės laivybos teisės aksiomą, skelbiančią, kad pavaldumo požiūriu laivyba yra trijų rūšių: biudžetinė (valstybinė, karinė, policijos, muitinės ir pan.), komercinė (privati, kurią valdžios institucijos kontroliuoja, apmokestina) ir jachtingas (laisvoji nekomercinė pramoginė laivyba, kuri tvarkosi savarankiškai kaip nevyriausybinė organizacija). Raštas apie tai susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui išsiųstas 2018 m. lapkričio 27 d.

"Lietuvoje visos laivybos suplaktos į vieną. Ir mums taikomi tie patys reikalavimai, kaip komerciniams ar biudžetiniams laivams taip, kaip buvo sovietmečiu", - sako Jachtingo asociacijos vadovas. Pasak jo, sovietmečiu visos laivybos buvo valstybinės, jachtos taip pat. Tik vėliau Algirdas Brazauskas išleido įsakymą, kad visos jachtos turi būti perduotos sporto klubams. Jachtos buvo išsidalytos, atsirado atskira organizacija, kuriai netgi nebuvo taikomas Vandens kodeksas. O laiveliai, kuriais žmonės plaukdavo į žvejybą, buvo laikomi transporto priemonėmis ir jiems buvo taikomi visi reikalavimai.

Unterio Prišibejevo metodas?

Pasak K. Gelumbausko, dar įdomesnis atsakymas gautas iš uosto kapitono, kuris atsakingas už laivybos priežiūrą ir tvarkos jūrų uosto akvatorijoje ir krantinėse užtikrinimą. "Dėl krantinių mes nesiginčijame, bet kodėl uosto kapitonas "pasisavino" visą uosto akvatoriją? Juk Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantė - valstybės vandenys", - klausia Jachtingo asociacijos vadovas.

Papriekaištavus pokalbininkui, kad uosto kapitonas, atsakydamas uoste už saugią laivybą, ko gero, tokių priemonių imamasi todėl, jog mažieji laiveliai sukelia avarines situacijas, jis atsakė, kad uosto kapitonas vadovaujasi rusų rašytojo Antono Čechovo veikėjo Unterio Prišibejevo metodu - kad tik ko nenutiktų.

Smiltelės prieplaukoje savo laivus, kurie nėra komerciniai ir kuriems nereikia valstybinio registravimo, laikantys ir prieplauka besinaudojantys laivų savininkai reikalavimą turėti radijo stotį ir uosto jūrlapį vertina kaip susitarimą tarp verslo ir korumpuotų uosto valdininkų.

Kęstutis GELUMBAUSKAS, Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" valdybos pirmininkas

"40 metų mes eksploatuojame mažųjų laivelių prieplauką Smeltalės upėje ir plaukiojome laisvai. Jokių incidentų iš mūsų pusės nebuvo. Tiesa, du buvo, bet dėl uosto tarnybų kaltės. Prieš dvejus metus vienas vilkikas, kurio kapitonas buvo išgėręs, nepamatė laivelio, užplaukė ant jo ir nuskandino. Kitas incidentas buvo gal prieš kokius 10 metų. Ant žvejojusio laivelio naktį užplaukė barža. Mes plaukiame tik pietinėje uosto dalyje, daugiau niekur, bent jau laiveliai iš mūsų uostelio neplaukia.

Mūsų laivai plaukioja tik pagal įstatymą ir pagal uosto taisykles. Mes galime plaukti tik kirsdami laivybos kanalą stačiu kampu, tam laivybos kanale užtrunkame daugiausiai 2 minutes. Kokią avarinę situaciją gali sudaryti praplaukdamas laivelis, kai matomumas yra 3 kilometrai? Tai perteklinis reikalavimas", - aiškina K. Gelumbauskas.

"Musė nustumtų dramblį"

Uosto kapitono teigimu, siekiant užtikrinti laivelių ir didelių laivų saugumą privaloma palaikyti ryšį su Laivų eismo tarnyba (LET) ir vykdyti jos nurodymus. Tam gali prireikti oficialaus ir koreguoto Klaipėdos uosto jūrlapio. "Jūrlapyje yra pažymėtas laivybos kanalas ir krantinės. Jis reikalingas tiems laivams, kurie vykdo krovą. Mums to nereikia, nes mes nesišvartuojame prie krantinių", - sako Jachtingo asociacijos vadovas.

Pasak jo, kapitono atsakyme nurodoma, kad visi apribojimai taikomi siekiant mažinti laivo hidrodinaminį poveikį, kai judama uždaroje akvatorijoje arti stovinčių laivų ar kitų objektų ir užtikrinant uosto režimą. "Tai tas pats, kas manyti, kad musė nustumtų dramblį", - sakė K. Gelumbauskas.

Beje, yra nustatyti reikalavimai plaukioti šalia strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių. Vienas iš tokių objektų yra tanklaivis-dujų saugykla "Independence". Jachtingo asociacijos narius piktina tai, kad valdininkai išvedžioja, esą mažieji laiveliai gali būti panaudoti kaip ginklas, kad jie kelia pavojų. "Įsivaizduojate, Lietuvos gyventojai, plaukiodami savo laiveliais poilsiauti, žvejoti, kelia pavojų valstybei. Štai kokia specialistų Klaipėdos uoste mąstysena", - kalbėjo K. Gelumbauskas.

Būtinas griežtas laivybos taisyklių vykdymas

Adomas ALEKNA, Klaipėdos uosto kapitonas
Laivai, kurie laikosi laivybos taisyklėse nustatytų reikalavimų, netrukdo laivybai Klaipėdos uoste. Vienintelis būdas saugiai plaukioti uoste ir netrukdyti vieni kitiems yra griežtas laivybos uoste reikalavimų vykdymas.
Savo veikloje uosto kapitonas vadovaujasi LR priimtais teisės aktais. Pagal Uosto įstatymą jūrų uosto laivybos taisykles tvirtina Susisiekimo ministras. Taisyklės nustato laivų įplaukimo į Klaipėdos uostą, švartavimosi, stovėjimo prie krantinių ir reiduose, plaukiojimo uosto akvatorija, išplaukimo iš uosto tvarką ir reikalavimus, jos galioja visoje uosto teritorijoje ir akvatorijoje. Taisyklių laikytis privaloma visiems uoste esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams. Reikalavimai komerciniams laivams ir pramoginiams yra skirtingi, pvz., pramoginiai laivai, įregistravę terminuotą plaukiojimą, kuris galioja vienerius metus, neprivalo teikti papildomų dokumentų, turėti agentą ir naudotis Laivybos uoste valdymo informacine sistema (LUVIS), gali plaukti be locmano ir t. t.
Reikalavimas palaikyti nepertraukiamą radijo ryšį su Laivų eismo tarnyba (LET) yra privalomas nuo 1993 metais liepos 3 d., kai susisiekimo ministro įsakymu buvo patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės. 2003 m. lapkričio 3 d. susisiekimo ministro įsakymu šis reikalavimas buvo patikslintas.
Dabar galioja 2014 m. liepos 7 d. ministro įsakymo redakcija. " Žvejybos, mažieji laivai, buriniai laivai, uosto paslaugų laivai, vietinio plaukiojimo, sportiniai, pramoginiai ir kiti laivai, jeigu jų ilgis yra ne didesnis kaip 45 metrai, o grimzlė - 4,5 m, gali plaukti laivybos kanalo pakraščiu, o LET pareikalavus nedelsdami pasitraukti už laivybos kanalo ribų. LET leidus, šie laivai gali plaukti laivybos kanalu, netrukdydami tik juo galintiems plaukti laivams, ir užbaigti šį manevrą ne arčiau kaip 500 metrų iki artėjančio laivo.
Buriniai laivai ne laivybos kanalu gali plaukti ir kirsti statmenai laivybos kanalą be LET leidimo, jeigu užbaigia šį manevrą ne arčiau kaip 500 m iki artėjančio laivo.
Visi paminėti laivai, išskyrus Lietuvos vidaus vandenų laivų registre neregistruotus sportinius laivus, privalo turėti oficialų ir koreguotą Klaipėdos uosto akvatorijos jūrlapį ir užtikrinti nepertraukiamą radijo ryšį su LET UTB 9 kanalu plaukiojimo uosto akvatorijoje metu.
Pastačius Klaipėdos uoste Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, buvo nustatyti apribojimai plaukioti šalia strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto. Taisyklėse nustatyta, kad laivai turi plaukti ne mažiau kaip 125 m atstumu nuo stovinčių plaukiojančiosios SGD saugyklos ir SGD gabenančio laivo. Šie apribojimai taikomi visiems laivams. Papildomų apribojimų, susijusių su SGD terminalo veikla, pramoginiams laivams nustatyta nebuvo.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Anatolij

2019-03-19   11:31

IP: 82.135.223.145

Jei plaukiotumėt ne tik savo prūduose, žinotumėt, kad bet kokiam pasaulyje uoste (net ir mažiausiam) reikia radio stotelės ir dar mokymus būt praėjus. O čia plaukiojo visą gyvenimą belenkaip ir matai kažkas normalią tvarką sugalvojo įvest ir bėdų bėdos prasidėjo.

Nord to kis

2019-03-16   19:26

IP: 85.232.128.54

Aš kalbėjau apie rimtus katerius ir jachtas, o ne apie dėdės Anupro "motorkę" su pakabinamu varikliu. Čia ne valdininkų godumas, čia mėgėjų-laivininkų gobšumas. Ištiks bėda, ką darysit? Tarkim tokia situacija: sustojo dėl rimto gedimo variklis, mobilusis ar sušlapo, ar nuskendo, o bangos tave neša link Rusijos teritorinių vandenų. Ką darysite? Butelių, balandžių paštą naudosite? Ne tokios brangios tos stotelės. Kas per gelda gali būti pigesnę už radijo stotelę? Niekaip mūsų žmonės negali suvokti, kad saugumas kainuoja.

kis

2019-03-16   15:10

IP: 78.61.191.164

tikrai stoteliu rysiui palaikyti reikalavimas yra perteklinis,arba tas kanalo jurlapis,jis uz kiaules nugaros ir baigiasi,toliau nera,o didesnems ,kurie plaukia i atvira jura ,kodel ne prasom,bet po Kursiu marias skamba ,kaip pasitycios?Kartais tie laiveliai du kart pigesni nei stoteles,o be to galbut reiketu surasyti atmintines,tas duotu didesne nauda,negu bizniauti stotelemis ir jurlapiais.Dar zingsnis ir reikes uzbaikti aukstus mokslus,nes gali buti ten trukumas?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Nei Klaipėdoje, nei visoje Lietuvoje nėra tokios daugybės žmonių poilsiui ir pramogai...

Sovietmečio reliktai pramoginėje laivyboje sunkiai įveikiami nuotrauka, foto

Į redakciją skambinęs vyras piktinosi, kad keltų operatorius "TT-Line", kurio ro-pax laivai...

"TT-Line" keltai: pasigendama informacijos lietuvių kalba nuotrauka, foto

UAB "Banginis" ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas...

Kas laimės menkių ir ruonių karą? nuotrauka, foto

Apie neseniai Švedijoje, Stokholmo priemiestyje, vykusią didžiulę kasmetinę pramoginių laivų parodą pasakojo...

Švedijoje - medinių laivų renesansas nuotrauka, foto

Lietuvoje pastebėti pirmieji gandrai nuotrauka, foto

Lietuva, Artėjant Gandro dienai, kuri minima pirmadienį, Liaudies buities muziejus pakvietė prisiminti...

Kodėl klaipėdiečiai A.Hitlerį sutiko su džiaugsmu? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, Lygiai prieš 80 metų – 1939 m. kovo 23 d. - į...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube nuotrauka, foto

Kelionės, Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas, populiariąsias kelionių...

Sužinokite, kas laukia: savaitės astrologinė prognozė nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė kitai savaitei, kovo 25-31 dienoms. Horoskopą parengė Sidonija Kulikauskienė. AVINAS...

Lietuva, Paskelbta prieš 13 min.

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 2 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...