Maždaug po savaitės L. Skėriui sukaks 34 metai. Praėjusį penktadienį jis buvo priimtas į Jūrų kapitonų asociaciją ir tapo jauniausiu jos nariu.
Kodėl stojote į šią asociaciją, kurioje kapitonai, turintys didžiulę darbo patirtį? Kartais pasakoma, kad joje vieni seniai.
Esu lietuvis ir patriotas. Kai mane priėmė į narius burlaivyje "Brabander", jauniausias asociacijos kapitonas buvo gal kokių 60 metų. Bet man tai garbė, nes tai Lietuvos jūrų kapitonų klubas.
Kokios kompanijos laive jūs dirbate?
Dirbu Švedijos kompanijai. Turime keturis vieno tipo laivus - krovininius keltus. Mano laivas - "Corona Sea". 10 metų jis buvo išnuomotas Danijos kompanijai "DFDS Seaways" ir vadinosi "Corona Seaways". Jis atplaukdavo ir į Klaipėdą, tad daugelis klaipėdiečių tikrai jį yra matę. Dabar "Corona Sea" yra išnuomota kompanijai "Transfenica". Laivas plaukioja Baltijos jūra ir kursuoja linija Liubekas (Vokietija)-Hanko (mažas uostelis Suomijoje). Kapitono pareigas ėjau jau du reisus. Vieno trukmė - mėnuo.
Kokius mokslus baigėte, kada tapote kapitonu?
Kapitonu tapau 2017 metų spalio 31 d. Pirmas laivas einant kapitono pareigas - "Corona Sea". Laivavedybos studijas dabartinėje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje baigiau 2007 metais. Besimokydamas laivavedybos kartu neakivaizdiniu būdu studijavau laivybą ir uosto valdymą. Šias studijas baigiau 2008 metais. Taigi turiu du bakalaurus. Viešojo administravimo magistro studijų Mykolo Romerio universitete dar nebaigiau, įveikiau tik pirmą kursą. Atsirado šeima, nebebuvo laiko.
Kodėl iš karto studijavote ir antrą specialybę, dabar dar ir magistrantūroje? Kam jums to reikia?
Nereikia užmigti ant laurų, reikia siekti vis aukščiau. Gali būti baržos, kelto, kruizinio laivo ar didelio tanklaivio kapitonu. Bet aš neplanuoju visą gyvenimą dirbti jūroje. Ateityje dirbsiu krante. Kaskart vis sakau, kad dar padirbsiu penkerius metus jūroje, ir viskas. Bet va, dabar tapau kapitonu, dar reikia šiek tiek padirbti.
O kur norėtumėte dirbti krante?
Galbūt uosto ar saugios laivybos administracijoje, Uosto direkcijoje, galbūt laivybos priežiūros inspektoriumi, galbūt net uosto kapitonu. Jūrų kapitonų asociacijoje išgirdau, kad Lietuvoje krante trūksta jūrinių specialistų, galinčių atstovauti Lietuvai tarptautinėse organizacijose. Bet kieno nors statytiniu būti negalėčiau.
Manote, kad galėtumėte dirbti uosto kapitonu?
Žinoma. Man atrodo, kad, nebuvęs laivo kapitonu, uosto kapitonu netapsi. Nors šiais laikais gal ir visaip būna dėl įvairių politinių niuansų.
Ar įsivaizduojate, kokius atlyginimus krante gauna jūsų specialybės atstovai dirbdami valdiškose įstaigose?
Suprantu, kad būdamas jūroje kapitonu uždirbsiu daug daugiau. Bet krantą rinkčiausi dėl žmonos ir dukros. Sakyčiau, pinigai man trečioje vietoje. Manau, kad bent jau 1 000 eurų žmonės krante uždirba. Man užtektų 1 500 eurų atlyginimo, kad galėčiau būti su šeima namuose. Šiuo metu taip manau, o kas bus po 5 ar 10 metų, nežinau. Ilgiausias mano reisas - 2 mėnesiai. Kai man skambina iš kompanijos, siūlo gerą atlyginimą, 5-8 tūkst. eurų, bet pasako, kad reisas bus 4 mėnesiai, iš karto padedu ragelį. Jūrų kapitonų asociacijoje kapitonai pasakoja apie reisus, kurie truko 8 ar net 15 mėnesių. Kai pasisakiau, kad mano reisas du mėnesiai, replikavo: "Snarglys." Mano principas: pusę metų jūroje, pusę - namuose, kas mėnesį keičiant padėtį. Jeigu du mėnesiai jūroje, tada du mėnesiai namuose.
Kodėl jūs pasirinkote laivavedžio specialybę?
Mano tėvas jūrininkas. Bet jis dirba mažuose žvejybos laivuose, kurie žvejoja Baltijos jūroje. Su tėvu pasišnekame ir apie darbą, bet jo kalibras ir niuansai visai kitokie. Jo laivą supa, o mano modernesnis, turi visas priemones, kad būtų išvengta siūbavimo. Manau, tėvas didžiuojasi manimi, nes, galima sakyti, seku jo pėdomis.
Turite brolių ar seserų?
Turiu du vyresnius brolius. Jie emigravo. Vienas dirba Vokietijoje, Frankfurte, o kitas - Suomijoje, Helsinkyje, laivų suvirintoju. Jie aukštojo mokslo nebaigė, tai aš atsimokiau ir už juos (juokiasi).
Kada sukūrėte šeimą?
Draugaujame jau 15 metų, o vedę esame 7 metus. Dukrai Deimantei penkeri.
Norėtumėte, kad ji dirbtų laivuose?
Mano laive yra virėja, vadinamoji stiuardesė. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad iš tikrųjų tos moterys yra nelaimingos. Dažniausiai jos nesukuria šeimos, vienos augina vaikus. Žinoma, yra ir gerų pavyzdžių, jos gyvena pasiturinčiai, bet noriu pasakyti, kad tas darbas skirtas ne moterims. Koks vyras norėtų išleisti savo moterį į jūrą?
Tapęs kapitonu ką nors keitėte laive?
Šiokia tokia reorganizacija vyksta. Rengiu konferencijų kambarį. Pas kapitoną dažnai ateina įvairių svečių. Nenoriu jų vestis į savo asmeninę erdvę. Ta patalpa laive nebuvo moderni.
Ar jaudinotės pirmomis dienomis pradėjęs eiti kapitono pareigas?
Didelį stresą jaučiu iki šiol. Manau, kapitonai, išdirbę ir 10 metų, jaučia stresą.
Kas jums sunkiausia būnant kapitonu?
Švartuoti laivą. Jį veikia bangos, vėjas, srovė. Dažnai jis "elgiasi" kitaip, nei tu įsivaizduoji. Bet yra pavairavimo mechanizmas, jeigu blogas oras, padeda vilkikai. Mano laivo didelis buringumas. Kai tik pučia stipresnis vėjas, sunku jį išlaikyti vietoje. Jeigu labai blogas oras, turi galimybę neplaukti dėl įgulos ir krovinio saugumo. Man tokio sprendimo priimti dar neteko. Po antro reiso pasijutau geriau. Gavau komplimentą iš kapitono vyresniojo padėjėjo, kad jau švartuojuosi, tarsi šias pareigas eičiau dešimt metų. Iššūkių gyvenime aš nebijau. Vienas iš iššūkių buvo siekti kapitono karjeros. Nemažai žmonių kapitoną įsivaizduoja brandaus amžiaus vyrą, gal dar su barzda. O aš buvau jaunas ir dar lietuvis.
Kokia jūsų įgula? Kaip ji jus sutiko?
Įgulą sudaro lietuviai, latviai, estai, yra keli iš Rusijos. Mano padėjėjai gerokai vyresni už mane, bet jie nenori siekti karjeros. Nemažai įgulos narių yra iš Klaipėdos, Lietuvos rusų. Mane įgula priėmė normaliai, sutariam gerai. Kai kuriems netgi patiko, kad kapitonas jaunas. Prisiklausiau pagyrų, kad būdamas tokio amžiaus nebijau prisiimti atsakomybės už tokį didelį laivą. Beje, kapitonas atsako už kiekvieną įgulos nario žingsnį, jeigu jūreivis prisidirbs krante, taip pat.
Esate griežtas kapitonas? Siūlėte atleisti kokį nors įgulos narį?
Atleidimo atvejo nebuvo, bet įspėjimų dėl kompetencijos jau teko duoti.
Kam ir už ką davėte įspėjimą?
Trisdešimtmetis laivavedys klaipėdietis man skambino 3-4 val. naktį, nes suabejojo savo paprastais veiksmais. Dėl to teisti jo negaliu, nes laive turime kapitonų įsakymų knygą, kurioje parašyta, kad abejojant savo veiksmais reikia skambinti kapitonui. Jis man paskambino, bet per vėlai, bent jau 5 minutėmis būtų paskambinęs anksčiau. Jis išvedė "Corona Sea" į laivų, plaukiančių iš uosto, priešpriešą, laiku nepasisuko. Jis nenumatė manevro iš anksto, kas labai svarbu laivavedžio darbe. Kiti laivai pradėjo signalizuoti, nesuprasdami, kas vyksta. Jis sutriko ir skambino kapitonui. Aš perėmiau laivo valdymą, bet tos situacijos gražiai ištaisyti jau nebegalėjau.
Kaip jūs išsisukote?
Mūsų keltas dažniausiai plaukia labai greitai, 20 mazgų per valandą. Sumažinau greitį, pavojingi laivai praplaukė ir mes pasukome, kur reikia. Šiuo atveju buvo panaudotas vadinamasis kombinuotas manevras - susimažini greitį ir keiti kursą.
Kaip jums lietuviui ir tokiam jaunam pavyko Švedijos kompanijoje, kur dauguma kapitonų švedai, tapti kapitonu?
Visi sako, kad jaunas kapitonas. Nemanau, kad aš labai jaunas, teko girdėti, kad užsieniečiai, pavyzdžiui, švedai, danai, norvegai ir 25 metų tampa kapitonais.
Dirbau trečiu, paskui antru kapitono padėjėju, o po kelerių metų tapau kapitono vyresniuoju padėjėju. Pernai vienas kapitonas švedas planavo išeiti į pensiją. Vyko atranka, kas užims jo vietą. Kai dar buvau trečias padėjėjas, kapitono vyresnieji padėjėjai jau laukė tos vietos. Bet aš juos aplenkiau, jie iki šiol laukia. Švedų kompanija ne itin kreipia dėmesį į išdirbtus metus kas to vertas, sprendžia kompanijos vadovybė ir visi kapitonai. Toje kompanijoje aš jau dirbu septynerius metus.
Ar tai, kad jūs lietuvis ir jaunas buvo jūsų minusai?
Ne, sakyčiau, kaip tik pliusai. Galima teigti, esu savo šalies patriotas. Visada segiu Lietuvos ženkliuką, vilkiu liemenę, ant kurios užrašyta "Lithuania". Mano įguloje labai daug rusakalbių. Aš savęs tokiu nelaikau, nors moku rusų kalbą. Įėjęs į kajutkompaniją, kur įgula valgo, visada ir tris kartus per dieną sakau: "Skanaus." Ir vis dar esu klausiamas, ką pasakiau. Mūsų laive oficiali darbo kalba yra anglų. Tarpusavyje įgula bendrauja rusų kalba. Man keista, kad tarp maždaug mano metų įgulos narių, turinčių Lietuvos pasus, yra beveik nemokančių lietuvių kalbos. Žinoma, tai didelės reikšmės mūsų darbe neturi.
Koks buvo jūsų pirmas laivas, kuriuo išplaukėte į jūrą?
Pats pirmas mano laivas buvo UAB "Baltlanta", kurioje dauguma studentų atlieka praktiką, transportinis laivas "Šiauliai". Įspūdžiai nekokie. Jame dirbo, kaip suprantate, ne keltų publika. Bet vis tiek buvau pasiryžęs baigti mokslus, nenorėjau blaškytis. Jūros liga manęs niekada nekankino. Vėliau būdamas kursantas dvejus metus praktiką dirbdamas denio jūreiviu atlikau DFDS laive "LISCO Gloria", kuriame maždaug po dvejų metų kilo tas didysis gaisras. Gavęs diplomą 2007 metais teiravausi, ar galiu tikėtis laivavedžio darbo DFDS kompanijoje. Buvo paaiškinta, kad yra eilė, kad galiu tikėtis būti įdarbintas per artimiausius kelerius metus. Teko ieškoti kitos kompanijos, kuri galėjo pasiūlyti laivavedžio karjerą. Kai kurios kompanijos siūlo padirbti paprastu jūreiviu, o kitą reisą gal atsiras laivavedžio vieta. Taip ir padariau. Iš pradžių dirbau jūreiviu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą