Laivams per audrą padėjo locmanai ir vilkikai

Uoste

Audringomis sausio vidurio dienomis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste rimtesnių incidentų neįvyko, nors sąlygos buvo ekstremalios. Vėjo greitis gūsiuose kartais siekdavo 35 m/s.

Ilgiausiai įplaukimo į uostą - kelias paras - laukė "Panamax" tipo tanklaivis "Champion", įvestas tik pirmadienį iš ryto, kai vėjo greitis buvo 14 m/s. Mat tokio tipo laivams į Klaipėdos uostą leidžiama įplaukti vėjo greičiui neviršijant 12 m/s, į Ventspilio uostą - 8 m/s.

Uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus teigimu, didžiausias krūvis audrų laikotarpiu teko locmanams. Ir aprimus vėjui dar ilgai išlikdavo 2,5-3 m aukščio bangos - buvo pavojinga jūroje perlipti iš locmanų katerio į laivus.

Sprendimus dėl laivų įvedimo ir išvedimo priimdavo pats uosto kapitonas. Esant išskirtiniams įvedimų atvejams pats budėjo Laivų eismo tarnybos bokšte.

Per audrą sausio 14 d. sudėtingiausia situacija buvo susidariusi dėl laivo, stovėjusio prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krantinių, nes įgula dirbo nekvalifikuotai. V. Lukoševičiaus teigimu, sunku būna per audrą, kai laivų įgulas sudaro žmonės iš Pietryčių Azijos. Prie šio laivo vilkikai budėjo ilgiausiai - apie 12 val., jis buvo saugojamas jau paruošus vilkimo lyną, į pagalbą kapitonui buvo nusiųstas locmanas. Kitiems dviem stovėjusiems laivams vilkikų pagalbos reikėjo mažiau.

Sunkiausi laivų švartavimo atvejai teko Michailo Šachvorosto vadovaujamai locmanų pamainai. Įvestą apie 200 m tanklaivį dėl didelio vėjo, bangų, stiprios srovės ir iki 1,2 m pakilusio vandens lygio nepavyko apsukti įprastinėje vietoje ties 7-ąja KLASCO krantine, teko jį nuplukdyti iki jūrų krovos kompanijos "Bega" krantinių, o paskui parplukdyti iki naftos krovos krantinių.

Kitas atvejis - esant vėjo greičiui 19-20 m/s reikėjo peršvartuoti laivą nuo vienos prie kitos krantinės. Laivo kapitonas buvo nustebęs, kad atsiuntus locmaną tokia operacija buvo vykdoma, mat Novorosijsko uoste tokio tipo laivo neleidžiama peršvartuoti esant vėjo greičiui 12 m/s.

Dar vienas laimingai pasibaigęs įvykis - likus 1 jūrmylei iki uosto vartų, konteinervežyje sugedo pagrindinis vairo mechanizmas. Buvo iškviesti vilkikai. Pasak V. Lukoševičiaus, praktiškai jau vyko laivo gelbėjimo operacija. Budint vilkikams jis apie pusantros paros laukė palankesnių oro sąlygų ir buvo įplukdytas į uostą. Klaipėdos uosto kapitono manymu, jeigu laivas būtų stovėjęs nuleidęs inkarą, jam būtų nutikę panašiai kaip laivui "Golden Sky", užplaukusiam ant seklumos prie Latvijos krantų.

V. Lukoševičiaus manymu, incidentų išvengta ir todėl, kad laiku ir uosto naudotojams, ir laivų agentams Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus darbuotojai perdavė perspėjimus dėl štormų. Be to, buvo imtasi visų atsargumo priemonių: kas 4 valandas minėto skyriaus budintis darbuotojas vykdavo prie visų uoste stovinčių laivų ir kontroliuodavo situaciją, esant reikalui perspėdavo kapitonus.

Valentinas UBAS