Kvotos vėl paskirstytos pagal seną tvarką

Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisija praėjusią savaitę, tikėtina, paskutinį kartą pagal seną tvarką paskirstė kvotas žvejybos įmonėms. Viliamasi, kad kitais metais ji bus pakeista, kvotos bus paveldimos ir nepriklausys nuo žvejybos laivų skaičiaus.

Beje, ir 2010-aisiais buvo kalbama, kad 2011 m. pasikeis kvotų skyrimo tvarka, tačiau kvotos 2012-iesiems paskirstytos pagal Žvejybos kvotų skyrimo taisykles, patvirtintas dar 2007 m. Pasak Žvejybos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, naujosios taisyklės jau baigiamos rengti.

Pritaria ne visi

Nauja kvotų skyrimo tvarka numato suteikti ilgalaikę kvotų panaudojimo teisę, galbūt dešimčiai metų, ir sudaryti galimybę prekiauti jomis bei keistis tarpusavyje. Žvejybos kvota bus susieta su žvejybos įmone, o ne su laivu, kaip yra dabar. Tikimasi, kad nė viena žvejybos įmonė dėl to nenukentės, nes kvota bus skiriama laikantis "istorinių aplinkybių" principo. Norinčiam panaudoti jam skirtą kvotą žvejui nereikės plaukti žvejoti trimis laivais, jis tai galės daryti vienu, racionaliau naudoti kuro sąnaudas, darbo užmokesčiui skiriamas lėšas ir pan.

Manoma, kad dėl to turėtų padidėti žvejų saugumas finansiniu požiūriu ir dalies jų pajamų stabilumas. Teigiama, kad turėdamos ilgalaikes žvejybos teises žvejybos įmonės galės užsiimti ilgalaikiu verslo plėtros planavimu. Esą turėdami finansinio stabilumo garantijas, žvejai galės gauti kreditus bankuose ir investuoti į žvejybos laivyno atnaujinimą. Be to, tikimasi, kad padidės žvejų atsakomybė už išteklių būklę, kadangi jie taps suinteresuoti ilgalaike verslo plėtra.

Žadama sudėti atitinkamus saugiklius, neleisiančius Lietuvos žvejams skirtos kvotos perduoti kitų valstybių žvejams.

Rengiant naują kvotų skyrimo tvarką analizuojama kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Danijoje, kurios žvejai gaudo labai daug įvairių rūšių žuvų, kvotas skirto Žemės ūkio ministerija. Toje šalyje iš 3 metus nežvejojančių kvotos atimamos. Dalis kvotų gali būti perleidžiama kitam asmeniui metams arba visam laikui. Priekrantėje žvejojantys laivai tarpusavyje gali keistis kvotomis - elektroniniu būdu nusipirkti vienas iš kito.

Beje, šiemet vasarą turėtų būti pristatytas naujo Europos Sąjungos reglamento dėl menkių žvejybos projektas, bus pakeistas menkių išteklių atkūrimo planas, pagal kurį galėtų būti didinamas jas gaudančių laivų skaičius. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas, UAB "Banginis" vadovas Algirdas Aušra siūlo laivų, turinčių teisę žvejoti menkes, skaičiaus didinimą vertinti atsargiai. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonas Bargaila atkreipia dėmesį į tai, kad iš to sąrašo šventos karvės daryti nereikėtų. Kiti pasisakė už tai, kad pirmiausia reikėtų išklausyti žvejų, ar norima didinti laivų skaičių, ar ne. Dabar sugaunamų žuvų limitas didėja, bet reikėtų pagalvoti, o kas bus, kai jis bus pradėtas mažinti.