Krantinių gadintojams - 20 tūkst. litų sąskaita

Krantinių gadintojams - 20 tūkst. litų sąskaita

Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino savivaldybės ieškinį, kuriuo iš laivo "Olga" savininkų už krantinių apgadinimą priteista 20 tūkst. litų.

Incidentas, kurio peripetijas teko nagrinėti teismui, įvyko dar 2010 m. rugsėjo 17 d., kai prie Danės krantinės stovėjusio šimtamečio laivo "Olga" švartavimo lynai atsipalaidavo, jis buvo daužomas į krantinę ir ją apgadino - nukentėjo jos dangos, mediniai tašai, lietaus nuotekų loveliai, švartavimo žiedai, ąžuoliniai suolai.

Klaipėdos savivaldybė suremontavo krantinę savo lėšomis. Kadangi geruoju susitarti su "Olgos" savininkais nepavyko, ji kreipėsi teismą, kad būtų atlyginta žala.

Atsakovai šioje byloje buvo UAB "Ristata ir partneriai", šimtamečio laivo "Olga" savininkė, bei Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubas "Budys", panaudos sutarties pagrindu valdantis šį laivą.

Kreipusis į teismą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuota dalis "Budžio" ir dalis "Ristatos ir partneri7" turto, kurio vertė atitiko minėtą ieškinį.

Kaltino nenugalimą jėgą

Atsakovai nesutiko mokėti pinigų teigdami, kad tai buvo vadinamasis fors mažoras (nenugalimų jėgų aplinkybės), neva buvęs traukūnas, t. y. vandens lygio svyravimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad fors mažoru gali būti laikomas tik toks meteorologinis reiškinys, kurio kilimas ir mastas yra toks neįprastai didelis ir nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad jo negalima numatyti ir tikėtis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, tądien vidutinis vėjo greitis buvo 9 m/s, o maksimalus siekė 15 m/s. Toks vėjas Klaipėdoje būna vidutiniškai 60 dienų per metus, tad yra gana dažnas reiškinys. O traukūno prognozuotumas siekia net 90 proc.

Europos vidaus vandenų laivybos taisyklės numato, kad laivas turi būti švartuojamas prie krantinės atsižvelgiant į vėjo kilimą, bangavimą, kitaip sakant, taip, kad prišvartuotas negalėtų atsipalaiduoti.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, laivas "Olga" buvo savavališkai prišvartuotas prie krantinės - negavus nei uosto kapitono sutikimo, nei pranešus Pilies uostelio operatoriui AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR). Tokiu atveju pati įgula turėjo budėti laive audros metu, imtis priemonių, rūpintis prognozėmis. Tačiau tai nebuvo padaryta.

Tik vėliau KLR darbuotojai, pastebėję prie krantinės tabaluojantį laivą, ėmėsi priemonių: jį prišvartavo ir iškvietė kontaktinį asmenį - "Budžio" klubo pirmininką Kostą Franką. Buvo surašyti aktai, konstatuota padaryta žala.

Kalta ne gamta

Teismas šioje civilinėje byloje nepripažino nenugalimos jėgos, nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus ir savivaldybės ieškinį patenkino iš dalies.

Ieškovas prašė priteisti 30,7 tūkst. Lt ir per 4 tūkst. palūkanų už 2010-2011 m. laikotarpį. Teismas lygiomis dalimis priteisė "Ristata ir partneriai" bei "Budžiui" sumokėti ieškovui per 20 tūkst. Lt nuostoliams atlyginti ir per 3 tūkst. palūkanų, valstybei priteistas 710 Lt mokestis.

Šis sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder