Kodėl sunerimo Klaipėdos uosto kompanijos

Kodėl sunerimo Klaipėdos uosto kompanijos

Uostininkai, planuojantys kelerių metų milijonines investicijas į uosto suprastruktūrą, baiminasi, kad laiku gali nebūti tinkamos infrastruktūros. Mat šiemet pasikeitus mokestinėms sąlygoms Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės skolintis labai daug pinigų, jeigu bandys įgyvendinti savo ambicingus planus. Kitas dalykas, Klaipėdos uostas lyginamas su tokiais uostais kaip Hamurgas ir Roterdamas, ir norima didinti Lietuvos uosto kompanijoms žemės nuomos mokestį.

VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros vadovo Deivido Gabulo teigimu, prieš priimant tokius sprendimus Lietuvos uostas buvo lyginamas su kitų šalių uostais, kurių informacija buvo prieinama. Paaiškėjo, Klaipėdos uosto direkcija beveik nesiskolino pinigų, tad jos nuosavo kapitalo grąža mažesnė, pajamos iš 1 perkrautos tonos mažesnės nei kituose uostuose, tačiau pelningumo marža smarkiai viršija kitų uostų rodiklius. Visų kitų šalių uostų savininkai reikalauja mokėti dividendus. O Klaipėdos uostas tarsi iškrenta iš tos sistemos. Todėl daromi pakeitimai, kad kasmet Vyriausybė spręstų, iš kokių lėšų kokie projektai turi būti įgyvendinami.

Uostininkai dar labiau sunerimo, manydami, kad dėl kiekvienos krantinės rekonstrukcijos sprendimą dabar turės priimti Vyriausybė. Jie patikinti, kad taip nebus, kad kalbama bendrai apie pinigus.

Pasak LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, dabartinė situacija uoste - ilgai trukusio darbo pasekmė. Šiandien laužyti tą grandinę būtų pavojinga. Nėra jokių garantijų, kad padidinus žemės nuomos mokesčio kainą, tarkime, tris kartus, uosto kompanijos taip pat efektyviai dirbs ir investuos tiek pat daug kaip iki šiol. Žemės nuomos mokestis Roterdame ar kituose didesniuose uostuose yra pagrįstas tuo, kad operatorius gauna visiškai įrengtą ir infrastruktūrą, ir suprastruktūrą. Kai kuriuose uostuose, pavyzdžiui, Švedijos Malmės uoste, net uosto kranus perka valstybė. Klaipėdos uoste į suprastruktūrą kompanijos investavo pačios ir kur kas daugiau nei valstybė, t. y. Uosto direkcija į suprastruktūrą.

R. Juškos teigimu, negalima lyginti Klaipėdos su Vakarų Europos uostais, kurie yra strategiškai išsivystę ir turi didelį gyventojų skaičių. Tačiau, anot jo, Klaipėda jau darosi savotiškas konkurentas tokiems uostams kaip Hamburgas ir Roterdamas. "Jie tik apsidžiaugs, kad Lietuvos valstybės veiksmai susilpnins savo uosto pozicijas", - mano jis.

14 metų krovos kompanijų asociacijai vadovavęs Aloyzas Kuzmarskis priminė, kad Klaipėdos uostas vystėsi kitaip nei kiti uostai - jame visos kompanijos buvo nupirktos. Šiandien jis yra vienas iš stipriausių Europos ir Baltijos šalių uostų. Pasak A. Kuzmarskio, bet koks esamos tvarkos pajudinimas būtų skaudus uosto krovos kompanijoms.

Teikdamos prašymą Uosto direkcijai dėl infrastruktūros gerinimo uosto remonto įmonės susiduria su nuosavo kapitalo grąžos problema. Pasak AB "Klaipėdos laivų remontas" generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, jeigu būtų didinami žemės nuomos mokesčiai, ši pramonės šaka atsidurtų dar blogesnėje situacijoje nei dabar.

"Niekas neneigia, kad mes turime skirtingą istoriją ir galbūt iš karto negalime lygintis su kitomis šalimis. Tačiau diskutuoti, ar balansas tarp uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčio Klaipėdos uoste šiuo metu yra tinkamas, būtina", - teigia finansų viceministras Darius Sadeckas.

Pasak D. Gabulo, permainų reikia ir todėl, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai valstybės įmonės neturi kur dėti ar nespėja panaudoti pelno, tad tie pinigai tiesiog guli, nes nėra galimybės jų atiduoti akcininkams. Jo teigimu, tos įmonės, kurių nuosavo kapitalo grąža didelė, kurios sugeba uždirbti, turės daugiau galimybių pasilikti pelno, nes yra numatytos lengvatos.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder