Tanklaivio "Princess Pia", pernai gruodžio 11 d. užplaukusio ant seklumos prie pietinio molo, avariją tyrusi komisija pateikė išvadas - kaltas kapitonas, nevisiškai parengęs laivą plaukioti. Laivas pažeidė laivybos taisykles ir užplaukė ant seklumos ne laivybos kanale. Kol komisija tyrė šį avarinį įvykį, jūrininkai patys aiškinosi priežastis iškeldami įvairiausių versijų. Įdomesnės jų aptariamos šiame straipsnyje.
Avarinio įvykio priežastims tirti Saugios laivybos administracijos direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus įsakymu buvo sudaryta komisija. Susisiekimo ministro patvirtinta jūrų laivų avarijų tyrimo tvarka numato, kad avarijas tiria Lietuvos saugios laivybos administracija. Komisijos pirmininku buvo paskirtas administracijos Laivybos kontrolės tarnybos viršininkas Jonas Sūris.
Komisijai buvo pateiktas ir UAB "Garant" narų atliktos tanklaivio "Princess Pia" apžiūros po avarijos, aktas. Jie, apžiūrėję laivo dugną, nustatė, kokie pažeidimai jame buvo padaryti. Komisija turėjo išsiaiškinti, ar jie padaryti atsitrenkus į akmenį ar į metalą, t. y nustatyti, koks objektas buvo po vandeniu. Pasak E. Zacharevičiaus, komisiją, kurios uždavinys buvo nustatyti avarijos priežastis, labiau domino tai, kodėl tanklaivis nuplaukė į šoną nuo farvaterio, o ant ko jis užplaukė, tai jau kitas dalykas, tai - pasekmės.
Radiolokacinės stoties paklaida
Laivų avarijų tyrimo komisija, išnagrinėjusi tanklaivio "Princess Pia" avarinį atvejį Klaipėdos uoste, nustatė, kad pagrindinė priežastis - laivo radiolokacinės stoties paklaidos. Laivybos kontrolės tarnybos inspektoriai nustatė, kad paklaida buvo minus 12 laipsnių. Beje, Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucijos A. 477 (12) reikalavimais tokia paklaida neturi viršyti 1 laipsnio. E. Zacharevičiaus teigimu, tanklaivio kapitonas prieš laivui išplaukiant į reisą nepatikrino laivo radiolokacinės stoties tinkamumo darbui. Jis informavo locmaną, kad ji ir visi kiti laivo prietaisai bei mechanizmai veikia be priekaištų. Todėl Klaipėdos locmanas Feliksas Rimkevičius naudodamasis ta informacija davė klaidingus patarimus kapitonui. Esant rūkui matomumas buvo apie 200 m, o vietomis net iki 100 m, vizualiai uosto molų nei kapitonas, nei locmanas nematė, tad vienintelis prietaisas, pagal kurį jie galėjo orientuotis, E. Zacharevičiaus teigimu, buvo radiolokacinė stotis. Kadangi ji buvo nesuderinta ir rodė 12 laipsnių paklaidą į kairę, tad galvojant, kad tanklaivis plaukia kanalo viduriu, faktiškai jis plaukė pietinio molo link.
Klausimo, kokios baudos bus skiriamos avarijos kaltininkams, E. Zacharevičius negalėjo komentuoti, nes tai ne jo kompetencija. Inspektoriai ištyrė avariją ir savo išvadas pateikė Susisiekimo ministerijai.
Laivavedys buvo bokšte
Neoficialūs šaltiniai teigė, jog pagal 1998 m. susisiekimo ministro patvirtintas laivų eismo valdymo taisykles siekiant užtikrinti laivo ir uosto saugumą laivai, nepriklausomai nuo to, ar yra laive locmanas, ar ne, papildomai vedami radaro pagalba. Locmanui esant laive, jeigu laivas nors kiek nukrypsta nuo kanalo vidurio, budintis laivavedys Laivų eismo tarnyboje tuojau praneša, kad laivas nukrypo tiek ir tiek metrų nuo kanalo ašies. Manyta, kad locmanas Feliksas Rimkevičius, vedęs tanklaivį "Princess Pia", turėjo būti Laivų eismo tarnyboje, vadinamajame bokšte ir atlikti šį darbą, o tanklaivį turėjęs vesti kitas locmanas.
Pasak neoficialių šaltinių, anksčiau Laivų eismo tarnyboje dirbdavę du laivavedžiai operatoriai, vadinami locmanais operatoriais. Vėliau esą beveik visose budinčiose pamainose buvęs panaikintas vienas iš budinčių laivavedžių operatorių etatas ir vietoj jo priimta į darbą po vieną elektrotechniką, aptarnaujantį visą techniką, radarus, ryšio priemones, tačiau jis nesąs laivavedys.
Kalbėta, jog F. Rimkevičiui išėjus vesti tanklaivį esą bokšte nelikę laivavedžio, turinčio patirties radaru vesti laivą, buvęs tik operatorius, aptarnaujantis techniką, ir locmanas, atliekantis pratiką. E. Zacharevičius paneigė tokią versiją teigdamas, jog vadinamajame bokšte buvo budintis Laivų eismo tarnybos operatorius laivavedys.
Locmanas mokėsi Danijoje
Kalbėta ir apie tai, jog F. Rimkevičius, daugiausia dirbantis Laivų eismo tarnyboje ir nevedantis laivų, yra praradęs šią kvalifikaciją. Esą visi Klaipėdos locmanai mokėsi Danijos jūrų instituto treniruokliu vesti laivus, kai kurie jų ir po du kartus, o F. Rimkevičius - ne. Tokią versiją paneigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo grupės vadovas Vytautas Kaunas. F. Rimkevičius Danijoje mokėsi užpernai kovo mėnesį su pirmąja grupe. Iš viso buvo organizuotos trys locmanų mokymo sesijos. Pirmoje dalyvavo 5 locmanų grupė, antroje - dvi grupės, kurių kiekvienoje buvo po 5 locmanus, o trečioje - 4 grupės po 5 locmanus jose. F. Rimkevičius nedalyvavo tik antroje ir trečioje sesijoje.
Kapitonui buvo pranešta
Dar viena versijų - tanklaiviui užplaukus ant seklumos apie tai nebuvę nedelsiant pranešta uosto kapitonui, o mėginta jį nutraukti nuo seklumos vilkikų pagalba net neapžiūrėjus laivo korpuso. Tempiant tanklaivį, kurio korpusas buvęs pažeistas, esant nelygiems svoriams, nevienodiems gyliams jis galėjęs lūžti ir visa nafta būtų išsipylusi. Nors tuojau pat, kai tik tanklaivis užplaukė ant seklumos, turėjo būti nusiųstas laivas "Šakiai" ir pastatyti bonai, jie nebuvę pastatyti nuo vakaro iki kitos dienos ryto.
Ir šią versiją paneigė Saugios laivybos administracijos direktorius. E. Zacharevičiaus teigimu, pagal tanklaivio kapitono ir locmano parodymus tanklaivis ant seklumos užplaukė 17.35 val. ir iš karto buvo pranešta Laivų eismo tarnybai, kuri pranešė ir uosto kapitonui, ir Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinaciniam centrui. Pasak Saugios laivybos administracijos direktoriaus, apie įvykį žinojo visi, sprendimus priėmė ne locmanas, o uosto kapitonas.
Profesoriaus nuomonė dėl diferento į laivapriekį versijos
Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko teigimu, kaip rodo statistika, vis dėlto daugelio laivų avarijų priežastys yra žmonių klaidos. Dar viena iš versijų, kad, jeigu tanklaivio laivapriekio grimzlė būtų nebuvusi didesnė, jis juo galėjo įsirėžti į gruntą ir tada vilkikai būtų galėję jį nutempti, atsirado iš straipsnių, kuriuose išsakyta nuomonė, kad tanklaivis turėjo plaukti su diferentu į laivapriekį, t. y. jo grimzlė turėjo būti didesnė nosyje nei laivagalyje. V. Paulausko manymu, tokio tipo laivui kaip "Princess Pia" tai būtų buvęs visiškas absurdas. Pirma - esant diferentui į laivapriekį laivo valdomumas gerokai pablogėja. Antra - diferentas į laivapriekį, profesoriaus įsitikinimu, kartais gelbsti, bet tik mažus laivus. Jo manymu, laivams, kurių vandentalpa 60-80 tūkst. tonų, tai tik pablogintų situaciją. Pasak profesoriaus, jeigu laivo diferentas į laivapriekį, jo taškas, apie kurį sukasi laivas, artėja prie laivagalio, tad atstumas nuo vairo plunksnos būna kur kas mažesnis. Vadinasi, laivo valdomumas yra kur kas mažesnis esant toms pačioms sąlygoms nei tada, kai laivo diferentas yra į laivagalį.
V. Paulausko teigimu, didžiųjų laivų kinetinė energija yra per daug didelė, tad bet kokiu atveju, net jeigu jie ir nosimi įsirėžtų, vis tiek neturėtų tokių šansų, kuriuos turi maži laiveliai. Pastarųjų kinetinė energija yra maža, todėl mažas laivas greitai sustoja įsirėžęs į gruntą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą