Klaipėdiečių gyvenimas uosto kaimynystėje turi įvairių niuansų. Jie ne tik kenčia dėl nemalonių kvapų, uoste keliamo triukšmo, bet kartais ir nuo dulkių. Be abejo, uoste dirbančios kompanijos per daug savivaliauti negali, jos turi laikytis įvairiausių taisyklių, kad nebūtų kenkiama žmonių sveikatai. Už pažeidimus numatytos nemažos finansinės baudos. Tačiau nuo taisyklių pažeidimo fakto fiksavimo iki kaltininko nustatymo, o juo labiau iki baudos jam skyrimo praeina nemažai laiko. Kodėl taip yra?
Tikslino tyrimų rezultatus
Po to, kai sausio pabaigoje viešumom iškilo dulkinimo atvejis uostamiestyje, tyrimą atlikti turėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Klaipėdos miesto agentūra. Apdulkintoje teritorijoje buvo paimti dulkių mėginiai, krovos kompanijos paprašyta pateikti informaciją, kokie darbai buvo atliekami sausio pabaigoje.
Išvadą Klaipėdos miesto agentūrai turėjo pateikti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Jūrinių tyrimų departamentas. Ja remdamasi, Klaipėdos miesto agentūra turėjo spręsti, ar skirti baudą ir kokią. Tačiau, pasirodo, mėginiai buvo išsiųsti į Vilnių, į AAA centrinę laboratoriją.
Galų gale buvo gauta informacija, jog tos baltos dulkės buvo maisto papildai, kompanijai būsianti skiriama piniginė bauda, vien tik įspėjimo jau neužteksią. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad iš Vilniaus gautoje išvadoje buvo išvardinti tik medžiagos komponentai, bet ji pati neįvardinta. Vėl teko kreiptis į tyrėjus sotinėje.
Po to, kai buvo fiksuotas dulkinimo atvejis, praėjus pusantro mėnesio aplinkosaugininkai vis dar negalėjo pasakyti, kokią baudą turės sumokėti pažeidimą padariusi bendrovė. Tik tvirtai įsitikinus, kad dulkanti medžiaga buvo kraunama būtent toje įmonėje, nuspręsta taikyti administracinę atsakomybę už leidimo dirbti sąlygų nesilaikymą. Bauda - nuo 500 iki 1500 eurų. Tačiau baudos dydį turėjo nustatyti teismas.
Savo laboratorijos neturi
Paklaustas, kodėl, atrodo, akivaizdžių dalykų tyrimas taip ilgai užtruko, KRAAD direktorius Andrius Kairys atsakė: "Mėginius tyrė laboratorija Vilniuje. Ji turi ir savo planų, mūsų tyrimas nebuvo planinis. Kol ji ištyrė, kol pateikė mums atsakymą, praėjo nemažai laiko. Paskui mes dar paprašėme patikslinti, nes pirminis atsakymas mūsų netenkino - nebuvo pasakyta, kokia tai yra medžiaga, buvo tik pateikta procentinė jos elementų sudėtis. Vėliau gavome mus iš dalies tenkinantį atsakymą, bent jau pakako įrodymų, kad tai atsitiko būtent tos įmonės poveikio zonoje."
Pasirodo, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas vienintelis Lietuvoje neturi savo laboratorijos. Anksčiau turėjo, bet nuo 2008-ųjų - nebe. Tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Panevėžio, tiek Šiaulių regioniniai departamentai turi savo laboratorijas.
Klausiamas, ar gerai, kad KRAAD, kuriam priklauso kontroliuoti ir uostą, ir daugybę įmonių, neturi savo laboratorijos, A. Kairys atsakė: "Šį klausimą pateikti reikia ne man. Galiu pasakyti, kad laboratorija - gana brangus dalykas. Viena aplinkos apsaugos sistemos laboratorija pas mus yra, bet jos pajėgumai ir technologijos atlikti tokių tyrimų, kokių reikėjo šiuo atveju, t. y. identifikuoti medžiagą, ji negali. Turime centrinę laboratoriją, į kurią tokiais atvejais siunčiami mėginiai. Tai darbo organizavimo klausimas. Tokių tyrimų ne taip dažnai prisireikia. Standartinius tyrimus, kai reikia vandenyje ar ore nustatyti kokias nors standartines medžiagas, gali atlikti ir Klaipėdoje esanti AAA Jūrinių tyrimų departamento laboratorija. Visus specifinius tyrimus vis tiek atlieka vienintelė laboratorija Vilniuje. Tokios laboratorijos įranga gana brangi, be to, reikia apmokyti su ja dirbti specialistus."
Sudėtingų tyrimų būna mažai
Jūrinių tyrimų departamento direktorius Algirdas Stankevičius teigė, kad šiuo metu tai, ką anksčiau darydavo KRAAD laboratorija, dabar atlieka Jūrinių tyrimų departamento laboratorija. "Anksčiau savo laboratorijas Klaipėdoje turėjo ir tuometinis Jūrinių tyrimų centras, ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Aplinkos ministerija suabejojo, ar tikslinga uostamiestyje laikyti dvi laboratorijas. Jos sprendimu tos laboratorijos buvo sujungtos į vieną. Mums buvo perduota ano departamento laboratorija. Taip organizuota, kad tie tyrimai, kurių Lietuvoje būna nedaug, atliekami Vilniuje. Dėl vieno ar dviejų trijų tyrimų per metus laikyti labai brangiai kainuojančią įrangą, specialistą, kuris netektų kvalifikacijos, jeigu per metus padarytų tik tiek tyrimų, tikrai neapsimoka. Ir kitų regioninių departamentų sudėtingų tyrimų mėginiai vežami į Vilnių. Jūsų minimu atveju buvo sudėtingi tyrimai, reikėjo nustatyti organinius pesticidus, mes to negalėjome padaryti, todėl mėginiai buvo vežami į centrinę laboratoriją", - sakė A. Stankevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą