Klaipėdos keleivių terminalui spąstai paspęsti Briuselyje

Iškilo grėsmė Klaipėdos uosto keleivių ir krovinių terminalo statybos pradžios terminus atidėti galbūt net 18 mėnesių. Jau baigėsi teisminiai procesai dėl konkurso ir parinktas terminalo krantinių ir pirso statybos darbų rangovas - AB "Latvijas tilti", pasiūliusi atlikti darbus už 112 mln. Lt, parinkti jau projekto ir techninės priežiūros, ir vykdymo priežiūros atlikėjai, tačiau Briuselyje stringa finansavimo klausimas. Kol nebus pasirašyta finansavimo sutartis, "Latvijas tilti" faktiškai negalės pradėti darbų.

Bėda ta, kad dalį lėšų terminalo statybai tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų, o Briuselio biurokratai, pasirodo, yra labai priekabūs.

Paraiška ES dėl finansinės paramos šiam terminalui jau seniai pateikta, dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai veda derybas su Briuseliu, t. y. atsako į ES valdininkų pateikiamus klausimus. Paskutinius atsakymus ketinama nusiųsti iki rugsėjo 23 d., o paskui gali tekti apie 2 mėnesius laukti atsakymo, kokio dydžio parama bus skiriama. Tačiau galima sulaukti ir tokio atsakymo, kokį gavo Ventspilio uostas - duodamas leidimas paramai gauti, bet pradedamas tyrimas. Pastarasis trunka apie 18 mėnesių.

Šis klausimas aptartas penktadienį uostamiestyje vykusiame Keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdos uoste statybos priežiūros komiteto, kuriam vadovauja susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, posėdyje.

Neseniai iš Briuselio grįžęs Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis informavo, kad Briuselio valdininkams užkliuvo tai, jog privatus keleivių ir krovinių terminalo operatorius parinktas ne konkurso tvarka, kad su juo žemės nuomos sutartis sudaryta 50 metų, o ne 25-30 metų, įtarimų jiems kelia, ar dabartinė žemės nuomos kaina atitinka rinkos kainą.

Uosto direkcija ketina samdyti nepriklausomą tarptautinio lygio ekspertą, kad įvertintų žemės nuomos kainą, nors pagal Lietuvos įstatymus to daryti nereikia. Pasak M. Armonaičio, kadangi ES paramos uostams gairės dar tik rengiamos, tai Briuselio valdininkai, svarstantys, kokio dydžio parama galėtų būti skiriama Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui, primena prisiekusiųjų teismą.

Priežiūros komiteto posėdyje kalbėta apie tai, kad viskas, kas susiję su keleivių ir krovinių terminalu, yra padaryta vadovaujantis Lietuvos įstatymais, žemės nuomos mokestis nustatytas pagal susisiekimo ministro patvirtintą tvarką ir t. t. Kyla klausimas, ar Lietuva, norėdama gauti finansinės paramos vienam terminalui, turėtų keisti savo įstatymus?

Viceministras A. Štaras nėra nusiteikęs pesimistiškai. Jis mano, kad šis klausimas dar gali būti išspręstas Lietuvos naudai, kad parama bus gauta, tik galbūt ji bus mažesnė nei tikėtasi. Šiuo klausimu Vilniuje bus susitikta su terminalo operatoriaus UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovais bei akcininkais ir bus ieškoma būdų, kaip spręsti šią problemą.

Koncerno "Achemos grupė", kuriam priklauso ir minėta bendrovė, viceprezidentas Arūnas Laurinaitis teigia, kad kol nebus išspręstas infrastruktūros statybos klausimas, tol nebus pradėti statyti suprastruktūros objektai, į kuriuos ketinama investuoti apie 70 mln. Lt. Operatorius yra pasirengęs juos statyti, jau baigiami rengti visi suprastruktūros objektų techniniai projektai. A. Laurinaitis paabejojo, ar Briuselis nenori sudaryti šiam terminalui kažkokių išskirtinių sąlygų, padaryti šį procesą neskaidrų, nes verčia apeiti Lietuvos įstatymus. Jo manymu, tokiu atveju reikia samdyti advokatus.

"Tai pamoka Lietuvai, kaip reikia dirbti su Briuseliu. Ar mes gausime lėšų šiam terminalui, priklausys nuo Lietuvos užsispyrimo ir noro. Panašūs objektai kituose uostuose yra finansuojami. Jeigu Lietuva sugebės įvilkti projektą į tą rūbą, kurio reikalauja Briuselis, finansavimą gausime", - sakė A. Laurinaitis.