2018 m. rugsėjo 20 d. 01:45 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Klaipėda turės pramoginių laivų uostą.

2002-04-25, 12:00

Dominykas VIZBARASAB "Klaipėdos laivų remontas" vadybininkas

Jūra nėra tik vieta maudytis, gabenti prekes ar gaudyti žuvis. Jūra - tai nacijos charakterį formuojantis veiksnys. Seniai pastebėta, kad vadinamųjų jūrinių valstybių žmonės yra veiklesni, ryžtingesni, atviresni naujovėms ir pažangai. Iš visų laivais plaukiojančių žmonių "arčiausiai" jūros yra buriuotojai. Tik menka pertvara skiria žmogų jachtoje nuo audringos stichijos; net ir šiais palydovinės navigacijos, tobulų technologijų laikais buriuotojas pirmiausia turi pasikliauti savimi: savo ryžtu, išmanymu, įžvalgumu, ištverme.
Platųjį pasaulį žmonija pažino didžiųjų geografinių atradimų metu plaukdama burlaiviais. Pažindami pasaulį, buriuotojai formuojasi kaip asmenybės. Neseniai miręs norvegų keliautojas ir mokslininkas Turas Hejerdalas parodė, jog net primityviai iš nendrių suręstu laiveliu galima įveikti vandenynus. "Plaukia ne laivai - žmonės", - sako buriuotojai. Todėl sakyčiau, kad ir Lietuvoje, ypač Klaipėdoje, buriavimą reikėtų mums vertinti ne vien (ir ne tiek) kaip turtuolių pramogą.
Buriavimo istorijoje daugybė pavyzdžių, kai buriavimo fanatikai, neturėdami pinigų, sugebėdavo surasti lėšų iš rėmėjų dalyvauti varžybose. Antai, tarp prestižinių regatų "BOS Challenge" dalyvių buvo Yukoh Tada, japonas taksistas, Filipas Žanto (Jeantot), prancūzas naras. Jeigu Lietuvoje buriavimas išpopuliarėtų, tikiu, kad ir pas mus atsirastų tokių atsidavusių burėms žmonių. Nesinori minėti utilitarinių argumentų buriavimo naudai - kad šis sportas atitraukia vaikus nuo blogų įpročių, kad daugelio šalių karo laivyno kursantai ugdo charakterį buriuodami Cutty Sark ir kitose regatose. Tik bent jau man akivaizdu, kad Lietuva tikrai jūrine valstybe galės vadintis tik tada, kai plačiai išskleis savo bures Baltijoje ir kitose jūrose.

Subliuškusios burės

Atgavus Nepriklausomybę, galima buvo tikėtis, kad kreiserinis buriavimas, nebevaržomas komunistinių varžtų, atsigaus. Iš tikrųjų pirmaisiais metais susižavėję stebėjome lietuvių keliones per Atlantą ir aplink pasaulį. Deja, dabar tenka konstatuoti stagnaciją. Tokia padėtis susiklostė, matyt, dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia gal taip yra dėl to, kad patys klaipėdiečiai ne itin veržiasi buriuoti. Patys aistringiausi buriuotojai, tarp jų Lietuvos buriuotojų sąjungos vadovai, yra krašto gilumos gyventojai. O mes, gulėdami Smiltynės paplūdimyje, abejingu žvilgsniu palydime į tolius išplaukiančias kauniečių, vilniečių, panevėžiečių jachtas. Ilgus metus miesto visuomenė ir valdžia tarsi laukė, kad buriavimą uostamiestyje atgaivins "Budžio" klubo entuziastai. Iš tikrųjų klubo lyderis Kostas Frankas daug nusipelnė Klaipėdos laikraščiuose populiarindamas buriavimą. Tačiau praktinė veikla, drįsčiau sakyti, klubui nelabai sekėsi. Slinko metai, laikraščiuose skaitydavome tuos pačius ugningus straipsnius apie buriavimo tradicijas ir naudą, o reikalas nejudėjo iš vietos.

"Klaipėdos marina"

Išanalizavusi nesėkmingos buriavimo entuziastų veiklos priežastis, įvertinusi visuomeninę šios sporto/kultūros/turizmo šakos svarbą, AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) parengė ir jau pradeda įgyvendinti projektą "Klaipėdos marina". Pagrindinis projekto tikslas - sutvarkyti "Senojo pilies uosto" krantines ir akvatoriją taip, kad uostas taptų tinkamas pramoginių laivų švartavimuisi, kad čia būtų teikiamas tinkamas servisas. Tai būtų pirmasis pramoginių laivų uostelis Klaipėdoje.
Šiuo metu Klaipėdos miestas neturi pramoginiams laivams skirto uosto. KLR administruoja teritoriją, kuri yra vienintelė visame mieste tam tinkama vieta. Vasarą Baltijos jūroje keliauja daugiau kaip 100000 burinių bei motorinių laivų iš įvairiausių šalių. Todėl galima teigti, jog pramoginių laivų uostas būtų ir Klaipėdos vizitinė kortelė. Klaipėdos uostas yra dėkingoje geografinėje padėtyje. Net nuo 3-jų labiausiai pramoginių laivų lankomų uostų (Gdansko, Gdynes, Visby), Klaipėda yra nutolusi per 100-140 jūrmylių. Tai - para kelio vidutiniam pramoginiam laivui. Būtent tokiais plaukimais daugelis pramoginių laivų savininkų planuoja savo keliones. Tinkamai neišnaudodama užimamos teritorijos ir akvatorijos, t. y. galimo pramoginių laivų uosto, bendrovė netenka ir dalies pajamų.
"Klaipėdos marina" teiks pagrindines burlaiviams ir kateriams reikalingas paslaugas: saugiai juos švartuos, aprūpins gėlu vandeniu, kuru, elektra, orų prognozėmis. Įgula ir svečiai galės naudotis dušais, tualetais, skalbimo mašina. Žiemą "Klaipėdos marinoje" galima bus laivus saugoti patalpose. Šias paslaugas bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" vienu ar kitu mastu teikia ir dabar, tačiau parengtas projektas jas susieja į kompleksą, o būtinos (ir ne tokios didelės) investicijos tik leis pašalinti "siauras vietas" teikiant uosto paslaugas, kad pramoginiai laivai Klaipėdoje gautų tokio pat standarto servisą kaip ir kitų Baltijos šalių pramoginių laivų uostuose.
"Budžio" klubo vadovas Kostas Frankas ne kartą yra sakęs, jog kaip tik prie piliavietės turėtų būti jachtų uostas. Iš tikrųjų negalima su juo nesutikti: "Klaipėdos marinai" tinkamiausia vieta yra yra KLR, nes čia yra miesto centras, saugi vieta štormų metu, vietoje suteikiama įvairi techninė pagalba, įskaitant kraną laivo iškėlimui. Iš čia patogu patekti į Klaipėdos centrą, nes nereikia naudotis kelto paslaugomis, todėl sutaupoma apie 2 valandas laiko. "Klaipėdos marina" nekonkuruos su Smiltynės jachtklubu, nes bus orientuota tenkinti visai kitokį klientų poreikių spektrą. Gamtos grožio ir ramybės išsiilgę jachtsmenai, aišku, apsistos Smiltynėje.

Verslas, dar kartą verslas

"Klaipėdos marinos" įvairialypė nauda visuomenei yra akivaizdi. Tačiau bendrovė šį projektą vertina ne kaip labdarą miestui, o kaip rentabilų verslo projektą. Pagal pesimistinius skaičiavimus būtinos į pramoginių laivų uostą investicijos atsipirktų per penkerius metus. Visi atsimename, kaip žlugdavo romantiški, verslo logika nepagrįsti projektai gaivinti Klaipėdoje buriavimo tradicijas. Iš jų Savivaldybei likdavo tik nuostoliai ir galvos skausmas likviduoti nusibaigusias struktūras. Realizuodama savo kaštais "Klaipėdos marinos" projektą, KLR iš klaipėdiečių laukia tik palinkėjimų: "šešių pėdų po kiliu ir vėjo vėjo". Ir, tikėkimes, dar pamatysime, kaip į mūsų uostą atplaukia "Cutty Sark" regatos laivai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, koks gražus yra povandeninis pasaulis Baltijos jūroje dideliame...

Narai nori atkreipti dėmesį į problemas po vandeniu nuotrauka, foto

Gilinimo darbai Malkų įlankoje vis buvo atidedami. Jų negalima buvo pradėti tol,...

Gilinimo darbai Malkų įlankoje - jau lapkritį nuotrauka, foto

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir šiemet, kaip ir pernai, pradėjo mokytis tik...

Laivų mechanikų mažėja nuotrauka, foto

Su gargždiškiu Vaclovu Grigalausku, 26 metus išdirbusiu AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos...

"Dar tebesapnuoju laivus, krantines..." nuotrauka, foto

Policijos pareigūnams - mero sveikinimai nuotrauka, foto

Klaipėda, Geriausios Lietuvos policijos pareigūnų komandos konkurse antrą vietą užėmusius Klaipėdos pareigūnus trečiadienį...

Tikintiesiems: atmintinė ko nesinešti į susitikimą su popiežiumi nuotrauka, foto

Lietuva,

Savaitgalį Klaipėdoje - tautinės olimpiados 80-mečio minėjimas nuotrauka, foto

Sportas, Jau ateinantį savaitgalį Klaipėdoje ketinama iškilmingai paminėti pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą, vykusią...

Ieškomas niekšas, sumušęs moterį su vaiku vežimėlyje nuotrauka, foto

Kriminalai, Po šeštadienį Klaipėdoje Dragūnų rajone įvykdyto šiurpaus nusikaltimo, kai buvo užpulta vežimėlį...

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...