2018 m. balandžio 24 d. 06:10 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Kiekviena jūra ir vandenynas turi savo titanikus

2012-04-29, 16:32

Odeta Vasiliauskaitė Lietuvos radijas

Kiekviena jūra ir vandenynas turi savo titanikus nuotrauka, foto

© EPA-ELTA nuotr.

Bemaž didžiausio atgarsio pasaulyje sulaukė 1912 metais įvykusi laivo „Titanikas“ katastrofa, per kurią žuvo apie 1,5 tūkst. žmonių. Tačiau tai toli gražu ne pati didžiausia nelaimė jūreivystės istorijoje. Sakoma, kad kiekviena jūra ir vandenynas turi savo titanikus.

Vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris, įkvėptas audringos Baltijos jūros, XIX amžiuje sukuria operą „Skrajojantis olandas“, kurioje pasakojama apie olandą laivo kapitoną, amžiais klaidžiojantį po jūras ir nešantį tik nelaimes. Pasak legendos, audrai skandinant laivą, kapitonas atsisakė gelbėti keleivius, todėl buvo pasmerktas amžinoms klajonėms.

Jūrų nelaimes, pasak laivybos istorikų, dažniausiai ir lemia gamtos stichijos, kur svarbiausi tampa kapitono veiksmai ir tiesiog sėkmė. Laivų katastrofų istorijoje nelaimes galima suskirstyti į gamtos sukurtas sąlygas, žmogaus veiksmus ir karų padarinius.

Nesilaiko saugumo reikalavimų

Pasak laivybos istoriko Romo Adomavičiaus, katastrofos dažniausiai vyksta intensyviuose laivų keliuose ir šalia tų valstybių, kur nesilaikoma arba prastai laikomasi laivybos saugumo reikalavimų. Minėtina Pietryčių Azija.

„Girdime apie nelaimes Bangladeše, Filipinuose, Indonezijoje, kur laivai plaukioja nesilaikydami saugumo reikalavimų dėl keleivių skaičiaus, gelbėjimosi priemonių. Anksčiau ar vėliau stichija pasiima savo. Techniniai saugumo reikalavimai yra labai svarbus dalykas. Registruojant laivus, techninių reikalavimų neatitinkantys laivai neregistruojami ar net neįleidžiami į uostus. Čia kalbama apie krovininius laivus, ne apie keleivinius, kuriems keliami ypač aukšti reikalavimai. Daugelis Europos uostų nustatę, kokio amžiaus laivus jie priima. Senesniems, nei nustatytas limitas, laivams tiesiog neleidžiama įplaukti“, – sakė jis.

Didžiausia laivo katastrofa ne karo metu – filipiniečių laivo „Dona Paz“ nuskendimas. Per šią nelaimę žuvo 4,4 tūkst. žmonių, išsigelbėjo tik 24.

„Dona Paz“ buvo pigiausia ir populiariausia susisiekimo priemonė daugybę salų turinčiuose Filipinuose. 1987-ųjų gruodžio 20 dieną laivas iš Leitės salos vyko į sostinę Manilą. Kelionė turėjo užtrukti parą. Laivas talpino pusantro tūkstančio žmonių, tačiau visus saugumo reikalavimus pažeidusi „Dona Paz“, liudininkų teigimu, gabeno puspenkto tūkstančio.

„Buvo tiek daug žmonių, kad jautėmės kaip tarakonai ar skruzdėlės. Apie poilsį negalima net pagalvoti. Visur verkė vaikai, buvo triukšminga. Negalėjome miegoti, nes tiesiog nebuvo vietos kur atsigulti, net ir atsisėsti“, – pasakojo katastrofą išgyvenusi „Dona Paz“ keleivė Aludia Bacsal.

Naktį tiesiai į laivą rėžėsi tanklaivis „Vector“, gabenęs 8 tūkst. tonų naftos produktų. Tanklaivis pataikė tiesiai į variklių skyrių, todėl žaibiškai nuaidėjo sprogimas, o ugnis per kelias sekundes apėmė visą laivą.

Panikos apimti keleiviai, traukdamiesi nuo liepsnų ir ieškodami artimųjų, bėgo į laivo vidų, kiti, tačiau tokių buvo mažuma, šoko į vandenį. Tačiau susidūrimo vietoje nuo karščio jūra tiesiog virė, todėl dalis žmonių mirė tiesiog nepakeldami karščio.

Karas pareikalauja daugiausia aukų

Daugiausiai aukų laivų katastrofos pareikalauja, pasak laivybos istoriko, vykstant karo veiksmams. Nelaimės mastas, kaip teigia R. Adomavičius, dažniausiai nusakomas pagal žuvusių žmonių skaičių.

„Be abejo, didžiausia vertybė – žmonės. Buvo daugybė laivų, kurie nuskendo su aukso kroviniais XVI–XVII amžiuje, kai iš Amerikos į Europą gabendavo auksą, karo metais nuskendusių laivų, pakrautų vertingu kroviniu, bet tos netektys finansiškai ar ekonomiškai nėra tokios svarbios kaip žmonių žūtys. Matyt, labiausiai ir slegia žuvusių žmonių skaičius“, – teigė laivybos istorikas R. Adomavičius.

Daugiausiai gyvybių jūreivystės istorijoje pareikalavo per Antrąjį pasaulinį karą, 1945 metų sausio 30 dieną, nuskendęs karo laivas „Wilhelm Gustloff“. Skaičiuojama, kad per šią nelaimę žuvo apie 9 tūkst. žmonių, išsigelbėjo apie 1,2 tūkst. Tikrąjį skaičių iki šiol sunku nustatyti, mat nėra aišku, kiek iš tikrųjų laive buvo žmonių. Į laivą, skirtingais duomenimis, sėdo mažiausiai 10 tūkstančių, nors jis galėjo gabenti apie 1,8 tūkst.

„Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodo tūkstančių žmonių klyksmas? Dvivietės ir trivietės kajutės buvo perpildytos, žmonės miegojo ant grindų. Manau, kad laive buvo apie 9 tūkst. žmonių. Aš ir dabar matau tą laivą skęstant. Buvo baisiai šalta. Tada atėjo baisioji akimirka, kai žmonės iš vandens bandė patekti į gelbėjimo valtis. Viena veidą ir dabar matau. Jis žiūrėjo į mane maldaudamas pagalbos, bet aš negalėjau padėti“, – prisiminė išsigelbėjusi, tuomet septyniolikmetė, Eva Dorn.

„Wilhelm Gustloff“ 1945 metų sausį dalyvavo operacijoje „Hanibalas“ kaip evakuacinis laivas vokiečių kareiviams ir civiliams. Baltijos jūroje „Wilhelm Gustloof“ atakavo sovietų povandeninis laivas.

Vokiečių laivas buvo paskandintas trimis torpedomis. Sumaitotas „Wilhelmas Gustlofas“ nuskendo per 65 minutes. Ore laikėsi beveik 20 laipsnių šaltis, jūra buvo audringa. Dėl tokių sąlygų tūkstančiams išsigelbėti buvo beveik neįmanoma. Tačiau tarp išgyvenusiųjų katastrofą – visi keturi „Wilhelm Gustloff“ kapitonai.

„Mayday“ – tarptautinis nelaimės signalas, kurį 1.20 val. nakties perdavė kelto „Estonia“ įgula. „Estonios“ katastrofa – didžiausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Į pagalbos šauksmą atsiliepė keltas „Mariella“ ir „Silja Europa“. „Estonia“ pranešė, kad laivas pakrypęs 20 laipsnių kampu ir, pasak įgulos nario, padėtis yra labai bloga. Dar spėta pasakyti koordinates. 2.04 val. radijo ryšys iš „Estonios“ nutyla visam laikui.

1994 metų rugsėjo 27 dieną 19.15 val. keltas išplaukė iš Talino. Jame buvo 989 žmonės – 803 keleiviai ir 186 įgulos nariai, dauguma jų – pagyvenusio amžiaus švedai. Jūroje siautė audra, vėjo greitis buvo apie 20 metrų per sekundę. Apie 1 val. nakties dėl bangų ir vandens slėgio kelto priekinis skydas atitrūko, vanduo pradėjo plūsti į automobilių denį. Manoma, kad situaciją pablogino dar ir tai, jog keltas plaukė per dideliu greičiu. Nuo į denius patekusio vandens keltas pasviro ir pradėjo skęsti.

Tuomet septyniolikmetis estas Ainas Juhansonas su „Estonia“ vyko į varžybas. Lietuvos radijui jis pasakoja, kad pradėjus skęsti laivui, svarbiausia buvo nepanikuoti ir stengtis išsilaikyti kelte kaip įmanoma ilgiau.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Naujos laivyno bazės, kuri apims ir nemažą dalį žvejybos uosto mažųjų...

Žvejybiniams laivams Klaipėdos uoste vietos liks nuotrauka, foto

Dėl išorinio Klaipėdos jūrų uosto projekto su Klaipėdos miesto savivaldybe susisiekimo...

Dėl išorinio uosto tikisi susitarti dar šiemet nuotrauka, foto

Šiuo metu galiojanti jūrininkų apmokestinimo sistema netenkina nei Lietuvos jūrininkų sąjungos, nei...

Kritikuoja jūrininkų apmokestinimo analizę nuotrauka, foto

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės nariai išvažiuojamojo posėdžio metu...

Jūrinio paveldo akcentai KLR teritorijoje nuotrauka, foto

Balandžio 24-ąją gimę nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, ...

Klaipėdiečiai perrašė LSKL istoriją - kausis didžiajame finale nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos universiteto (KU) krepšininkai perrašė Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) istoriją -...

Baltų mitologijos parke – nauja skulptūra nuotrauka, foto

Kultūra, Baltų mitologijos parke, kurį Darbėnų seniūnijos Sausdravo kaime prieš septynerius metus pradėjo...

Platinamas įvažiavimas į Palangą sulaukia ir kritikos nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Palangos prieigos šiomis savaitėmis užgriozdintos traktoriais bei žemę kasančia technika, čia...

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Kultūra, Paskelbta prieš 11 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 12 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...