Šiuo metu Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) naudoja šiek tiek daugiau kaip 440 m joms skirtų 123-126 krantinių. Prie jų reikia sutalpinti 10 savų laivų, be to, čia dar glaudžiasi Jūrų tyrimų centro laivas "Vėjas", tad laivai švartuojami dviem trim, o kartais net keturiais korpusais. Be to, kai atplaukia tarptautinio trijų Baltijos šalių karo laivų junginio BALTRON 4 laivai, tad vietos trūksta. Nuolatiniai prašymai vietos karo laivams uoste švartuoti tikrai nėra geras dalykas, tad KJP plėtros klausimas pradėtas spręsti ir, galima sakyti, šioje srityje nemažai nuveikta.
KJP vado jūrų kapitono Kęstučio Macijausko teigimu, turint omenyje KJP plėtrą per 10-15 metų, jos turi turėti maždaug dvigubai ilgesnį krantinių ilgį - nuo 800 m iki 1000 m. Tada karo uoste būtų galima švartuoti ir su draugiškais vizitais atplaukiančius mažesnius užsienio šalių laivus.
Varianto ieškota 3 metus
"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, jog planuojama KJP perduoti 127-128 krantines ir šiek tiek teritorijos prie jų, kad būtų galima prieiti. Buvo sudaryta tarpžinybinė komisija, kurios nariai buvo Susisiekimo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės turto fondo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kitų suinteresuotų valstybinių organizacijų, krovos kompanijų atstovai. Komisija nagrinėjo keletą galimos KJP plėtos variantų. Prieš daugiau kaip porą mėnesių ji baigė darbą. Komisija pateikė pasiūlymą perduoti 127-128 krantines KJP. Dabar turi pradėti darbą kita komisija, kuri imtų derėtis su konsorciumo Klaipėdos terminalas, kuriam išnuomotos 127-128 krantinės, dėl kompensacijos kainos. Ko gero, po vasaros atostogų rudeniop šis klausimas turėtų būti pradėtas spręsti.
Paklaustas, kada KJP įsikurs 127-128 krantinėse, K. Macijauskas atsakė, jog iki tol, kol buvo priimtas toks sprendimas, prireikė 3 metų. Visus tuos metus buvo ieškoma variantų, deramasi. Pasak jo, gerai būtų, jeigu ir po 4 metų KJP realiai plėstųsi, tačiau labai svarbu buvo žinoti savo perspektyvas. Paklaustas, ar dar gali būti kitas KJP plėtros variantas, K. Macijauskas sakė, nemanąs kad kas nors keisis, nes per tuos 3 metus tiek uosto naudotojams, tiek valstybės tarnautojams pavyko rasti sutarimą dėl vieno taško. Tačiau, žinoma, gali visko pasitaikyti.
Dėl trikampės teritorijos
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, kariškių prašymu Uosto direkcija toje vietoje, kur dabar stovi buvęs restoranas laivas "Regata", padarys trikampę užskardą, kad būtų aiškiai atskirtos žvejybos uostelio ir karo uosto krantinės. K. Macijausko teigimu, KJP gražiai bendradarbiauja su Uosto direkcija. Pasak jo, tariamasi, kad susidariusi apie 40 m "kišenė" atitektų KJP, nes tai būtų jų teritorijos tąsa. Jeigu prie 127-128 krantinių dar būtų pridėta "kišenė", tai KJP turėtų daugiau kaip 800 m krantinių ir jau galėtų normaliai vystyti savo veiklą. Taigi nebereikėtų ieškoti papildomų pinigų norint švartuoti karo laivus krovos kompanijose. Generalinio direktoriaus S. Dobilinsko teigimu, tas trikampis bus nuomojamas konkurso tvarka.
O laivą "Regata", tiksliau tai, kas iš jo liko, teks sunaikinti pačiai direkcijai. Bus parinktas rangovas, kuris turės sutvarkyti tą trikampį plotą. Laivas greičiausiai bus supjaustytas kaip metalo laužas, nes atlikti jo sprogdinimo darbus netoli esant gyvenamiesiems namams būtų pavojinga.
Kariškiai turi susimokėti
Uosto direkcija nori, kad už tuos keitimus projektuose, kurie daromi kariškių užsakymu, mokėtų Krašto apsaugos ministerija, turima omenyje kruizinių laivų terminalą ir palų krantinę Kopgalyje, prie kurios švartuotųsi užsukę NATO laivai.
S. Dobilinskas patvirtino, kad tranzito komiteto posėdyje kalbėta apie tai, kad pritaikant kruizinių laivų terminalą ir karo laivams, atplaukiantiems su draugiškais vizitais, švartuoti, projektas buvo pakeistas ir pabrango apie 10 mln. Lt, tad nuspręsta, kad prie jo įgyvendinimo finansiškai prisidės ir Krašto apsaugos ministerija.
K. Macijausko manymu, kruizinių laivų terminale turėtų švartuotis budintys KJP laivai, idant galėtų greičiau išplaukti į jūrą. Kadangi greitis uoste yra ribotas, tad norint greitai išplaukti kartais iškyla problemų. Jeigu karo laivai stovėtų prie kruizinių laivų terminalo, galima sakyti, jog jie jau būtų nuplaukę du trečdalius kelio.
Dėl vietos NATO laivams
Neatmetama galimybė, kad gali būti Kopgalyje įrengta speciali vieta NATO laivams stovėti. Sutarta su Uosto direkcija, jog ji parengs preliminarų planą, atliks apskaičiavimus. Jis turėtų būti pateiktas NATO pajėgų vadovybei, kad jį įvertintų. Jeigu tam būtų pritarta, tada būtų pradėti pirminiai derinimo darbai su aplinkosaugos atstovais ir t. t.
K. Macijausko teigimu, NATO šalių laivams būtina užsukti į uostus kad ir pasipildyti kuro atsargas. Tai būtų darbiniai nieko neįpareigojantys NATO laivų vizitai. Jeigu NATO būtų suinteresuota, tad, galimas daiktas, kad ji finansuotų bent jau dalį šio projekto Kopgalyje. Tai būtų atviros krantinės, neaptvertos tvoromis. Tai galėtų būti ir papildoma atrakcija einantiems į Lietuvos jūrų muziejų - pažiūrėti ir NATO laivų. Paprastai poilsio dienomis NATO laivai priima ir lankytojus. Beje, prie tos krantinės galėtų švartuotis ir atplaukęs didesnis burlaivis, ir t. t. K. Macijausko manymu, tos krantinės nebūtų KJP nuosavybė, galbūt jos priklausytų Uosto direkcijai.
Beje, kalbama, jog Kopgalis trumpėja, reikia daryti kranto sutvirtinimą. Taigi šis projektas būtų abipusė nauda ir Klaipėdos uostui, ir NATO, tad šis klausimas gali būti diskutuotinas.
Paklaustas, ar budintys KJP laivai negalėtų stovėti Kopgalyje, K. Macijauskas atsakė, jog jiems geriau stovėti kruizinių laivų terminale, nes kur kas patogiau juos aprūpinti kuru, surinkti įgulą paskelbus aliarmą ir t. t.
Remonto bazė
Karo uoste ilgą laiką buvo neremontuojamas techninis pastas. Jo remontui vis trūkdavo lėšų. Pagaliau pernai jų buvo skirta ir pastatas jau suremontuotas. Jame yra ir administracinės patalpos, ir mažytis sanitarinis punktas su dušais jūreiviams, o svarbiausia - ir dirbtuvės. Šiemet įgyvendinamas projektas su vokiečiais, kurie ketina teikti techninę paramą pristatydami patrankų ir kitos karo technikos remonto įrangą. Beje, BALTRON dirbtuvės yra Liepojoje, manoma, kad dar šiemet panašios dirbtuvės atsiras ir Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą