Ketverių metų gimtadienis: 38 proc. padidėjusi krova.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) filialo "Eurogate Klaipėda" padalinys Konteinerių terminalas buvo atidarytas 1999 m. sausio 22 d. Taigi vakar jis atšventė ketvirtąjį gimtadienį. Jam nuo pirmųjų dienų vadovauja Česlovas Liutkevičius. Terminalo projektinis pajėgumas - 150 tūkst. sąlyginių jūrinių konteinerių (TEU). Pirmais darbo metais čia perkrauta 13 tūkst. TEU, o pernai - 43 tūkst. TEU. Per visus ketverius metus - 107 tūkst. TEU, neskaičiuojant š. m. sausio mėnesį perkautųjų.
Pernai Konteinerių terminalo apyvartos augimas sudarė 38%. "Eurogate Klaipėda" direktoriaus Vaclovo Grigalausko teigimu, tai fantastinis dalykas. Viename iš didžiausių pasaulyje Roterdamo konteinerių terminale, Bremenhaveno terminale ar Honkongo terminaluose konteinerių krova didėja nuo 6 iki 10%. Jeigu krova ir toliau taip sparčiai didės, direktoriaus teigimu, po dviejų trejų metų terminalas pasieks projektinį galingumą. Tačiau ir tai, V. Grigalausko manymu, ne riba. Jeigu bus poreikis, bus plečiama teritorija, didinama gamybos apyvarta.
Pasak V. Grigalausko, ir šiandien KLASCO konteinerių terminalas tebėra vienas moderniausių Rytinėje Baltijos jūroje pakrantėje. Tokių kranų kaip STS ir mobilieji RTG kranai dar neturi nė vienas Pabaltijo konteinerių terminalas. Taigi KLASCO nenusivylė savo terminalu. Čia kraunami ne tik konteineriai, bet ir generaliniai kroviniai iš vagonų į konteinerius, iš konteinerių - į vagonus, iš transporto priemonės - į konteinerius, iš konteinerių - į transporto priemonę. Terminalas turi du ožinius ir du portalinius kranus, kuriais sėkmingai kraunami generaliniai kroviniai. Šiemet Konteinerių terminale bus pastatytas dar vienas sandėlis, perkeltas iš KLASCO sausakrūvio uosto. Jeigu bus didžiulis srautas medvilnės, terminale planuojama ją krauti ir sandėliuoti.
Didžiausia problema ta, kad Konteinerių terminalas yra pačiame Malkų įlankos, prie Vilhelmo kanalo, t. y. pačiame Klaipėdos uosto gale. Priimti čia didesnius fiderinius laivus, turinčius didesnę grimzlę, terminalas negali, nes uosto kanalo gylis čia yra 8,5 m, o krantinės - 9,4 m. Pernai didžiausias čia atplaukęs konteinervežis gabeno 2 tūkst. TEU. Paprastai atplaukia konteinervežiai, gabenantys 300-700 TEU. Norint priimti didesnius laivus, reikia gilinti kanalą. Nors šiuo metu čia atplaukia vidutinio dydžio fideriniai laivai, tačiau Konteinerių terminalo turima technika gali aptarnauti ir "Panamax" tipo laivus, ir didžiausius pasaulyje konteinerinių pervežimų laivus.
Šiuo metu pagrindinis per terminalą keliaujančių konteinerių vartotojas yra Lietuva. Ne Lietuvos konteineriai sudaro tik 5-10%. Tačiau jau rengiamas Vakarų Europą ir Mažąją Aziją sujungsiančio koridoriaus projektas. Iš Vakarų Eurpos būtų gabenami kroviniai per Ukrainą į Iljičiovską ir Odesą. Ten toliau keltais jie galėtų būti gabenami į Turkiją, Iraną. Jeigu toks koridorius būtų atidarytas, tada turėtų žymiai padaugėtų konteinerių, gabenamų per Klaipėdos uostą.
Dar viena problema - konteinerių kėlimo mašinų parkas nėra pritaikytas tokiam konteinerių srauto padidėjimui. Didieji STS kranai nėra išnaudojami visu pajėgumu, jų našumas mažas, nes jie aptarnauja nedidelius fiderinius laivus. Du RTG kranai yra skirti tik formuoti 3-4 aukštų rietuves. Trūksta mobilios technikos - "Kalmar" pakrautuvų, kurių terminalas kol kas teturi tik vieną. Tačiau arba šio mėnesio pabaigoje arba kito pradžioje Konteinerių terminale pradės dirbti ir antras krautuvas "Kalmar".
Nors konsorciumas Klaipėdos terminalas yra Konteinerių terminalo konkurentas, tačiau jis neturi nei tokių pajėgumų, nei tiek vietos konteineriams sandėliuoti. Konteinerių terminalo plotas - 300 tūkst. kv. m. Jame dar neišnaudojamas 70 tūkst kv. m plotas.