Karklės paplūdimyje - prieplaukos vizija

Jei pavyks užsitikrinti šimtaprocentinį Europos Sąjungos (ES) finansavimą, jau kitų metų pradžioje Baltijos pajūryje ties Karkle, piečiau Rikinės upelio, gali būti pradėta statyti nauja žvejų prieplauka.

Neseniai buvo atliktas tokio objekto statybų poveikio aplinkai vertinimas, kuriam pritarė visos atsakingos institucijos. Tiesa, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys esą nepateikė motyvuotų išvadų, kodėl prieplaukos įrengimui nepritaria.

Prieplaukos statybų iniciatorė - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija. Jos pirmininkas Alfonsas Bargaila "Vakarų ekspresui" teigė, kad dabar esminis klausimas - finansavimo užtikrinimas.

"Preliminariai objekto, kuris užimtų apie 1,2 hektaro plotą, statybos kainuotų apie 15-20 milijonų litų. 15 milijonų jau rezervuota, dar reikia gauti 20 procentų siekiantį finansavimą nuo bendros sumos, kuri gali keistis po statybų rangovo parinkimo konkurso. Tad šią savaitę kreipiausi į žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių dėl finansavimo užtikrinimo. Jei nepavyks panaudoti 2007-2013 metams skirto Europos Sąjungos finansavimo, kito šanso pastatyti prieplauką gali ir nebūti", - dėstė A. Bargaila.

Jis teigė, kad nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei fiziniai asmenys prie projekto įgyvendinimo pinigais nenori prisidėti.

"Gauti šimtaprocentinį Europos Sąjungos finansavimą prieplaukos statyboms yra realu, nes objektas - visuomeninės paskirties. Būtų įrengtas bangolaužiais atitvertas įplaukos kanalas su vidine prieplaukos akvatorija. Taip pat - keliukas pasivaikščiojimui, administracinis pastatas bei vieta šviežios žuvies pardavimui", - pasakojo asociacijos pirmininkas.

Prieplauka, anot jo, labai svarbi Baltijos jūros priekrantės žvejams, kurie galėtų švartuotis ir laikyti savo laivus ties Karkle.

"Nebebūtų taip, kad priplaukia į paplūdimį, atvažiuoja kopomis visureigiu ir iškrauna žuvį. Jūra ties Karkle yra žuvingiausia. Prieplaukoje galėtų švartuotis penkiasdešimt 8-14 metrų ilgio laivų. Tokiu būdu dalis jų atlaisvintų Danės krantinę. Prieplaukos operatore būtų mūsų asociacija, tačiau pirmus 5 metus negalėtume gauti jokio pelno, tik išlaikyti prieplauką, rinktume minimalų mokestį", - niuansus dėstė A. Bargaila.

Gavus poveikio vertinimo ataskaitą bus kreipiamasi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl detaliojo plano rengimo ir kitų būtinų procedūrų.

Anot A. Bargailos, žvejų prieplauka Karklėje jau yra buvusi tarpukario Lietuvos laikais, tačiau jos vieta - ties dabartiniu Plocio gamtiniu rezervatu, tad atkurti objektą galimybių nėra.