Jūrų kapitonų manymu, dar tik svarstomas Saugios laivybos įstatymo naujos redakcijos projektas, tad dar metas skambinti aliarmo varpais. Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos ir Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) l. e. p. direktoriaus Robertino Tarasevičiaus teigimu, ši nauja įstatymo redakcija jau patvirtinta pernai metams baigiantis ir nuo šių metų gegužės 1 d. pradės galioti. Išeitų, kad kumščiais mojuojama jau po mūšio?
R. Tarasevičiaus teigimu, pirminį įstatymo projektą, t. y. jo pataisas, rengė LSLA specialistai ir teikė Susisiekimo ministerijai, tada jis buvo derinamas. "Bederinant su kitomis žinybomis, be abejo, jis įgavo kitokį pavidalą. Mes teikėme savo pastabas toms pastaboms, kurias teikė kitos ministerijos", - sakė laikinasis LSLA vadovas.
Uosto kapitono Adomo Aleknos teigimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono tarnyba minėtą įstatymą derino ir teikė savo pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta.
"Senojo Saugios laivybos įstatymo keitimą inicijavo Susisiekimo ministerija. Nuo 2000 metų jis buvo moraliai pasenęs, per penkiolika metų pasikeitė gausybė tarptautinių ir Europos Sąjungos (ES) teisės normų, todėl manome, kad įstatymo pakeitimas buvo reikalingas. Jeigu jis yra tobulesnis, atitinkantis naujausias laivybos tendencijas, naujus tarptautinius teisės aktus, jį vertiname tik teigiamai", - sakė A. Alekna.
Kapitonai susirūpino
Susipažinę su įstatymo naujos redakcijos projektu Susisiekimo ministerijos tinklalapyje, kapitonai praėjusį penktadienį vykusiame asociacijos Jūrų kapitonų klubo posėdyje aktyviai jį svarstė, nes kai kurios nuostatos ir terminai daugeliui jų sukėlė susirūpinimą.
Kai kurių klubo narių nuomone, Susisiekimo ministerijos valdininkai ir jiems talkinantys juristai bei kalbininkai "sudarkė" įstatymą. Jūrų kapitonai Vytautas Paulauskas, Juozas Liepuonius išsakė nuomonę, kad terminas "laivo avarija" traktuojamas neteisingai.
Profesorius V. Paulauskas, dalyvavęs rengiant šį įstatymą 1991-1992 m., nustebo, kad labai sumenkintas locmanų kvalifikacijos lygis. Pagal naująją įstatymo redakciją, locmanu gali būti laivavedys tik 2 metus dirbęs budinčiuoju kapitono padėjėju.
Kodėl "nužemintas" locmanas
Pasak Jūrų kapitonų klubo pirmininko J. Liepuoniaus, anksčiau locmanu galėjo dirbti laivavedys, bent jau buvęs kapitono vyresniuoju padėjėju, jei ne kapitonu. "Bus labai blogai, kai laivo įvedimui vadovaus žmogus, visai neturintis jūrinės praktikos, pats niekada nešvartavęs ir nevedęs į uostą laivo. Žinoma, jis baigs kursus, tačiau teorija ir praktika treniruoklyje nuo gyvos praktikos skiriasi kaip diena ir naktis", - kalbėjo J. Liepuonius.
Ir profesorius V. Paulauskas mano, kad pagal naująją įstatymo redakciją locmanu gali tapti visiškai patirties neturintis žmogus, turėjęs galimybę pats nieko savarankiškai nedaryti. "Tai nenormalus variantas. Locmanas turi būti bent jau kapitono vyr. padėjėju kažkiek dirbęs, kaip reikalaujama senosiose taisyklėse ir locmanų nuostatuose", - sakė profesorius.
"Tai, kad keičiasi reikalavimai locmanams, vertiname pozityviai. Atsižvelgiant į šios dienos jūrinių specialistų rinką, tokių reikalavimų visiškai pakanka. Taip atsiveria didesnės galimybės platesnio profilio specialistams įsilieti į šios perspektyvios ir atsakingos profesijos rinką", - teigė Klaipėdos uosto kapitonas A. Alekna.
Žemesnis startas
"Nors locmanai yra jūrininkai, bet tai kita kategorija žmonių. Sumažinti reikalavimus jiems vertė ekonominė būtinybė, nes pagal ankstesnius reikalavimus neatsiranda daug jūrininkų, norinčių dirbti locmanais. To prašė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes ji neranda locmanų.
Locmanų darbo standartai bus išlaikyti ir jie neteiks prastesnės kokybės paslaugų. Taip, anksčiau kartelė locmanams buvo aukščiau pakelta. Juo galėjo būti kapitono vyr. padėjėjas, vadinasi, turėti bent 24 mėnesių darbo jūroje patirties. Teorinių žinių atžvilgiu visi laivavedžiai yra lygūs, nes pas mus visi mokomi pagal kapitono lygmenį. Dabar ateis žmogus, turėdamas "mažesnį" diplomą ir 12 mėnesių darbo jūroje patirtį, įgytą praktikos metu. Bet tuos likusius 12 mėnesių praktikos jis galės įgyti uoste. Iš pradžių dirbs mokiniu, t. y. stažuosis metus, pradės nuo mažesnių laivų, kol pasieks reikiamą lygį. Taigi iš pradžių locmanui bus duodamas žemesnis startas ir mažesni laivai. Bet kuriuo atveju baimintis dėl to nereikėtų, nes visais atvejais Uosto kapitono tarnyba pasirūpins, kad locmanai turėtų pakankamą lygį. Gavęs pirminį locmano liudijimą žmogus negalės vesti nei keltų, nei dujovežių", - aiškino R. Tarasevičius.
Įvažiuojamieji laivai ir avarijos
Profesoriui V. Paulauskui nuostabą kelia ir terminas "įvažiuojamieji laivai", kuriuo pavadinti ro-ro laivai. "Taip sulietuvino, kad... normalus žmogus nesupras, kas turima omenyje. Kai situaciją žinai labai gerai, dar gali atspėti. Ir daugiau įstatyme yra "perliukų" nei į tvorą, nei į mietą", - sakė profesorius. Beje, kai kurie jūrininkai dar prisimena kalbininkų siūlymą žodį "jūreivis" keisti "plauktuku".
"Kelia nuostabą ir avarijos, ir tai, kas su ja susiję, apibūdinimas. Pagal tą naują redakciją, jeigu tu trinktelėjai kitam laivui ir tau nieko neatsitiko, nesvarbu, kad kitas laivas nuskendo, negalima laikyti, kad įvyko avarija. Vadinasi, negalima nei nieko bausti, nei pinigų reikalauti už žalą. Pateiktas pavyzdys, kai laivas "Borodinas" nuskandino nedidelį konteinervežį Brėmerhafene. Tąkart mūsų laivas nuskandino kitą. O jeigu mūsų laivą nuskandins kitas laivas? Tai juk absurdas. Ir tokių dalykėlių yra ir daugiau. Manau, reikėtų grįžti prie įstatymo varianto, kurį mes ruošėme 1991-1992 metais. Visus dalykus buvome išdėlioję gana gerai ir ta redakcija laikėsi gana ilgai. Kodėl prireikė keisti esantį dokumentą, kuris, mano supratimu, nėra toks blogas, negaliu pasakyti. Gal todėl, kad norima parodyti, jog kažkas dirbama? Kaip kitaip biurokratas parodys, kad jis dirba, jeigu nebus popierių?" - juokavo V. Paulauskas.
"Laivų avarijos apibrėžimas esmės nekeičia, todėl šiam įstatymo redakcijos pakeitimui neprieštaraujame. Ar laivas nuskandinamas, ar sudega, ar fiksuojama kitokio pobūdžio laivo žūtis, kai sugadinama laivo konstrukcija, bet kokiu atveju tai laikoma laivo avarija. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių tai įvyko", - aiškino A. Alekna.
Nepaisoma konvencijos reikalavimų
LJS pirmininkas P. Bekėža teigia, jog dėl naujos įstatymo redakcijos kilo daug nesusipratimų ir klausimų. LJS kėlė klausimą, nes į naujos redakcijos įstatymą buvo įtraukti vadinamųjų kruingo kompanijų, tarpininkaujančių įdarbinant jūrininkus, atestavimo tvarka ir reikalavimai, neatitinkantys tarptautinių konvencijų reikalavimų. Buvo paimti ministro įsakyme buvę seni dalykai. LJS su LSLA atstovais buvo parengę tvarką pagal konvencijos "Dėl darbo jūrų laivyboje" reikalavimus.
"Toje redakcijoje yra ir daugiau visokių dalykėlių, kur neatkreipta dėmesio į konvencijos reikalavimus. Nežinau, kodėl Susisiekimo ministerija nepaisė mūsų siūlymo. Įstatymo pakeitimo procedūros gana ilgos, matyt, nenorėjo gaišti ir "pravarė" įstatymą tokį, koks buvo parengtas neatsižvelgiant į konvencijos "Dėl darbo jūrų laivyboje", kuri Lietuvoje pradėjo galioti tik pernai, reikalavimus. Matyt, įstatymas seniau parengtas, ilgai pragulėjo Seimo stalčiuose, metams baigiantis Seimas patvirtino, ir viskas", - samprotavo P. Bekėža.
LJS ketina kreiptis į Jūrinių reikalų komitetą, rašyti raštą susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui ir reikalauti, kad būtų padarytos pataisos. P. Bekėžos teigimu, įstatymas negali kirstis su galiojančia Lietuvoje konvencija.
"Pas mus kaip visada, kai dirba biurokratinė mašina, ką nors išjudinti gana sunku, priimti ar pakeisti kokį įstatymą irgi gana sunku, nes jūrinių žmonių sostinėje visai nėra", - kalbėjo P. Bekėža.
Beje, jis pastebėjo, kad naujoje įstatymo redakcijoje yra ir gerų dalykų, ne vien tik blogi. Pavyzdžiui, jau atsirado tradicinių istorinių laivų apibrėžimas etc.
Kompetentingumo stygius?
Pasak J. Liepuoniaus, tiek Susisiekimo ministerijoje, tiek LSLA pastaruoju metu juntamas jūrinio kompetentingumo trūkumas, kai iš ministerijos pasitraukė Juozas Darulis, o iš LSLA direktoriaus posto - Evaldas Zacharevičius.
Beje, vakar vyko konkursas dėl LSLA direktoriaus parinkimo. Susisiekimo ministerijos atstovai pranešė, kad jame dalyvavo tik du asmenys. Jį laimėjo LSLA direktoriaus pavaduotojas R. Tarasevičius. Tarp jūrininkų sklandė kalbos, esą kandidatavęs ir LSLA Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tomas Gėdrimas, turintis teisininko išsilavinimą.
Suprantama, kapitonai nepatenkinti, kad nereikalaujama, jog šios institucijos vadovas būtų jūrininkas. Ir taip esą padaryta todėl, kad šį postą galėtų užimti reikalingas žmogus, kitaip sakant, sąlygos pritaikytos prie norimo kandidato, kas Lietuvoje toli gražu ne naujiena.
R. Tarasevičiaus teigimu, niekada nebuvo privalomo reikalavimo, kad LSLA vadovas turėtų kažkokį sąlytį su jūra. Buvo rašoma, kad tai būtų pranašumas. Dabar apie tokį pranašumą neberašoma, tiesiog išvardinti, kokios srities specialistai gali būti tokios įmonės vadovai, tarp jų teisininkai, transporto inžinieriai etc.
"Mūsų įstaigoje dirba daugiau kaip 120 žmonių. Negalima sakyti, kad viskas priklausė tik nuo direktoriaus, jis išėjo ir nebeliko jūrininkų. J. Darulis labai seniai buvo karo jūrininkas ir jau praradęs kompetenciją. Žinoma, labai gerai, jeigu vadovauja žmogus iš tos pačios sferos ir susigaudo, apie ką eina kalba. Tačiau, manau, kad įstaigai vadovauti vis dėlto turi administratorius. Jeigu jis dar ir jūrininkas - fantastika. Bet jeigu jis tik jūrininkas, o ne administratorius, tada įstaigai blogai. Problemų kiltų tokiu atveju, jeigu imtų vadovauti nei jūrininkas, nei administratorius", - kalbėjo R. Tarasevičius.
Kviečiama diskutuoti
"Turi juk kažkam rūpėti, kad Lietuva išliktų jūrine valstybe. Protestuoti, streikuoti neisime, esame ne ta publika. Valdininkai Vilniuje galvoja, kad viską žino geriau ir sostinėje jiems viskas geriau matyti. Mūsų asociacija siūlo diskusiją šiais klausimais. Bandysime prisikviesti ministrą. Gaila, kad ministerijos departamente nebeliko J. Darulio, jis sugebėdavo išklausyti. Savo pasiūlymus mes parengsime, tik nežinia, ar kas jų paisys", - kalbėjo Jūrų kapitono klubo pirmininkas.
Paklaustas, ar, galima sakyti, iš dalies jau pavėluoti kapitonų samprotavimai galėtų dar ką nors pakeisti, R. Tarasevičius atsakė: "Manau, jie visada gali kažką pakeisti, jeigu ne įstatymą, tai bent pačių samprotautojų mintis. Gal kažką jie ne taip suprato. Jeigu kyla klausimų, kviečiame į diskusiją. Galime ne tik išklausyti, bet rengti susitikimus su suinteresuotomis pusėmis."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą