2018 m. rugsėjo 19 d. 08:05 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Kaip sovietmečiu buvo gilinamas Šventosios uosto farvateris

(19)

Kaip sovietmečiu buvo gilinamas Šventosios uosto farvateris nuotrauka, foto

Tiek sovietmečiu, tiek nepriklausomoje Lietuvoje įplaukimas į Šventąją komplikuotas. Toks jis buvo 2014-aisiais.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Buvusiam laivų mechanikui, Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nariui Dionyzui Varkaliui labai skauda širdį dėl Šventosios. Skaitydamas laikraščiuose straipsnius apie vis naujas idėjas, kaip būtų galima palengvinti laivelių išplaukimą į jūrą ir be molų rekonstrukcijos (žinia, jie brangiai kainuoja, todėl nusprendžiama geriau nieko nedaryti), piktinasi, kad niekas neįvertina sovietmečiu įgytos patirties.

Pasak D. Varkalio, Šventojoje jau yra trečioji jo šeimos karta. Prieškarinėje Lietuvoje ten banke dirbo jo uošvis, jis pats su žemsiurbe daugiau kaip 5 metus valė laivybos kanalą, o dabar ir jo anūkas archeologas ten kasinėja jau trečius metus.

Nusprendė pirkti žemsiurbę

Apie 1957 metus, pasak D. Varkalio, Šventosios uostas priklausė Klaipėdos jūrų uostui, o Žuvies pramonės ministerija buvo Lietuvos uostamiestyje. Svarbiausias uosto uždavinys - pasirūpinti laivų išplaukimu į jūrą, mat Šventosios žvejų kolūkiui buvo duotas planas, kiek privalo sugauti žuvų.

Įplaukimas į Šventosios uostą ir tada buvo komplikuotas. Seni žvejai pasakoja, kad 1945 metais sovietų karo laivai buvo įplaukę į uostą, prisišvartavo, bet pasisuko šiaurės vakarų vėjas ir smėlis užnešė farvaterį. Kariai pasigamino plaustų, ant jų sudėjo prieštankines minas ir susprogdino, kad laivai vėl galėtų išplaukti į jūrą.

Vėliau, žinoma, bandyta ir kitaip valyti farvaterį. Klaipėdos uostas turėjo du vienodus vilkikus "Burun" ir "Rešytelnyj" ("Ryžtingas"). Vienas iš jų buvo nusiųstas į Šventąją, nes manyta, kad jis galės praplauti farvaterį. Principas paprastas: vilkikas pritvirtintas lynais, duoda visą eigą, varikliai dirba, sukasi du sraigtai ir smėlis varomas į jūrą. Tačiau pasirodė, kad smėlis tuojau pat "suvalgė" ir sraigtus, ir velenus. Taigi viskas labai brangiai kainavo. Tada buvo nutarta nupirkti žemsiurbę.

Naują žemsiurbę, kurios visa įgula buvo iš Klaipėdos žvejybos uosto, Šventojoje sumontavo kapitonas ir vyr. mechanikas, bet neiškonservavo. "Varikliai buvo pilni tepalų. Prieš juos paleidžiant reikėjo juos išvalyti. Kadangi jie to nepadarė, užvedė motorus, viskas viduje užsidegė. Teko variklius vėl išardyti", - pasakojo pokalbininkas.

Įvyko konfliktas - žvejai negalėjo išplaukti į jūrą, nes nauja žemsiurbė nedirbo.

Į Šventąją pažiūrėti, kas vyksta, kodėl nedirba naujoji žemsiurbė, nuvyko ir ministras, ir žvejybos uosto viršininkas. Ir rado visus įgulos narius girtut girtutėlius. Visa įgula buvo "nuimta" iš laivo.

"Viską turėjau spręsti pats"

1957 metų gruodžio 3 d. D. Varkalis grįžo iš jūros. Iš Tralerių laivyno bazės buvo pervestas dirbti į Klaipėdos žvejybos uostą, o tada komandiruotas dirbti į Šventąją - priimti žemsiurbę iš tos girtos įgulos. Pasak jo paties, tada jis net nežinojo, kur tokia yra, tik tiek, kad kažkur už Palangos.

"Mano užduotis - kad laivai išplauktų į jūrą, kad visą laiką jie galėtų naudotis farvateriu. Jokių nurodymų, kaip tai padaryti, nebuvau gavęs, viską turėjau spręsti pats. Buvome "užsirovę" ant tų minų, kurių buvo gana daug likusių nesprogusių - kariškiai sunkvežimiais jas vežė. Mėnesį buvome sustabdę darbus dėl tų minų", - pasakojo D. Varkalis.

Pasak jo, tada jie galėjo pasiekti nuo vandens paviršiaus 6 metrų gylį, bet iki tiek nebuvo kasama, tik iki 4-5 metrų. "Per mėnesį farvateris buvo visiškai iškastas. Tačiau, kai pasisukdavo šiaurės vakarų vėjas ir pūsdavo savaitę dvi, nelikdavo jokių mūsų darbo pėdsakų. Galėdavai vaikščioti su batukais. Tada vėl kasdavome iš naujo. Ir taip buvo dirbama 5,5 metų", - dalijosi prisiminimais D. Varkalis. Paskui pasirodė, kad žvejybos uostui tai labai nenaudinga, nes brangiai kainuoja - reikėjo išlaikyti 12 įgulos narių. Tada nutarta tą žemsiurbę perduoti Šventosios žvejų kolūkiui. Jie ją naudojo tol, kol sugedo. Remontui žvejai neturėjo pinigų ir ji buvo nurašyta.

"Man skaudu"

Kai D. Varkalis atvažiavo dirbti į Šventąją, pamatė tikrą idilę - kvepėjo derva ir žuvimis. Veikė žuvų apdorojimo įmonė, buvo rūkomos net silkės. Žmonės turėjo darbo. Kurį laiką Šventosios uostas turėjo ir savo elektrinę, paskui tik buvo prijungta prie bendros Lietuvos sistemos. Nors ten buvo griežta pasienio zona, į kurią buvo galima įvažiuoti tik su leidimais, kurorto tada ten nebuvo, kratyti žuvis iš žvejų tinklų susirinkdavo aplinkinių kaimų gyventojai. Už tinklų kratymą jiems duodavo kibirą silkių.

"Mano žemkasėje visi - ir matrosai, ir motoristai, ir gervininkai - buvo vietiniai gyventojai kuršiai. Jų gyvenimas buvo savotiškas. Pirmiausia jie žuvis džiovindavo, prisidėdavo maišus džiovintų žuvų. Sūdydavosi žiobrius. Pagrindinis maistas - atmirkytos menkės, troškintos su bulvėmis ir grietine. Ten daržų nebuvo, obelys neaugdavo, nes visur smėlis.

Dabar tų kuršių belikęs vienas kitas. Šventoji visiškai pasikeitusi. Anot D. Varkalio, sudarkyta visa. Dar prieškarinės Lietuvos žmonės tikėjo, kad ten bus uostas. Prieš karą joje buvo ir laivų statykla, kurioje žvejams buvo statomi kuteriai. Buvo privežta daug ąžuolų, pastatyta apie 12 kuterių, dyzeliniai varikliukai buvo atgabenami iš Švedijos. Vienas tų kuterių buvo skirtas gyvoms žuvims plukdyti - triumai buvo sugraižyti skylėmis. Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje", - prisipažįsta D. Varkalis.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

To to ok

2018-02-26   12:28

IP: 78.57.220.137

Gal jis ir yra laivakelis kelems klumpakojams o visi kiti ji vadina farvateris:)
Juk supranti kad dydžoji dauguma Lietuviu dirba užsienio kompanijose ir tokiu nesamoniu nekalba:) O svarbiausia kad i jura jie išeina o ne išplaukia:)

---

2018-02-24   12:51

IP: 86.100.107.136

Ką Šventojoje buvo padarę Smetonos laikais, kad uosto neužnešinėjo smėliu?

to OK

2018-02-24   03:15

IP: 82.140.180.94

Tai Klaipedos uoste laivai eina saugiu vandens keliu tarp kliūčių?Kodel nuo saves dar pridedi?Matyt dar didesnis klumpius esi.Laivybinis vandens kelias arba laivakelis.kaip viskas paprasta.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Gilinimo darbai Malkų įlankoje vis buvo atidedami. Jų negalima buvo pradėti tol,...

Gilinimo darbai Malkų įlankoje - jau lapkritį nuotrauka, foto

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir šiemet, kaip ir pernai, pradėjo mokytis tik...

Laivų mechanikų mažėja nuotrauka, foto

Su gargždiškiu Vaclovu Grigalausku, 26 metus išdirbusiu AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos...

"Dar tebesapnuoju laivus, krantines..." nuotrauka, foto

Krova Klaipėdos uoste ir toliau auga, tik kiek sumažėjo skystųjų krovinių. Per...

Klaipėdos uoste tikimasi naujo rekordo nuotrauka, foto

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė rugsėjo 19-ajai, trečiadieniui: AVINAS. Nusimato daug darbo tarnyboje ar...

Repeticija prieš Europos ir pasaulio pirmenybes nuotrauka, foto

Sportas, Būrys Vakarų Lietuvos - Klaipėdos ir Gargždų - sunkiaatlečių skynė laurus Panevėžyje...

Jaunųjų kino kūrėjų dėmesys - besaikiam vartojimui nuotrauka, foto

Kultūra, Paskutinę rugsėjo savaitę, 26-30 dienomis, uostamiestyje vyks tikra kino šventė. Penkias dienas...

Klaipėdos komanda - trečia nuotrauka, foto

Sportas, Jonavoje vykusiose Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalinėse varžybose Klaipėdos komanda miestų grupėje...

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...