2019 m. vasario 16 d. 21:38 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Kaip krovininė laivyba Nemune virto turistine

Kaip krovininė laivyba Nemune virto turistine  nuotrauka, foto

Vidaus vandenys

Apie laivybos Nemuno upėje perspektyvas kalbėjomės su buvusiu ilgamečiu Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriumi Vytautu Griciumi. Šioje direkcijoje dirbęs nuo 1969 metų, prieš porą metų jis išėjo į pensiją. Metus dirbo konsultantu, vėliau ir projekto koordinatoriumi kuriant Nemuno turistinių prieplaukų sistemą, o dabar daugiausia dėmesio skiria buriavimui.

Kodėl palikote šį postą?

Nebuvau pajėgus suderinti skirtingų kartų poreikius. Per tiek metų buvo atsiradę tiek brangių dalykų, kuriuos reikėjo naikinti. Buvome pripratę orientuotis į krovininę laivybą, o reikėjo iš esmės keisti savo darbo profilį - pereiti prie turistinės laivybos. Ne tik aš, bet ir daugelis mano darbuotojų negalėjome suprasti, kodėl turime lankstytis prieš tuos motoristus, katerininkus, jachtininkus. Buvome pripratę būti karaliais, šeimininkais upėje, kad visi mūsų klauso. Supratau, kad nesugebėsiu įgyvendinti perversmo taip, kaip reikia, ir kapituliavau. Dabar, po dvejų metų poilsio, imu manyti, kad gal ir galėjau ką nors geriau padaryti nei dabartiniai vadai. Tiesa, jie kartais paklauso ir mano patarimų.

Ar nežinojote, kaip reikia pereiti nuo krovininės prie turistinės laivybos?

Žinojau, ką reikia daryti, bet negalėjau to daryti. Kapitonui, su kuriuo išdirbau 20 metų, negalėjau pasakyti, kad jam reikia užleisti vairą jaunesniems. Mes buvome kelininkai. Mums reikėjo tvarkyti kelią - statyti navigacinius ženklus, valyti, gilinti Nemuną. Vienas dalykas suformuoti Nemuno farvaterį taip, kad juo galėtų plaukti baržos, kitas - turistiniai laiveliai. Turėjo būti keičiama darbuotojų psichologija. Jie manė, kad jeigu baržos neplaukia, vadinasi, nereikia ir patruliuoti. Tai, kad iš trijų jachtų dvi sėda ant seklumos, lyg ir ne jų reikalas. Tokius darbuotojus būtų reikėję atleisti iš darbo.

Ar šiuo metu Nemuno vaga stipriai užnešta?

Negalima sakyti, kad vaga užnešta, ji iš dalies formuojasi pati. Priklausomai nuo uždavinių, kurie keliami laivybai toje upės dalyje, galima ją šiek tiek koreguoti. Jeigu plauks 1,5 metro grimzlę turintys laivai, jie ne visur galės naudotis natūraliai susiformavusiu farvateriu, reikės padirbėti žemsiurbėms, reguliuoti vagą. Jeigu laivo grimzlė - 1,2 metro, galima sakyti, kad žmonių pastangų nereikia.

Kalbant apie žemupį, esantį žemiau Tilžės, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ten lėtėja tėkmės greitis, todėl daugėja nuosėdų ir tose vietose upė seklėja. Ankstesniais metais, kai ten nuolatos valydavome vagą, susiformavusias seklumas iškasdavome. Dabar, kai situacija pasikeitė ir nebereikia didesnių gelmių, tos nuosėdos kaupiasi, bet jos daro įtaką ne tiek laivybai, kiek vandens lygio kilimui. Taip atsiranda neprognozuojami pavasariniai ir rudeniniai potvyniai. Mes savo laiku siūlėme Vyriausybei ir ji netgi buvo priėmusi nutarimą kasmet skirti apie 0,5 mln. Lt Nemuno žemupio seklumoms valyti. Tačiau realiai pinigų gauta tik šiemet, ir ten pradėjo dirbti žemsiurbė.

Vandens kelias Nemunu buvo, yra ir bus. Tais metais, kai aš dirbau direkcijoje, Lietuvos valdžia Nemuno laivybos reikalams skirdavo apie 7 mln. Lt. Manau, dabar skiriama dar daugiau. Dabartinis Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas yra Kauno socialdemokratų vadas. Dabar valstybinėms įmonėms vadovauja politikai, o jeigu jie dar yra remiami saviškių, turi gerą užnugarį, tikrai nebus skriaudžiami.

Ar tai reiškia, kad Nemunu galės plaukti ir didesni laivai?

Laivai, kurių grimzlė didesnė nei 1,3 metro, Nemune perspektyvos neturi. Laivas, kurio grimzlė - 2 m, nuplauktų iki Rusnės, na, sakykime, iki Tilžės. Argi jis galėtų dirbti rentabiliai?

Ar todėl Nemunu nebeplaukioja "Raketos" tipo laivai?

Tai lėmė ekonominiai veiksniai. Toks laivas kaip "Raketa", turintis tokias energetines sąnaudas, Nemune neturi perspektyvos. Šis greitaeigis laivas plukdo 60 keleivių. Nuo Kauno iki Nidos jis sunaudoja kuro tiek pat, kiek šeši "Ikarus" autobusai. Gal toks laivas ir turėtų perspektyvą, jeigu būtų skirtas elitiniams keleiviams, galintiems mokėti už bilietą mažiausiai 120 Lt. Gal du mėnesius per metus, t. y. liepą ir rugpjūtį, tokių keleivių ir atsirastų, o kas toliau? Sovietmečiu tie keleiviniai laivai buvo išlaikomi, nes juos rėmė Klaipėdos keltai. T. y. keltų linijos priklausė tai pačiai kontorai, buvo planinė socialistinė ekonomika. Taip niekada nebebus. Savininkas neleis vienai atšakai dirbti nuostolingai vien dėl to, kad plaukiant Nemunu atsiveria gražūs vaizdai. Svarbus veiksnys yra finansinės Lietuvos gyventojų galimybės. Vaizdžiai tariant, "runkeliai" iš Kauno į Nidą poilsiauti neplauks.

UAB "Nemuno linija" ketino dar šiemet per sezoną paleisti greitaeigius laivus, plaukiančius iš Kauno į Nidą, tačiau jai to padaryti nepavyko.

Kai pasirodė reklama, netilo telefono skambučiai. Vandens kelių direkcija turėjo skirti specialų žmogų, teikiantį informaciją. Tačiau tie laivai taip ir nepradėjo plaukti. Manau, kad vyrai neapskaičiavo savo galimybių. Paleisti mėnesį nedirbusį laivą kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir jo eksploatavimo išlaidos per keturis mėnesius, nedirbusį metus - kiek ketverių metų eksploatavimo išlaidos, o jų laivai juk nedirbo beveik 10 metų. Be to, tuose laivuose buvo rusiški elektros įrengimai, automatika. Per tiek laiko viskas buvo surūdiję, viską reikėjo keisti. Manau, kad tuos laivus nusipirkę žmonės nebuvo profesionalūs upeiviai.

Kada Nemune bus pastatytos turistinės prieplaukos?

Gana kompetentingi projektuotojai jau suprojektavo visas 26 prieplaukas. Pirma turėtų būti pastatyta Uostadvaryje, paskutinė - Druskininkuose. Prieplaukos labiausiai aktualios turistams bus Uostadvaryje - Nemuno trasos pradžioje, Raudonėje, Jurbarke, kuriuose turėtų atsirasti nakvynės vietos greitaeigių katerių turistams, Birštone - galutiniame taške, kurį gali pasiekti jachta ar didesnės grimzlės laivelis, ir, žinoma, Kaune.

Projekto užsakovas Turizmo departamentas jau renka statybos rangovus. Prieplaukos statyti turėtų būti pradėtos šiemet spalį ar lapkričio pradžioje ir pastatytos per vienerius metus. Taigi kitų metų lapkričio pabaigoje visose 26 prieplaukose turėtų būti iškeltos navigacinės vėliavos.

Ar prieplaukoms statyti skirtas pakankamas finansavimas?

Finansavimas pagal PHARE programą yra gana kuklus. Dar man tebedirbant direkcijoje mes žinojome, kad PHARE programa baigiama Lietuvoje ir kad yra likusių lėšų, kurias galima panaudoti tik turizmo reikalams. Tada mes manėme, kad būtų galima pastatyti Nemune 6-7 prieplaukas tarp Kauno ir Uostadvario, Rusnės. Kai buvo įforminti beveik visi dokumentai, ministras man pasakė, jog ši programa Vyriausybės sprendimu perduodama Turizmo departamentui. Pastarajam kilo noras pastatyti daugiau tokių prieplaukų, nors pinigų buvo tiek pat. Užtat kiekvienos prieplaukos statybai skirta labai nedaug lėšų. Finansavimo, kuris turėtų būti skiriamas tokių prieplaukų statybai, mano supratimu, nėra. Teko projektuoti atsižvelgiant į biudžetą. Užsakovas paskirstė lėšas visoms prieplaukoms ir pagal tai jos buvo projektuojamos. Todėl neišvengta anekdotinių situacijų.

Kaip atrodys tos prieplaukos?

Įvairiai. Uostadvaryje bus stacionari prieplauka: 7-8 gelžbetoniniai pontonai. Prie kai kurių jų didesni laivai bus švartuojami bortu, kiti bus statomi kaip uostelyje Mingės kaime vadinamosiose pirštelinėse prieplaukose. Raudonėje bus ant polių sustatyti gelžbetoniniai pontonai. Beje, visose prieplaukose bus slipai kateriams nuleisti.

Viena prieplauka bus ir Kauno mariose prie Pažaislio vienuolyno, ir Rumšiškėse, ties Buities muziejumi. Turizmo departamentas pats nusprendė, kur reikalingos stacionarios, o kur mobilios prieplaukos. Man ne itin patiko pasirinkta mobiliųjų prieplaukų koncepcija - jos yra tarsi ir pririštos prie tam tikros vietos. Joms pritvirtinti krante turės būti statomi įrenginiai.

O kas bus tų prieplaukų šeimininkai?

Kai jos bus pastatytos, jas turės perimti savo nuosavybėn savivaldybės.

Dalia BIKAUSKAITĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba iki vasario 22 d. laukia pasiūlymų "Albatroso" apdovanojimams.

Prašoma siūlyti kandidatus "Albatroso" apdovanojimams nuotrauka, foto

Šiemet kovą ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato sienos J. Janonio...

Atminimo lentelė buvusiam "Laivininkystės" vadovui nuotrauka, foto

Tenkindami skaitytojų pageidavimą, retkarčiais pasižvalgome, kas vyksta už uosto tvoros. Šį kartą...

Uoste - krovos terminalas, neturintis geležinkelio nuotrauka, foto

Netrukus prasidės UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) naudojamų 143-143A krantinių rekonstrukcija. Terminalo...

KKT: 2019-ieji iššūkių metai nuotrauka, foto

Pralaimėjęs „Neptūnas“ kausis dėl KMT bronzos nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ neatsigavo nuo ankstyvų tolimų Vilniaus „Ryto“ dūrių ir „Kidy Tour“...

Sankt Peterburge sugriuvo pastatas - viduje yra žmonių nuotrauka, foto

Pasaulis, Sankt Peterburge, Lomonosovo gatvėje esančiame penkiaaukštyje sugriuvo namo pertvaros, pranešė „RIA Novosti“, nurodydama skubios...

Alytuje „Dragūnas“ nukovė „Varsą-Stronglasą“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai šeštadienį Alytuje įsirašė dar vieną pergalę Lietuvos rankinio lygoje....

Šventinė mero kalba - su netikėtomis įžvalgomis nuotrauka, foto

Klaipėda, "Žmonės kartu gali padaryti tai, ko nepajėgtų padaryti pavieniui. Kiekvieno žmogaus...

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...