Lietuvos laivų savininkų asociacija praeitą ketvirtadienį "Radisson SAS" viešbučio konferencijų salėje organizavo susitikimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, "Sodros" Klaipėdos skyriaus atstovais, kuriame dalyvavo Seimo narys Vaclovas Stankevičius, Saugios laivybos administracijos direktorius Sigitas Šileris, Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža ir kiti suinteresuoti asmenys. Svarstytas labai aktualus klausimas, kaip sumažinti laivų savininkų, jūrininkų mokesčius "Sodrai", kad jie galėtų konkuruoti Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Ketvirtadienį žengtas žingsnis į priekį išsiaiškinant pozicijas, suformuluojant tam tikrus argumentus.
Lietuvai, kaip jūrų valstybei, norint konkuruoti su kitomis valstybėmis jos laivų savininkams ir jūrininkams turi būti sudarytos panašios sąlygos kaip kitose Europos valstybėse. Pastaruoju metu šioje srityje daug dirbama ir jau pasiekta šiokių tokių rezultatų.
Geras sprendimas - nulinis tarifas
LJS pirmininko P. Bekėžos teigimu, ES rekomenduoja savo šalims, siekiančioms, kad jų laivai plaukiotų su nacionalinėmis vėliavomis, sudaryti palankesnes sąlygas laivų savininkams ir juose dirbantiems jūrininkams. ES rekomenduoja nacionaliniuose ir ES šalių laivuose dirbantiems jūrininkams taikyti minimalų fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą. Kai kuriose ES šalyse pajamų mokestis jūrininkams yra 5%, kai kuriose - 6%, taikomi ir kiti variantai.
Anksčiau Lietuvos jūrininkas mokėdavo 33% fizinių asmenų pajamų mokestį. Paskui jis buvo sumažintas ir jau porą metų Lietuvos laivų jūrininkas moka 15%. Šiemet liepos 2 d. Seimas patvirtino LR Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo projektą. Jame numatoma neapmokestinti jūrininkų, dirbančių laivuose su Lietuvos ir ES šalių vėliavomis, pajamų visai, o dirbančių laivuose su kitų užsienio šalių vėliavomis pajamas apmokestinti 15%. Jeigu prezidentas nevetuos naujojo Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo, jis turėtų pradėti galioti nuo kitų metų sausio 1 d. P. Bekėžos manymu, Lietuvoje buvo priimtas labai geras sprendimas. Toks rezultatas pasiektas didelių kai kurių Seimo narių, visų pirma V. Stankevičiaus, LJS, Lietuvos laivų savininkų asociacijos ir kitų organizacijų dėka.
Mokesčių "Sodrai" klausimas
Pagal dabar galiojančius įstatymus Lietuvos laivybos kompanijos draudžia laivų įgulų narius privalomuoju socialiniu draudimu mokėdamos "Sodrai" 31% socialinio draudimo įmokas nuo darbo užmokesčiui skirtų sumų ir dar 3% išskaičiuojami "Sodrai" iš patiems jūrininkams išmokamų sumų. Taigi laivų savininkams užmokesčiui skirti kaštai padidėja 34%.
Tam, kad Lietuva galėtų konkuruoti su kitomis valstybėmis, būtina išspręsti ir jūrininkų mokesčių "Sodrai" klausimą. Šiuo metu apie 2 tūkstančiai Lietuvos jūrininkų, kurie dirba trijose stambiausiose laivybos kompanijose AB "LISCO Baltic Service", AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" ir AB Klaipėdos transporto laivyne "Sodrai" per metus moka apie 10 - 11 mln. litų.
Susitikimo praeitą ketvirtadienį metu svarstyti variantai, ar reikėtų mažinti atlyginimo dydį, nuo kurio bus atskaičiuojamas mokestis "Sodrai". Sakykime, jis galėtų būti atskaičiuojamas arba nuo bazinio, arba nuo minimalaus, arba nuo vidutinio atlyginimo. Galbūt reikėtų mažinti procentinę atskaičiuojamo mokesčio dalį. Bet kuriuo atveju, P. Bekėžos teigimu, LJS kontroliuos, kad jūrininkas nebūtų nuskriaustas.
Laivų savininkų asociacija pažadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams pateikti informaciją apie draudimo ypatumus tarptautiniame draudimo klube "P and I", kurie susiję su laivų įgulomis, ir kitus būtinus duomenis. Šį klausimą ketinama vėl svarstyti susitikus rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidento Vytauto Lygnugario manymu, diskusija praeitą ketvirtadienį buvo vaisinga.
Įtikinti Seimą ir Vyriausybę
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis atkreipė dėmesį į tai, kad nuo to dydžio, nuo kurio bus skaičiuojamos įmokos, žmogus gaus ir išmokas. Taigi, jeigu jūrininkų įmokos bus sumažintos, atitinkamai sumažės ir išmokos, tad jie turės papildomai draustis. Kitas dalykas, iškyla ir valstybinė problema, kadangi dabar socialinis draudimas yra paremtas solidarumo principu, o mažinant mokesčius jūriniam sektoriui Lietuvoje bus formuoja tam tikra išskirtinė grupė. Manoma, jog tokiam siūlymui gali priešintis Profsąjungų susivienijimo pirmininkas Algirdas Sysas, nes kitų profesijų atstovams lengvatos nenumatomos. Kils klausimas, kodėl jūrininkams suteikiama išskirtinė teisė.
Pasak R. Kairelio, diskutuojant su jūrininkų atstovais buvo pateikta pakankamai rimtų argumentų, kodėl jūrininkai yra išskirtinė grupė. Dabar juos dar reikia sustiprinti ir įtikinti Seimą bei Vyriausybę, kad taip reikia daryti vadovaujantis ir tarptautiniais teisiniais aktais, ir ES nuostatomis, ir Lietuvos interesais. T. y. būtina išsaugoti Lietuvoje laivyną, jūreivystę kaip verslą, darbo vietas žmonėms, nes vienas jūreivis sukuria dar 4 darbo vietas krante. R. Kairelis pripažino, kad tai rimta problema, todėl būtina ieškoti valstybinio sprendimo įvertinant jūrininkų darbo ypatumus.
Pasak šios ministerijos sekretorės Audronės Morkūnienės, susitikimo metu ministerijos atstovai sužinojo daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad laivų savininkai jau būdami tarptautinėje rinkoje turi ir tam tikrus įsipareigojimus, t. y. kad jie jau dabar jūrininkams užtikrina tam tikras socialines garantijas. Todėl kyla klausimas, ar šioje srityje jūrininkams reikia taikyti tokią pačią schemą kaip ir visiems kitiems Lietuvos gyventojams, nes jie jau dabar tam tikra prasme yra išskirtinė grupė, kadangi jau dabar dirba tarptautinėse rinkose. Vadinasi, jiems turėtų būti taikomi ir tarptautiniai reikalavimai.
P. Bekėžos teigimu, ES rekomendacijose kalbama ir apie socialinį draudimą. Įvairiose ES šalyse yra įvairūs variantai, tačiau socialinio draudimo mokesčiai nėra dideli ir pati socialinio draudimo sistema yra kitokia nei Lietuvoje. Daugelyje ES šalių draudimo sistema yra tokia, kad dalį draudimo moka darbdaviai, ir yra draudimų pensiniai fondai, kuriems moka pats jūrininkas.
Laivo savininkas moka dvigubą draudimą
Lietuvos laivų savininkai užsienio draudimo įstaigose draudžia jūrininkus nuo nelaimingų atsitikimų, susirgimų, jūrininkai turi gyvybės, repatriacijos draudimus. Šios draudimo įstaigos išmoka draudimus jūrininkams ar jų artimiesiems žūties atveju. Be to, Lietuvos laivų savininkai Lietuvoje "Sodrai" irgi moka lygiai tokias pat įmokas. Kitaip sakant, jie moka dvigubą draudimą, ko, P. Bekėžos manymu, neturėtų būti. Jeigu "Sodroje" nereikėtų mokėti tų draudimų, savininkų išlaidos sumažėtų.
Pasak P. Bekėžos, Laivų savininkų asociacija nesiūlo varianto, kad apskritai būtų nemokami socialinio draudimo mokesčiai. Laivų savininkai sutinka dalį jų mokėti. LJS taip pat pritaria tam, kad dalį savo pensiniam fondui turi mokėti pats jūrininkas ar "Sodrai", ar kokiam kitam fondui. Tačiau vis dėlto valstybė turi prižiūrėti, kad jūrininkas nebūtų nuskriaustas.
Pasak A. Morkūnienės, tai, jog jūrininkai jau turi tam tikras socialines garantijas, leidžia svarstyti galimybę kai ką keisti dabar galiojančioje sistemoje, pasiekti, kad kai kuriais atvejais nebūtų dubliuojamas draudimas. Tačiau, ministerijos atstovės teigimu, prieš kažką keičiant būtina viską labai gerai pasverti, kad nenukentėtų žmonės. Ministerijos atstovams buvo svarbu, kad laivų savininkų požiūrį palaiko ir LJS, kad tai nėra vien tik jūrininkų darbdavių interesas sumažinti socialinio draudimo įmokas.
Negali mokėti normalaus atlyginimo
Dėl Lietuvoje egzistuojančios mokesčių sistemos darbdavys negali jūrininkui mokėti tokio atlyginimo, kurio reikalauja tarptautinės normos, nes jam prisideda papildomi mokesčiai. Kol jūrininkas būna jūroje, paprastai tai trunka 6 mėnesius, jis yra apdraustas ir gauna atlyginimą. Jeigu jis tuo metu suserga, už jo gydymą moka darbdavys, t. y. draudimo kompanijos, kuriose jis yra apdraustas. Nors darbdavys moka už jį ir jis pats moka "Sodrai", tačiau "Sodra", nekompensuoja jūrininko gydymo išlaidų. Nebūdamas krante jis nesinaudoja čia jokiomis paslaugomis.
Tačiau jūrininkas yra apdraustas tik tol, kol jis dirba. O kai jis yra krante, tada, pasak LJS LISCO skyriaus pirmininko A. Mikalajūno, ir iškyla problema. Ją ir reikia apsvarstyti. Jeigu jūrininkas daugiausia būna jūroje ir, sakykime, tik 4 mėnesius krante, vadinasi, jis turi "Sodrai" mokėti proporcingus mokesčius. Dabar medicininiam aptarnavimui skiriami 5% "Sodros" mokesčio. Tačiau jūrininkui jie beveik visiškai nereikalingi. Galbūt jis turėtų mokėti tik 1%, kad būtų apdraustas tuo atveju, jeigu jam ilsintis krante kas nors atsitiktų ir gali prireikti gydytojo pagalbos.
Socialinis draudimas yra tik dalelė visos mokesčių sistemos. Reikia peržiūrėti visą mokesčių sistemą. Juk jūrininkai beveik nesinaudoja keliais, o moka tokius pat kelių mokesčius kaip ir visi Lietuvos gyventojai. LJS pozicija - jūrininkai turi būti išskirtine grupe todėl, kad laivų savininkai galėtų išlaikyti laivus su Lietuvos vėliava, kad jie galėtų mokėti jūrininkams tokius pat atlyginimus, kokius gauna dirbantys ES šalių laivuose. Taigi siekiama sumažinti darbdavio išlaidas, kad jis galėtų jūrininkui mokėti 1300 JAV dolerių atlyginimą, koks yra priimtas pasaulyje dabar. Dabar jis to negali daryti, nes jis moka mokesčius, kurių nemoka danų ar švedų laivo savininkas. Jeigu Lietuvos laivo savininkas mokėtų jūrininkams didesnius atlyginimus, jis turėtų reikalauti didesnio frachto, tada negautų krovinio ir t. t. Todėl jis moka mažiau jūrininkui, nes negali dirbti nuostolingai.
Dirbantys užsienyje patys draudžiasi
LJS atstovų manymu, darbdavio mokesčiams sumažėjus dalis pinigų liktų jūrininkų atlyginimams didinti. O socialinio draudimo mokesčius jis gali ir pats susimokėti. A. Mikalajūno teigimu, visi jūrininkai, kurie mokėjo anglų kalbą, pabėgo į užsienį, kur jie uždirba pusantro karto daugiau. Taigi Lietuvos laivybos kompanijose liko ne patys geriausi kadrai. Tų, kurie dirba užsienio laivuose, niekas nedraudžia, jie patys draudžiasi privačiuose klubuose užsienyje, arba bazinei pensijai patys moka mokesčius "Sodroje". Klaipėdos skyriaus viršininko Vidmanto Rudzevičiaus teigimu, jeigu prieš metus draudėsi tik 120 jūrininkų, dirbančių užsienio laivuose, tai tokių Klaipėdos skyriuje dabar jau yra 350. Taip jie taupo bazinei pensijai ir draudžiasi tam atvejui, jeigu prireiktų kreiptos į polikliniką Lietuvoje.
Jūrininkų darbo ypatumai
Toks susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, kuris vyko praeitą ketvirtadienį, jau nebe pirmas. Socialinės įmokos - tik vienas iš klausimų, kurie svarstomi šiuo metu. Kiti klausimai yra jūrininkų darbo sąlygos, darbo apmokėjimas, darbo laikas. R. Kairelio manymu, naujame Darbo kodekse yra būtina tiksliau apibūdinti jūrininkų darbo ypatumus. Dėl jų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dirba sudaryta darbo grupė. Prie šio klausimo bus grįžtama kitų metų rudenį.
Beje, Vyriausybės nutarime dėl Darbo kodekso, kuris pradės galioti nuo kitų metų sausio 1 d., viename iš straipsnių yra nurodyti automobilių, jūrų, aviacijos transporto darbo ypatumai. Jame tėra tik keturi sakiniai, susiję su jūrininkų darbo ypatumais. LJS pirmininkas sakė, jog yra pažadėta jūrininkams atsiųsti rengiamą projektą, kad jie galėtų išsakyti savo pasiūlymus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą