Joninės - be Šventosios uosto

Nuo antradienio į Šventosios uostą įplaukti nebegalima – įplauką užnešus smėliu, ji susiaurėjo, sumažėjo jos gylis. Jau anksčiau pastebėta, kad visai neseniai atidarytas uostas po truputį užnešamas. O praėjus 10 dienų nuo jo atidarymo jis oficialiai uždarytas.

Birželio 21 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono įsakymu konstatuota, kad dėl Šventosios uosto vartų užnešimo įplaukimas į šį uostą laikinai yra negalimas. Laivyba jachtoms bei pramoginiams kateriams apribota iki tol, kol bus priimti sprendimai dėl laikinos grunto kaupimo vietos apsaugos nuo bangų poveikio įrengimo. Būtent iš jos nešama daugiausia smėlio į kanalą. Beje, apribojimai žvejybos laiveliams netaikomi.

Dabar gylis Šventosios uosto įplaukos kanale yra 1,8- 2,2 metro vietoje projektinio 3 m gylio. Be to, įplaukos kanalas dar gerokai susiaurėjo. Dabar, kol pučia gana stiprus vėjas, negalima atlikti matavimų ir nustatyti, kiek grunto reikės išsiurbti. Uosto direkcijos kateriui „Zunda“ pabandžius priartėti, dėl stiprios bangų mūšos jis buvo išmestas ant kranto.

Šventosios uosto priežiūros inspektorius, nenorėjęs skelbti savo pavardės, patikino, kad šiuo metu uostelyje nėra nė vieno įstrigusio laivo. Stovi tik vienas kateris, kuris prireikus gali išplaukti.

Sprendimą uždaryti įplaukimą į Šventosios uostą, remdamasis po birželio 21 d. atliktų batimetrinių matavimų pateiktais Uosto hidrografijos skyriaus duomenimis, priėmė Klaipėdos uosto kapitoną Viktorą Lukoševičių pavaduojantis jo pirmasis pavaduotojas, Laivų eismo tarnybos viršininkas Adomas Alekna. Uosto direkcija ėmėsi tokios drastiškos priemonės siekdama apsidrausti, kad ant seklumos neužplauktų ir neužstrigtų laivai. Pranešama, kad skubos tvarka inicijuotas laikinos grunto kaupimo vietos apsaugos nuo bangų poveikio įrengimas bei saugios laivybos įplaukoje užtikrinimas.

Uosto direkcijai šis įplaukos kanalo užnešimas nebuvo netikėtas – tiesiog jo nebuvo tikimasi taip greitai. Dar gegužės pabaigoje buvo pradėti paruošiamieji darbai tam, kad būtų galima organizuoti viešojo pirkimo procedūras dėl grunto kaupimo vietų sutvirtinimo, apželdinimo bei kranto linijos jūroje tvirtinimo darbų. Jeigu nebūtų papūtęs 14-15 m/s šiaurės vakarų vėjas, tokiam užnešimui būtų buvę spėta užbėgti už akių - grunto kaupimo vieta būtų apsaugota. Kol kas nenuspręsta, ar joje turėtų būti sukalami poliai, ar daroma laikina apsauga sukraunant specialius maišus su gruntu.

„Tam tikra prasme netgi džiaugiamės, kad viskas paaiškėjo gana greitai, o ne po audros, kurios pasekmės būtų žymiai sunkesnės. Be to, galimo užnešimo buvo tikimasi bei tam ruošiamasi. Buvo pradėti parengiamieji darbai konkursui dėl kranto sutvirtinimo ir apželdinimo paskelbti“, – teigė direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kranto tvirtinimo darbai bus spartinami, o užneštas įplaukos kanalas valomas kaip įmanoma greičiau“, – tikino Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Beje, akvatorijos gilinimo darbus atlikusios Latvijos kompanijos atstovai šiuo metu yra išvykę į savo šalį švęsti Joninių. Tikėtina, kad po švenčių bus pradėti ir valymo darbai.

Birželio 17 d. uosto kapitono įsakymu buvo patvirtinta, kad projektinis gylis išoriniame jūrų laivybos kanale nuo saugių vandenų bujos iki Šventosios uosto molų ir vidiniame kanale iki 10-os bujos yra 3 m, vidiniame kanale, apribotame navigacijos ženklais, nuo 10-os bujos iki rytinės krantinės – 2 m, rytinės krantinės švartavimo vietose – 2 m, vakarinėje krantinėje nuo 31 iki 49 švartavimo vietų – 3 m, o nuo 50 iki 72 vietos – 2 m. Laivų kapitonai patys savo rizika turėjo spręsti apie jiems priimtiną leistiną grimzlę.