2019 m. sausio 19 d. 09:59 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Jau galima pagerbti laivo "Prezidentas Smetona" vėliavą

Jau galima pagerbti laivo "Prezidentas Smetona" vėliavą nuotrauka, foto

PARODA. Iki rudens Lietuvos jūrų muziejuje veiks paroda, kurioje galima pamatyti karo laivo "Prezidentas Smetona" vėliavą.

© Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Paėjusį penktadienį Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta paroda "Trispalvė jūroje saugo", kurioje galima pamatyti išsaugotą pirmojo Lietuvos karo laivo "Prezidentas Smetona" vėliavą.

Šią istorinę vėliavą išsaugojo laivo "Prezidentas Smetona" kapitonas Povilas Labnauskas. Vėliau ją aukcione nusipirko JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas 78 metų Henris Gaidis. Jis ją paskolino metams Lietuvai jos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Pernai metų pabaigoje ji buvo parsiųsta iš JAV. Taigi daugiau nei po 80 metų ši vėliava grįžo į savo uostą.

Pirmą kartą tokia vėliava vieninteliame tarpukario Lietuvos karo laive buvo išskleista 1935 metais. 1940 m. liepos pabaigoje sovietų kariams užėmus karo laivą "Prezidentas Smetona" ir pareikalavus pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, karininkai nepakluso. Laivo vadas P. Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas pasinaudodami audra pabėgo iš Šventosios į atvirą Baltijos jūrą nedidele jachta "Nijolė", pasiėmę ir trispalvę.

Parodoje "Trispalvė jūroje saugo" vyrauja netradicinis požiūris. Ekspozicijos salytėje nėra įprastinių eksponato aprašymų, į tarpukario Lietuvos atmosferą bandoma įvesti vaizdais ir garsais.

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius tikisi, kad kiekvienas parodos dalyvis susimąstys, ką jam pačiam reiškia trispalvė. Salėje yra ausinių, jas užsidėjęs lankytojas klausydamas tekstą ir žiūrėdamas į legendinę Lietuvos trispalvę, turėtų pajusti tikras emocijas. Klausomasi tarpukario Lietuvos karinio jūrų laivyno jūrininkų maldos, kurią jie sakydavo kiekvieną dieną išsirikiavę laivo denyje pakeliant ir nuleidžiant vėliavą. Tai buvo pasižadėjimas jūroje saugoti Lietuvos teritoriją, t. y. jos išėjimą į jūrą. Ši vėliava jiems buvo Lietuvos jūrinės valstybės simbolis.

Pirmieji šios parodos lankytojai penktadienį buvo sutikti su ugnimi, vandeniu ir žeme, trijų stichijų simboliais.

Paroda Lietuvos jūrų muziejuje veiks iki rudens. Vėliau ši vėliava bus eksponuojama prezidentūroje.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Alvydas Butkus šiuo metu vadovauja net trims atskiroms įmonėms: UAB "Klaipėdos laivų...

KLR dokai dar kurį laiką liks miesto centre nuotrauka, foto

Greitai švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Tačiau per visą tą laikotarpį mūsų...

Lietuvos jūrininkai toliau diskriminuojami nuotrauka, foto

Vakar į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą stažuotis atvyko 32 Ukrainos jūrų akademijų...

Lietuvoje stažuojasi Ukrainos dėstytojai nuotrauka, foto

Vakar įvyko pirmas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir labai pesimistiškai nusiteikusių žvejų...

Priekrantės žvejai atsisakytų verslo gavę kompensaciją nuotrauka, foto

"Neptūnas" kausis su "Skycop" nuotrauka, foto

Sportas, Šeštadienį 17 val. "Švyturio" arenoje Klaipėdos "Neptūnas" Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato...

Kaltinti uostą tampa madinga per rinkimus nuotrauka, foto

Ūkis, Į miesto merus kandidatuojantis Arvydas Vaitkus Klaipėdos taršos mažinimą įvardija kaip vieną...

Ketveri metai su euru: kainos tada ir dabar nuotrauka, foto

Euras, Vieningos Europos valiuta tituluojamas euras Lietuvoje buvo įvestas jau daugiau nei...

Vingio projekto korekcijos nesibaigia nuotrauka, foto

Klaipėda, Vakar Klaipėdos savivaldybėje įvyko dar vienas Vingio skvero ir jo prieigų paprastojo...

Sportas, Paskelbta prieš 58 min.

Ūkis, Paskelbta prieš 59 min.

Euras, Paskelbta prieš 59 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...