Iš Rygos į Stokholmą pradėjo plaukti greitaeigis keltas.

Praeitą ketvirtadienį į pirmą reisą iš Rygos į Stokholmą išplaukė katamarano tipo keltas "Max Mols", išlydėtas orkestro. Juo vyko 224 keleiviai, tarp kurių buvo ir Latvijos ledo ritulio komandos sirgalių. Į pirmą reisą buvo pakviesta nemažai Lietuvos ir Latvijos žurnalistų. Kelionę išbandė ir Rygos meras Gundaras Bojaras.
Kai kurie latviai mano, jog linijas iš Rygos į Stokholmą persekioja nesėkmės. Tokios linijos Rygoje nebuvo jau maždaug pusantrų metų. Prieš tai plaukę trys keltai, nuomoti iš rusų, už skolas buvę areštuoti. Tačiau dabartiniai linijos steigėjai tiki, jog ji bus stabili. Manoma, kad švedams ir suomiams Talinas jau nusibodo, ir tikimasi, kad jie plauks į Rygą. Sakoma, jog ir suomiai susidomėjo šiuo maršrutu, tačiau didžiausios viltys dedamos į švedus. Pasak Rygos mero G. Bojaro, optimistiškai nuteikia bilietų pardavimas Švedijoje.
Beje, neatmetama galimybė, kad maršrutinis autobusas iš Vilniaus per Rygą į Stokholmą gali naudotis šio kelto paslauga. Latviai viliasi jau šį sezoną baigti be nuostolių. Realaus pelno jie tikisi po 3 metų. Tada, kad reisas nebūtų nuostolingas, pakaktų 350 keleivių.
Pirmas reisas, žinoma, turėjo šiokių tokių trūkumų, pavyzdžiui, norint registruotis keleiviams reikėjo valandą stovėti eilėje, grūstis prie švediškojo stalo, nespręsti daiktų palikimo laive ir kt. klausimai, tačiau šios nereikšmingos techninės klaidos nesunkiai bus likviduojamos.
LETA-ELTA agentūra pranešė, jog Latvijos spauda informuoja apie galimą naujo kelto "Max Mols" areštą Švedijoje dėl ginčo su šios šalies bendrove "SwemBalt", kurios laivas buvo išardytas Latvijoje. Latvijos Vyriausybei atsisakius sumokėti 3,1 milijono JAV dolerių, kurių švedai reikalavo už išardytą laivą, naujasis keltas gali būti areštuotas kaip minėtos kompensacijos išmokėjimo garantija, nes vienas iš naują kelto liniją administruojančios bendrovės "Rigas jūras linija" (RJL) savininkų yra Rygos miesto taryba.

Teko keltą nuomoti

RJL yra naujai įsteigta bendrovė. Pirmosios akcijų emisijos vertė - 1,02 mln. Latvijos latų (apie 6,2 mln. Lt). 26% bendrovės akcijų priklauso Rygos savivaldybei, 25% - Rygos uosto valdybai. Bendrovėje dirba 40 darbuotojų.
RJL išsinuomojo Danijos kompanijos "Mols-Linien" keltą "Max Mols", kuris ir dabar plaukioja su Danijos vėliava. Laivo nuoma per dieną kainuoja 19 tūkst. JAV dolerių. Iš pradžių latviai neketino nuomoti kelto, planavo jį pirkti. Tačiau estai jiems laivo nepardavė. Pasak Rygos Dūmos nario, Rygos laisvojo uosto valdybos nario Andrio Ameriko, estai labai stengėsi, kad šios linijos nebūtų.
Laivas išnuomotas taimčarterio sąlygomis. Parastai jis būna nuomojamas kartu su įgula. Ją sudaro 9 žmonės. Aptarnaujantis personalas - 15-20 žmonių. Planuojama, jog 10 keleivių turėtų būti skirtas 1 aptarnaujantis darbuotojas. Ir "Max Mols" kapitonas, ir vyr. mechanikas yra danai, kol kas ir danų jūreivių yra daugiau. Latviai tikisi sumažinti jų skaičių pakeisdami juos savais jūreiviais. RJL nori 100% prisiimti atsakomybę už servisą, nes laivo savininkas paprastai nebūna suinteresuotas galutiniu rezultatu.

Kol kas plaukia naktimis

"Max Mols" nuo š. m. balandžio 25 d. iki birželio 1 d. iš Rygos keleivių uosto į Švedijos sostinę Stokholmą plauks kas antrą dieną. Išplauks 21 val. (Lietuvos laiku, Latvijos laiku - 20 val.), o į Stokholmo Nynashamno uostą atplauks kitos dienos 8 val. rytą (Švedijos laiku). RJL autobusai keleivius nemokamai atveš į centrinę autobusų stotį Stokholmo centre. Važiuoti reikia 56 km, sugaištama beveik valanda. Pasivaikščiojamas po šį nuostabų miestą trunka iki 18 val. Paskui autobusai parveža žmones į Nynashamno uostą ir 2O val. keltas išplaukia į Rygą, kurioje būna 8 val. rytą.
Taigi kol kas keltas plaukia naktimis. Nuo birželio 1 d. planuojami dieniniai reisai, kurių metu bus užsukama arba į Saremos salą (Estija), arba į Gotlando salą (Švedija). "Max Mols" liniją aptarnaus iki rugsėjo 29 d., kol baigsis nuomos sutartis. Vėliau RJL numato įsigyti savo keltą. Tam turėtų būti išleista dar viena akcijų emisija. Keltui įsigyti numatyta skirti iki 10 mln. JAV dolerių. Suprantama, tai nebus naujas keltas. Beje, toks laivas kaip "Max Mols", kuriam tik 4 metai, kainuoja apie 35 mln. dolerių.
Derybos dėl kelto pirkimo vedamos nuo 2001 m. spalio mėnesio. Šiuo metu svarstomi du optimalūs pasiūlymai. Tai yra didesni keltai, galintys gabenti daugiau autotransporto, juose yra kajutės. Bilietų kainos RJL įsigytame kelte svyruos nuo 25 iki 400 dolerių į vieną pusę. Rudenį Rygoje gali atsirasti paralelinis ro-ro laivas. Beje, kitais metais ši bendrovė ketina pradėti reisus ir į Vokietiją, o šiemet RJL papildomos linijos neketina atidaryti.

Už dviračius nereikia mokėti

Katamarano tipo greitaeigis keltas "Cat Link" pastatytas Tasmanijoje 1998 m. Jis priklausė Danijos laivybos kompanijai "Scandlines". 1999 m. šis keltas buvo pervadintas į "Max Mols". Dabar jis priklauso Danijos kompanijai "Mols-Linien". Iki šiol šis keltas plaukiojo Atlanto vandenyne.
Kelte yra 800 vietų keleiviams, 210 vietų lengviesiems automobiliams, keturios vietos autobusams. Pirmame aukšte yra kavinė - baras, švediškas stalas, žaidimų automatai, restoranas, antrame - baras, vaikų kambarys, restoranas, bemuitė parduotuvė. Beje, nors keltas plaukia naktį, jame nėra kajučių ir miegamųjų vietų - tik sėdimos. Nėra ir dušų.
Užkandžių kainos kavinėse ir restoranuose yra nuo 6 Lt, pagrindinių patiekalų nuo 15 Lt. Prieš švediško stalo už 36 Lt keleiviams ketinama sudaryti galimybę pasirinkti iš 30 užkandžių, 10 karštų ir 10 deserto patiekalų.
Verslo klasės bilietas į abi puses kainuoja 169 latus (1019 Lt), į vieną pusę 99 LVL (597 Lt), I klasės bilietas į abi puses - 99 LVL (597 Lt), į vieną pusę - 59 LVL (356 Lt), II klasės bilietas į abi puses - 69 LVL (416 Lt), į vieną pusę - 39 LVL (235 Lt). Maisto kainą į bilieto kainą neįtraukta. Į verslo klasės bilieto kainą yra įtrauktas mokestis už individualų aptarnavimą, gėrimus ir spaudą. Nurodytos kainos yra be uosto mokesčių. Transporto priemonių kainos priklauso nuo jų rūšies, bet dviračius galima vežtis nemokamai. Neįgaliems asmenims, studentams ir vaikams iki 12 metų taikoma 15% nuolaida pirmos ir antros klasės bilietams. Grupėms taip pat taikomos nuolaidos priklausomai nuo žmonių skaičiaus.
Bilietai reisui Ryga-Stokholmas parduodami Lietuvos ir Latvijos kelionių agentūrose ir vietinėse kasose nuo š. m. balandžio 9 d. Pradėta vykdyti reklaminė kampanija Lietuvoje, Latvijoje ir Švedijoje. Lietuvoje pastatyta 280 reklaminių skydų, Latvijoje - 400, Švedijoje ši linija reklamuojama oro uoste, važinėja autobusas. Beje, tas pats reklaminis produktas Švedijoje kainuoja 7 kartus brangiau nei Lietuvoje ar Latvijoje.

Ir keltui iš Klaipėdos keleivių užtektų

Lietuviai kaip konkurentai latvius mažiau domina, nes pastarieji mano, kad AB "LISCO Baltic Service" (LBS) pigiau į Vokietiją bilietų negalės siūlyti, nes negalės sumažinti savikainos. Beje, RJL su estais Suomijos kryptimi nekonkuruos.
LBS keltas "Palanga" anksčiau taip pat plaukdavo į Stokholmą. Tačiau pernai balandžio mėnesį reiso iš Klaipėdos į Stokholmą atsisakyta ir dabar "Palanga" plaukia į Karlshamną (nedidelis miestelis Pietų Švedijoje). Pagrindinė priežastis - nors "Palanga", turinti 126 vietas keleiviams ir būdavo perpildyta, tačiau nebuvo daug krovinių, todėl toks reisas buvo nuostolingas. LBS komercinių operacijų, laivų ir linijų direktoriaus Samuilo Vindergauzo teigimu, ir dabar keleivių į Karlshamną, palyginti su Stokholmu, nesumažėjo, o krovinių taip pat netrūksta.
AB "LISCO Baltic Service" planavo įsigyti keltą, galinti gabenti daugiau keleivių ir mažiau krovinių nei "Palanga", kuris plauktų į Stokholmą. Paklaustas, ar dabar, kai iš Rygos pradėjo plaukti keltas į Švedijos sostinę, LBS neatsisako planų įsigyti keltą, S. Vindergauzas atsakė, jog ne. Pasak jo, keleivių iš Švedijos nebuvo daug ir kai "Palanga" plaukė į Stokholmą, ir dabar, kai plaukia į Karlshamną, Keleiviai iš Švedijos tesudaro 10-15%. LBS orientuojasi į Lietuvos rinka, tad keleivių, anot jo, turėtų užtekti ir Latvijos, ir Lietuvos keltams.
Kai "Palanga" iš Klaipėdos plaukė į Stokholmą, bilietų kainos į vieną pusę buvo: viena sėdima vieta - 250 Lt, viena vieta kajutėje - 360 Lt, 1 vieta dvivietėje kajutėje su dušu - 550 Lt. Tačiau į bilieto kainą buvo įtraukti pusryčiai bei vakarienė (švediškas stalas).
Ir dabar "Palangai" keleivių į Švediją netrūksta. Beje, iš 120 vietų jų beliko praktiškai 80, nes 40 vietų tenka atiduoti autotransporto vairuotojams. Šiemet keleivių į Karlshamną yra visus metus, netgi žiemą jų buvo 65%. Šių metų sausio, vasario mėnesiais keleivių 20% daugiau nei pernai. LBS rinkodaros vadybininko Arvydo Skuodo teigimu, šiuo metu į Švediją vyksta verslininkai, nes iš Karlshamno greitai pasiekiama Kopenhaga ir kiti didesni pramonės miestai. Verslininkams tai gana patogu. 19 val. verslininkas su mašina išplaukia keltu, o kitos dienos 9 val. rytą jis jau būna Karlshamne. 19 val. jis vėl sėda į keltą ir kitos dienos 9 val. rytą jis jau būna Klaipėdoje. Taigi rinka turima ne tik per sezoną, bet ir visus metus, ir tai LBS yra kur kas naudingiau.