2018 m. lapkričio 16 d. 17:47 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Investicijų planas uoste bus įvykdytas 100 procentų

(3)

Investicijų planas uoste bus įvykdytas 100 procentų nuotrauka, foto

PIRSAS. Rekonstruojamas pirsas, kuriuo Malkų įlankoje naudojasi UAB Klaipėdos konteinerių terminalas. Jo rekonstrukcija pradėta šiemet.

© Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Šiemet Uosto direkcijai iš Europos Sąjungos fondų skirti 57 mln. eurų finansinės paramos Malkų įlankos sutvarkymo projektui įgyvendinti. 2018 metų direkcijos investicijų planas turėtų būti įgyvendintas 100 proc.

"Investicijos - pagrindinė mūsų veikla, pagrindiniai uždaviniai, kuriuos sau keliame ir gauname nurodymus iš savininko, t. y. Susisiekimo ministerijos ir, žinoma, iš Vyriausybės. Mūsų partneriai - krovos ir laivybos kompanijos taip pat investuoja, nes žino, kad mūsų planai bus įvykdyti laiku. Sinergija tarp valstybės ir privataus kapitalo duoda milžinišką grąžą valstybei", - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Vienas rimčiausių Uosto direkcijos projektų, vykdomų šiuo metu, - Malkų įlankos sutvarkymas. Ši zona jau daug metų buvo nepelnytai užmiršta. Dabar joje norima pasiekti kitą gylį. Bus atliekami ne tik gilinimo iki 14,5 m darbai, bet ir perstatomos krantinės. Tada į įlanką galės įplaukti "Panamax" ir "Postpanamax" tipo laivai.

Malkų įlankos gilinimo darbai negali būti pradėti tol, kol neišvalytas užterštas gruntas. Šiuo metu jau yra išvalyta 180 tūkst. kub. m užteršto grunto. Tai labai pagerino akvatorijos vandens kokybę.

A. Vaitkus pasidžiaugė Malkų įlankos tobulinimo projektui skirta ES parama - 57 mln. eurų. Pasak jo, nuo 2006 metų iki šių metų buvo gauta analogiško dydžio ES paramos suma.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, investicijų plano įvykdymo procentas Klaipėdos uoste yra didėjantis. 2010-2012 metais jo vidurkis buvo 50 proc., o 2016-2018 m. jis jau viršija daugiau kaip 90 proc.

Nuo 2013 metų iki šių metų vidurio į uosto infrastruktūrą investuoti 172 milijonai eurų. Per 2018-2021 metus Uosto direkcija planuoja investuoti 407 mln. eurų. Numatoma ES parama - 94 mln. eurų. 70 proc. visų investicijų planuojama skirti uosto vartams modernizuoti ir krantinėms rekonstruoti.

Sutaupyti 55 mln. eurų

Per 5,5 metų Uosto direkcija skelbdama rangos konkursus sutaupė beveik 55 milijonus eurų. Todėl kilo diskusija dėl rangos darbų kainų. Rangovai sako, esą atliekant geležinkelio ar kelių tiesimo darbus galima uždirbti daugiau nei uoste.

"Daugelis mūsų rangovų jau suprato, kad už darbus uoste mokama laiku, per kelias dienas. Nemažai diskusijų kyla dėl parengtų projektų kokybės, bet su rangovais sutariame gerai ir randame galimybių taupyti. Galbūt kartais konkursų sąlygos yra per griežtos, projektuotojai ne visada įvertina navigacijos ir kitas sąlygas. Vieno projekto kaina dėl to buvo didesnė nei planavome. Tačiau šiemet rangos darbų grafiką stipriai lenkiame. Tikimės, kad metų pabaigoje numatytos lėšos bus investuotos beveik 100 proc.", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Paklaustas, ką Uosto direkcija daro su sutaupytomis lėšomis, A. Vaitkus atsakė, kad šiemet valstybei buvo sumokėta 23 mln. eurų dividendų. Vadovaudamasi griežtu Uosto įstatymu direkcija gautas lėšas investuoja į uosto infrastruktūrą.

Gdansko pavyzdys įkvepia

Šiandieninė Vyriausybė ragina Uosto direkciją būti komerciška. Privačios kompanijos rangovų atžvilgiu turi daugiau teisių. Jeigu nesusikalba su rangovu, jos gali atsisakyti jo paslaugų kad ir per dieną, o Uosto direkcija galėtų tai padaryti per 4-5 mėnesius.

2016 metais Uosto direkcija negalėjo investuoti 2,8 mln. eurų dėl kilusio teisinio ginčo, kurį, beje, laimėjo. Teismų procesai yra gana ilgi. "Manau, teisinė bazė turėtų labiau vystytis ir sudaryti sąlygas valstybės įmonėms dirbti komercinėmis sąlygomis", - sakė A. Vaitkus.

Valstybės investicijos uoste, neskaičiuojant socialinių projektų, duoda grąžą po 2,5-3,5 metų. Atrodo, kad investicijos į Birių krovinių terminalo naudojamas krantines, kurios baigtos rekonstruoti šiemet, atsipirks net po gero pusmečio.

Klaipėdos uoste statybos darbų nemažai atlieka latviai. Jie sako, kad dalyvauja konkursuose Lietuvoje todėl, kad Latvijos uostuose tokių darbų nėra.

Pasak A. Vaitkaus, vertinant uostus kaimynus, Klaipėdai geras pavyzdys yra Lenkijos Gdansko uostas. Sprendimas statyti jo išorinį uostą buvo priimtas 2007 metais, o prieš tai diskutuota 3 metus. Dėl Klaipėdos išorinio uosto diskusijos vyksta 15 metų. Prieš tai Gdansko uoste buvo kraunama apie 70 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) per metus, o šiuo metu - 1 mln. 600 tūkst. TEU. Dabar jis yra konteinerių krovos lyderis Baltijos jūros regione. Investicijos į Gdansko išorinį uostą jau atsipirko valstybei - gautos milijardinės lėšos.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

INvesticiju

2018-09-11   14:22

IP: 86.100.156.102

planas bus ivykdytas 100 procentu ,o kiek tarsa padides kartu ,turbut visus 200 procentu.Baisu ziureti ,kaip vanduo nuo vakaru laivu remontio doku sruva i kanala .o papskui i jura ,kur dar patrankos varo vandeni ant kokso, angliu ,ar ta vandeni surenka ,ir isvalo.Tikriausiai niekas netiria to kanalo vandens ,kuris ir iMelnrage ir Girulius pasiekia ,iesko tik lazdeles ,kuri vidurius paleidzia ,o kiek svino ,gelezies ir kitu metalu keliauja i jura.Gdansko uosto teritorijoe tokia tarsa ,kad ten rode per TV viskas dumbliais uzake.Uztenka tu investiciju ,jau metalai laksto gyventoju butuose ir jie jau greitai pajuoduos ne tik is isores ,bet ir is vidaus.Tokiu kroviniu nesvariu ES uostai nekrauna ,didziules baudos uz ekologiniu rekalavimu pazeidimus.O cia prie pat gyvenamieji rajonai ir per naktis metalo lauza ir anglis krauna.Tokie kroviniai gal tik Afrikoje gali buti kraunami ir perkraunami.Aciu uz tokias investicijas ,tai zmonems cvekai i ju grabus.Kas atlygins zala sveikatai ,susirgs ne is karto veziu ,o po 10 -20 metu.Zmones nori sveikai gyventi ir kvepuoti tyru oru,o ne prisotintu Mendelejevo lenteles elementu.

ccccc

2018-09-11   11:18

IP: 82.135.193.220

pritariu

2018-09-11   10:54

IP: 88.119.136.18

Arvydo Vaitkaus silpnybė - fizikinis mąstymas, operavimas tonomis, metrais, kilometrais. Jeigu mąstytų ekonomiškai, tai galvotų kaip daugiau ekonominės naudos gauti iš vieno kvadratinio metro uosto teritorijos ir krantinės bėginio metro. Tačiau ir ekonominio požiūrio šiais laikais negana. ES plėtra yra teigiama, jeigu ji veda į ŽALIĄ, SVEIKĄ IR IŠMANŲ uostą. Tam tinka vien elektrinės, modulinės (konteinerių) robotinės technologijos. O štai čia Arvydui išmanumo nebepakanka. Baikite nuodyti žmones ir imkitės kurti pažangų uostą :-)

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tapo arbitre kilus konfliktui tarp Smeltės gyvenamojo kvartalo...

Kam prieiga prie Smeltalės upės užtverta, o kam ne? nuotrauka, foto

Didelio turistų susidomėjimo sulaukusį kelionės į Nidą katamaranu būdą 2014 m. pasiūliusi...

„Smiltynės perkėla“: laivo į Nidą teks palaukti nuotrauka, foto

BNS agentūros išplatintame Susisiekimo ministerijos pranešime teigiama, kad Europos Komisija (EK) šiemet...

Dvi vyriausybės dalyvavo sprendžiant ginčą nuotrauka, foto

Lietuvos laivų statytojai ir remontininkai šaukiasi pagalbos. Po permainų šalyje nebeliko specialistų,...

Į Lenkiją - ir laivų registruoti nuotrauka, foto

Gyventojams elektra brangs 15 proc., dujos – 20 proc. nuotrauka, foto

Lietuva, Aiškėja, kad kitąmet elektra bus brangiausia per penkerius metus – gyventojai...

Kam prieiga prie Smeltalės upės užtverta, o kam ne? nuotrauka, foto

Jūra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tapo arbitre kilus konfliktui tarp Smeltės gyvenamojo kvartalo...

Streikas įgauna pagreitį, bet mokinius žada užimti nuotrauka, foto

Švietimas, Mokytojų streikas Klaipėdoje įgauna pagreitį - vakar pamokų nevedė didžioji dalis Vytauto...

Nešvarus Landsbergių verslas nuotrauka, foto

Lietuva, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrino 101 sostinės darželio būklę ir tik viename...

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 2 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...