Investicijų planas uoste bus įvykdytas 100 procentų

Investicijų planas uoste bus įvykdytas 100 procentų

Šiemet Uosto direkcijai iš Europos Sąjungos fondų skirti 57 mln. eurų finansinės paramos Malkų įlankos sutvarkymo projektui įgyvendinti. 2018 metų direkcijos investicijų planas turėtų būti įgyvendintas 100 proc.

"Investicijos - pagrindinė mūsų veikla, pagrindiniai uždaviniai, kuriuos sau keliame ir gauname nurodymus iš savininko, t. y. Susisiekimo ministerijos ir, žinoma, iš Vyriausybės. Mūsų partneriai - krovos ir laivybos kompanijos taip pat investuoja, nes žino, kad mūsų planai bus įvykdyti laiku. Sinergija tarp valstybės ir privataus kapitalo duoda milžinišką grąžą valstybei", - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Vienas rimčiausių Uosto direkcijos projektų, vykdomų šiuo metu, - Malkų įlankos sutvarkymas. Ši zona jau daug metų buvo nepelnytai užmiršta. Dabar joje norima pasiekti kitą gylį. Bus atliekami ne tik gilinimo iki 14,5 m darbai, bet ir perstatomos krantinės. Tada į įlanką galės įplaukti "Panamax" ir "Postpanamax" tipo laivai.

Malkų įlankos gilinimo darbai negali būti pradėti tol, kol neišvalytas užterštas gruntas. Šiuo metu jau yra išvalyta 180 tūkst. kub. m užteršto grunto. Tai labai pagerino akvatorijos vandens kokybę.

A. Vaitkus pasidžiaugė Malkų įlankos tobulinimo projektui skirta ES parama - 57 mln. eurų. Pasak jo, nuo 2006 metų iki šių metų buvo gauta analogiško dydžio ES paramos suma.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, investicijų plano įvykdymo procentas Klaipėdos uoste yra didėjantis. 2010-2012 metais jo vidurkis buvo 50 proc., o 2016-2018 m. jis jau viršija daugiau kaip 90 proc.

Nuo 2013 metų iki šių metų vidurio į uosto infrastruktūrą investuoti 172 milijonai eurų. Per 2018-2021 metus Uosto direkcija planuoja investuoti 407 mln. eurų. Numatoma ES parama - 94 mln. eurų. 70 proc. visų investicijų planuojama skirti uosto vartams modernizuoti ir krantinėms rekonstruoti.

Sutaupyti 55 mln. eurų

Per 5,5 metų Uosto direkcija skelbdama rangos konkursus sutaupė beveik 55 milijonus eurų. Todėl kilo diskusija dėl rangos darbų kainų. Rangovai sako, esą atliekant geležinkelio ar kelių tiesimo darbus galima uždirbti daugiau nei uoste.

"Daugelis mūsų rangovų jau suprato, kad už darbus uoste mokama laiku, per kelias dienas. Nemažai diskusijų kyla dėl parengtų projektų kokybės, bet su rangovais sutariame gerai ir randame galimybių taupyti. Galbūt kartais konkursų sąlygos yra per griežtos, projektuotojai ne visada įvertina navigacijos ir kitas sąlygas. Vieno projekto kaina dėl to buvo didesnė nei planavome. Tačiau šiemet rangos darbų grafiką stipriai lenkiame. Tikimės, kad metų pabaigoje numatytos lėšos bus investuotos beveik 100 proc.", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Paklaustas, ką Uosto direkcija daro su sutaupytomis lėšomis, A. Vaitkus atsakė, kad šiemet valstybei buvo sumokėta 23 mln. eurų dividendų. Vadovaudamasi griežtu Uosto įstatymu direkcija gautas lėšas investuoja į uosto infrastruktūrą.

Gdansko pavyzdys įkvepia

Šiandieninė Vyriausybė ragina Uosto direkciją būti komerciška. Privačios kompanijos rangovų atžvilgiu turi daugiau teisių. Jeigu nesusikalba su rangovu, jos gali atsisakyti jo paslaugų kad ir per dieną, o Uosto direkcija galėtų tai padaryti per 4-5 mėnesius.

2016 metais Uosto direkcija negalėjo investuoti 2,8 mln. eurų dėl kilusio teisinio ginčo, kurį, beje, laimėjo. Teismų procesai yra gana ilgi. "Manau, teisinė bazė turėtų labiau vystytis ir sudaryti sąlygas valstybės įmonėms dirbti komercinėmis sąlygomis", - sakė A. Vaitkus.

Valstybės investicijos uoste, neskaičiuojant socialinių projektų, duoda grąžą po 2,5-3,5 metų. Atrodo, kad investicijos į Birių krovinių terminalo naudojamas krantines, kurios baigtos rekonstruoti šiemet, atsipirks net po gero pusmečio.

Klaipėdos uoste statybos darbų nemažai atlieka latviai. Jie sako, kad dalyvauja konkursuose Lietuvoje todėl, kad Latvijos uostuose tokių darbų nėra.

Pasak A. Vaitkaus, vertinant uostus kaimynus, Klaipėdai geras pavyzdys yra Lenkijos Gdansko uostas. Sprendimas statyti jo išorinį uostą buvo priimtas 2007 metais, o prieš tai diskutuota 3 metus. Dėl Klaipėdos išorinio uosto diskusijos vyksta 15 metų. Prieš tai Gdansko uoste buvo kraunama apie 70 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) per metus, o šiuo metu - 1 mln. 600 tūkst. TEU. Dabar jis yra konteinerių krovos lyderis Baltijos jūros regione. Investicijos į Gdansko išorinį uostą jau atsipirko valstybei - gautos milijardinės lėšos.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder