2018 m. lapkričio 20 d. 23:52 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Jūra

Jūra

Gandas apie nepanaudotas investicijas uoste kiek perdėtas

(3)

Gandas apie nepanaudotas investicijas uoste kiek perdėtas nuotrauka, foto

STATYBOS. Statybos darbus Klaipėdos uoste atliekantiems rangovams atrodo, kad Uosto direkcija nori, jog verslas dirbtų vos ne veltui. Pastarajai rūpi, kad valstybės lėšos būtų tinkamai investuotos.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Sulaukėme signalo, esą, rangos darbai Klaipėdos uoste stringa, nes gana dažnai neįvyksta statybos konkursai, nepanaudojami investicijoms į infrastruktūrą skirti pinigai. Vietinės rangos darbus atliekančios kompanijos neturi technologijų, o užsieniečių netenkina konkursų sąlygos. Kai kurios uosto kompanijos, investuojančios nemenkas sumas, sunerimusios - gali prarasti klientus. Tačiau Uosto direkcija, priešingai, nusiteikusi gana optimistiškai.

Pokalbininko, kurio pavardės neįvardiname, teigimu, šiemet skelbti net keturi rangos darbų konkursai neįvyko po kelis kartus. Vienintelis baigtas uoste statinys - UAB Birių krovinių terminalo naudojamos krantinės.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas didelių problemų šiuo klausimu nemato. Jo teigimu, tokia problema asociacijoje net nebuvo keliama. O štai laivų statytojai ir remontininkai iš tikrųjų sunerimę.

"Mes būtume seniai bankrutavę"

Jau greitai bus metai, kai koncerno "BLRT Group" AB Vakarų laivų gamykla (VLG) iš Juodkalnijos parsiplukdė didelį plaukiojantįjį doką, kuriame bus galima remontuoti "Panamax" tipo laivus. Jis vis dar stovi prie Vakarų "Baltijos" laivų statyklos.

Naujas dokas turi būti pastatytas prie rekonstruotų 137-138 krantinių, tačiau šiuo metu jų rekonstrukcija net nepradėta. Pasak VLG generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, todėl, kad iki šiol su rangovu nėra pasirašyta sutartis. Priežastis - vėluoja užteršto grunto valymo darbai.

REKONSTRUKCIJA. Rekonstruojamos krantinės "Klasco" nuomojamoje teritorijoje. Toje dalyje kompanija negali vykdyti krovos darbų, tad norėtų, kad statybos baigtųsi kuo greičiau. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

"Susidariusi situacija dėl 137-138 krantinių rekonstrukcijos pradžios vėlavimo kelia didelį nerimą. Įžvelgiame realią grėsmę mūsų planams "Panamax" doką pradėti eksploatuoti 2019 metų pabaigoje. Tiek rinka, tiek ir mūsų užsakovai labai laukia šio doko eksploatacijos pradžios ir garantuoja jam gerą apkrovą. Mums, kaip įmonei (kartu ir Uosto direkcijai), tai reiškia didesnes pajamas, geresnes konkurencines galimybes, o miestui - naujas darbo vietas", - sakė A. Šileika.

Šiuo metu vyksta doko remonto ir modernizavimo darbai, kurie turėtų būti baigti iki kitų metų gegužės. Pagal planą, dokas kitų metų birželio 1 d. bus statomas į doką Suomijoje, Turku laivų remonto įmonėje. Dokinio remonto trukmė - 2,5 mėnesio, tad kitų metų rugsėjį dokas bus paruoštas dokuoti pirmus "Panamax" tipo laivus.

VLG vadovo teigimu, į doką investuojama nemažai, nes atliekami didelės apimties doko atnaujinimo ir modernizavimo darbai. Pavyzdžiui, vien metalo konstrukcijų bus pakeista apie 2500 tonų, atnaujintos doko sistemos ir mechanizmai, kranai, elektros sistemos ir įrengimai, visi doko paviršiai bus nuvalyti ir nudažyti.

Tačiau nėra jokių garantijų, kad iki to laiko bus paruošta infrastruktūra, baiminamasi, kad po dokinio remonto Suomijoje doką vėl netektų švartuoti prie Vakarų Baltijos laivų statyklos krantinių. "Tai tikrai labai opus klausimas mūsų įmonei, kadangi tada pradėtume skaičiuoti patiriamus nuostolius dėl doko prastovų. Be to, doko stovėjimas prie laivų statyklos stabdo numatytus šios įmonės krantinių rekonstrukcijos projektus", - aiškino VLG vadovas.

Klausiamas, kaip vertina uoste atliekamus rangos darbus, A. Šileika atsakė: "Negaliu kalbėti už visą uostą, tačiau vertindamas rangovų darbą mūsų įmonėje turiu pasakyti tiesiai - jei mes taip dirbtume ir tokias paslaugas teiktume savo klientams bei užsakovams, seniai būtume bankrutavę. Pagrindinė problema - terminų nesilaikymas. Negalime nieko planuoti ar žadėti savo užsakovams, vėluoja mūsų pačių investicijos, todėl prarandame užsakovus, jų pasitikėjimą ir, žinoma, patiriame materialinių nuostolių."

Beje, Malkų įlankos gilinimo darbai neprasidėjo, tam iš esmės trukdo vėluojantys užteršto grunto valymo darbai, kuriuos atlieka Suomijos kompanija.

Piktnaudžiauja ir rangovai

AB "Klaipėdos nafta" naftos verslo vadovas Darius Šilenskis teigia, kad techninis bendrovės naudojamų krantinių rekonstrukcijos projektas ne tik jau parengtas, bet jau gautas ir pirmojo statybos etapo darbus leidžiantis dokumentas. Pasak jo, metų pradžioje dėl per didelės kainos rangos darbų pirkimo procedūra buvo nutraukta. Išanalizavus rinką ir pasikonsultavus su potencialiais rangovais, pirkimo sąlygos buvo pakoreguotos ir paskelbtas pakartotinis pirkimo konkursas. Jo rezultatai turėtų paaiškėti rugpjūčio pabaigoje.

Klaipėdos uoste dirbančių rangovų manymu, tikėtina, kad ir šis konkursas bus nutrauktas, nes netenkins arba kaina, arba sąlygos. Viena iš sąlygų - būtina užtikrinti, kad rekonstrukcijos metu laivai galėtų būti nuolatos kraunami. Be to, šios krantinės yra prie pat uosto vartų, kur dažni štormai.

"Naudojamų krantinių eksploatacija pratęsta iki 2022 metų, jomis KN naudojasi be jokių apribojimų. Žinoma, atnaujintos krantinės suteiktų daugiau galimybių jau dabar konkuruoti dėl didesnių laivų gabenamų krovinių ir prisidėtų prie didesnio KN konkurencingumo, - sako D. Šilenskis.

Klausiamas, kaip vertina Klaipėdos uoste atliekamus rangos darbus, D. Šilenskis atsakė: "Sunku vertinti pirkimo procedūrų ir darbų vėlavimo priežastis. Suprantama, vykdyti pirkimus remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir rekomendacijomis yra gana sudėtinga. Pirkimo procesas yra griežtas ir kartais nepateikus kai kurių dokumentų žlunga visas procesas. Deja, labai dažnai rangovai piktnaudžiauja jiems Viešųjų pirkimų įstatymu suteiktomis teisėmis ir apsunkina pirkimo bei rangos darbų procesus dėl naudos sau."

Norėtų greitesnio proceso

142-143 krantinių Malkų įlankoje rekonstrukcijos rangos darbų konkursas irgi neįvyko. Rangovų atstovo manymu, statybos kaina sumažinta apie 30 proc. "Negi Uosto direkcija įsivaizduoja, kad už tokią kainą gali kas nors ateiti dirbti?" - klausė pokalbininkas.

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo, kuris naudojasi šiomis krantinėmis, generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako neturįs priekaištų šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu vykdomiems rangos darbams. "Žinoma, norėtųsi, kad tie darbai būtų daromi greičiau, aplenkiant laiką. Tačiau šiuo metu svarbiausia, kad jie bent nevėluotų, kad būtų atliekami pagal numatytą grafiką", - sakė jis.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") naudojamų 7,8,9 krantinių tvirtinimo darbų konkursas ir įvyko ne iš pirmo karto. Šiuo metu darbai jau vyksta.

Verslas negali dirbti veltui

"Kiekvienas dalyvavimas konkurse reikalauja tam tikrų kaštų, kuriuos patiriame teikdami pasiūlymus, mokėdami draudimus kitai šaliai, o konkursai neįvyksta. Tų kaštų, kurie sudaro tūkstančius eurų, mums niekas nekompensuoja", - aiškino rangovų atstovas, nenorėjęs viešinti pavardės.

Anot jo, verslas kaltinamas, esą, už statybos darbus nori per didelio užmokesčio, bet jis juk negali dirbti veltui. Jo manymu, uostas nesugeba sudaryti tinkamų sąlygų tiek Lietuvos, tiek užsienio rangovams numatytiems projektams įgyvendinti.

Vienos rangos darbus uoste atliekančios įmonės atstovo pasiteiravome, kaip jis vertina dabartinę situaciją uoste rangos darbų atžvilgiu. "Konkursų sąlygos gana sudėtingos, numatytos tam tikros biudžeto lubos, tad projektus įgyvendinti sunku. Konkursų sąlygos tokios, kad Lietuvos verslas vienas pats įgyvendinti projektų nepajėgia. Mano įmonė norėtų savarankiškai dalyvauti konkursuose, be partnerių, bet nepatempia finansiškai. Kaip gali atlikti 4 milijonus eurų kainuojančius gilinimo darbus, jeigu užsakovas sako tuos 4 mln. eurų sumokėsiąs tada, kai gilinimo darbai, kartais galintys trukti apie 4 mėnesius, bus atlikti. Ilgos metalinių įlaidų sienutės labai brangiai kainuoja ir jas reikia nusipirkti be išankstinio mokėjimo, pati gilinimo technologija kainuoja apie 3 mln. eurų. Užsieniečiai į Klaipėdos uostą kviečiami dėl vienos priežasties - Lietuvoje niekas neturi technologijų."

Reikalaujama netrukdyti krovai

"Dar viena sunkinančioji aplinkybė - Uosto direkcija pageidauja rekonstrukcijos metu, tada, kai atplaukia laivas, užtikrinti nepertraukiamą krovą. Tokiu atveju rangovas turi patraukti savo pontoną su visa technika, o paskui vėl grąžinti. Tarkime, per metus atplaukia 30-40 laivų. Rangovas turi užtikrinti, kad visi jie būtų kraunami, o pats tuo metu patirti prastovas. To užsakovas neįvertina. Fiksuojamas sutarties terminas, sakykime, 700 dienų, ir kaip nori, taip sukis. Laivas paprastai kraunamas 4 dienas, tad per metus gali susidaryti net 120 dienų, kai nebus galima dirbti.

Be to, pastaruoju metu Uosto direkcija laikosi praktikos - nemokėti papildomų pinigų rangovams. Ketindamas dalyvauti konkurse rangovas turi avansu įvertinti, kad pradėjus rekonstruoti krantines gali rasti kokių nors nenumatytų dalykų. Tam jis turi numatyti papildomai 15 proc. projekto vertės. "Protingas rangovas turi tuos 15 proc. pridėti prie kainos, nes priešingu atveju jis patirs nuostolių", - sakė pokalbininkas.

Verslas neturėjo sąlygų užsidirbti

Pasak rangovų atstovo, Lietuvos verslas neturėjo galimybės užsidirbti uoste, nes ilgą laiką buvo projektų įgyvendinimo sąstingis. "2015-2016 metais vyko kainų karas, nes trūko darbų, tad visi dirbo uoste nuostolingai", - sakė jis ir pridūrė, kad už kai kuriuos projektus jo įmonei teko pačiai primokėti 20-30 proc. Ir ne todėl, kad ji dirbo neefektyviai, tai lėmė kainų karo politika, nes tiesiog norėjo gauti darbų krantinėse. Kadangi pinigų neužsidirbama, neįstengiama įsigyti technologijų.

Taip išeina, kad Lietuvos verslas nėra pasirengęs įgyvendinti didelės apimties projektų uoste, o užsienio kompanijos neateina esą dėl Uosto direkcijos numatytų sudėtingų sąlygų ir mažo biudžeto.

Rengdami techninį projektą projektuotojai apskaičiuoja projekto įgyvendinimo kainą. Rangovams kyla klausimas, kada buvo parengtas projektas, tarkime, ar 2011, ar 2018 metais, nes metalas per tą laiką pabrango apie 40 proc., padidėjo ir darbo užmokestis, pabrango kuras ir kt. Be to, tai standartinė kaina nevertinant kitų dalykų, pavyzdžiui, prastovų, vėjo, santykių su Uosto direkcija, t. y. ar ji greitai apmoka sąskaitas, ar ne, greitai priima sprendimus, ar ne.

"Investicijos bus įvykdytos 100 proc."

Vidmantas PAUKŠTĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius

Uosto direkcija šiandien gali pasidžiaugti, kad išlaiko ir kasmet vis didina investicijų apimtis į uosto infrastruktūrą. Per septynis šių metų mėnesius yra įvykdyta investicijų už 22,4 mln. Eur iš 31,5 mln. Eur suplanuotų šių metų investicijų. Neabejojame, kad šiemet investicijos bus įvykdytos 100 proc. ir ateityje sieksime išlaikyti taip aukštai iškeltą kartelę. Taip pat planuojame perspektyvoje dar labiau didinti investicijų apimtis į infrastruktūrą, tam panaudosami daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. Puikus ES lėšų panaudojimo pavyzdys - Malkų įlankos projektas, kuriam skirta daugiau kaip 57 mln. Eur. Tikimės, kad artimiausiu metu, užbaigus pirkimo procedūras, prasidės Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m I etapo darbai.

Uosto direkcija pastaraisiais metais deda daug pastangų, kad pritrauktų į konkursus kuo daugiau tiek vietinių, tiek užsienio įmonių. Pastaruoju metu konkurencija mūsų skelbiamuose konkursuose didėja ir norime pasidžiaugti, kad jau pasirašėme kelias sutartis dėl rangos darbų uoste su naujais, anksčiau uoste nedirbusiais rangovais. Pavyzdžiui, dėl krantinių 7-8-9 rekonstrukcijos pasirašyta sutartis su Telšių regiono įmone "Statmax". Džiaugiamės, kad vis daugiau vietinių įmonių atranda galimybių teikti paslaugas Klaipėdos uoste. Matydami šioje rinkoje augantį susidomėjimą, prognozuojame, kad ir toliau dalyvių skaičius mūsų rangos konkursuose tik didės.

Noriu pabrėžti, kad Uosto direkcija, planuodama investicijas, visada vertina, ar jos atsipirks, ir siekia, kad būtų gauta kuo didesnė nauda valstybei. Todėl Uosto direkcija stengiasi naudoti valstybės lėšas racionaliai ir investuoti gaunant kaip įmanoma didesnę grąžą ir naudą valstybei. Mes neįgyvendiname projektų, kurie finansiškai neatsiperka ir sąvoka "įsisavinti pinigus" nėra mūsų veiklos prioritetas.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Uosto direkcija yra viena iš finansiškai sveikiausių įmonių Lietuvoje ir su rangovais atsiskaito visada laiku, kiekvieną mėnesį už atliktus rangos darbus.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

jau pamirso

2018-08-24   11:21

IP: 82.135.140.128

kaip knehtai saude su galais ir krantines krypo :)) ne kiekvienas statybininkas gali buti krantiniu specialistu.. bet VSI ir uostas i tai neatsizvelgia..

Ar

2018-08-23   19:56

IP: 78.57.226.125

Cia vel hidrostatyba skundziasi?

>

2018-08-23   17:34

IP: 84.46.255.232

Geras,-uztersta is dokavietes grunta salina uz musu pinigus,negana, po to isgilins,vel uz musu pinigus,kad galetu pastatyt bemaz 2kart didesni doka dideliems laivams?ISEINA ,kad nuodaviete isvalyta,bus galima keleriopai daugiau nuodu paskandinti?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Jūra

Uostamiesčio politikai nusiteikę priešintis centrinės valdžios nuostatai, kad rengiamas uosto bendrasis planas...

Klaipėdos uosto žemėje – vizijų dėlionė nuotrauka, foto

„Tyrimas dar nėra baigtas, dar yra atliekamas, laukiama specialistų išvadų. Dalis...

Liūdnai pasibaigusios regatos tyrime įtariamųjų kol kas nėra nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tapo arbitre kilus konfliktui tarp Smeltės gyvenamojo kvartalo...

Kam prieiga prie Smeltalės upės užtverta, o kam ne? nuotrauka, foto

Didelio turistų susidomėjimo sulaukusį kelionės į Nidą katamaranu būdą 2014 m. pasiūliusi...

„Smiltynės perkėla“: laivo į Nidą teks palaukti nuotrauka, foto

Prieš išvyką į Vengriją - pergalės Lietuvoje nuotrauka, foto

Sportas, Būrys Klaipėdos karatistų artėjantį savaitgalį vyks į Vengriją, kur jų laukia vienos...

Iš Vilniaus - su čempionų laurais nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro dziudo atstovai Vilniuje vykusiame Lietuvos dziudo moksleivių čempionate...

Klausia nuomonės dėl bokšto nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia išsakyti nuomonę apie Klaipėdos pilies didžiojo bokšto atkūrimo...

Klaipėdiečių pralaimėjimą praskaidrino socialinė akcija nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos studentų komandos - Klaipėdos universitetas (KU) ir LCC tarptautinis universitetas (LCC)...

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...